Nelaimė ar liga žmogų visada užklumpa netikėtai. Praradęs daugiau nei pusę darbingumo žmogus dažniausiai jaučiasi visuomenei nebereikalingas. Pernai keturiems jurbarkiečiams iš naujo gyvenimo prasmę atrasti padėjo Darbo birža, skyrusi subsidijas neįgaliųjų savarankiškam užimtumui remti bei darbo vietoms neįgaliesiems steigti.
Neįgaliųjų, praradusių daugiau nei 60 proc. darbingumo, integracijai į darbo rinką pernai Jurbarko darbo birža gavo 166 tūkst. Lt. Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Dairona Strumilienė teigia, kad pretendentų į šią paramą nebuvo daug, nes darbingumą praradę žmonės paprastai nebepasitiki savo jėgomis, abejoja, ar galės dirbti savarankiškai.
Jurbarkietė Vilma Pacevičienė – graži išimtis. 2006-ųjų rudenį UAB „Jofa” dirbusią jauną moterį prispaudė pusė tonos stiklo. Sunki trauma užkirto kelią grįžti į darbą, bet Vilma neprarado optimizmo – baigė darbo biržos kursus, įsigijo kirpėjos specialybę ir nepabijojo įsteigti savo kirpyklą. Jurbarko darbo birža V. Pocevičienės savarankiškam užimtumui remti išmokėjo 41 tūkst. Lt subsidiją.
Vilma tikina, kad neturėdama darbo tiek pinigų niekada nebūtų susitaupiusi, o gavusi subsidiją sugebėjo suremontuoti išsinuomotas patalpas, įsigyti kirpyklos baldų, darbo įrankių ir kitų nuosavam verslui būtinų dalykų. „Kiek turiu jėgų ir laiko – tiek ir dirbu”, – neslėpė jauna moteris, šiuo metu auginanti naujagimę.
P. Cvirkos gatvėje įsikūrusioje V. Pocevičienės kirpykloje „Harmonija” darbą gavo ir Raudonėje gyvenanti Marytė Rukšnaitienė. Moteris į darbo rinką pateko tuo pačiu keliu – per darbo biržą ir kursus Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centre.
Jurbarkietis Albinas Banionis darbo biržos skirtą subsidiją neįgaliųjų savarankiškam užimtumui remti panaudojo darbo priemonėms ir įrankiams įsigyti – verslo liudijimą perkantis vyriškis parduoda ir montuoja žaliuzes, roletus, tinklelius nuo vabzdžių ir kitus ant langų dedamus įtaisus. Albinas džiaugiasi, kad biržos parama suteikė galimybę įsigyti neseniai pradėtą gaminti brangų gręžtuvą su dulkių siurbimo funkcija. Naujas automobilis, demonstracinis kompiuteris ir patogūs bei kokybiški darbo įrankiai labai palengvino meistro darbą, todėl parama jis labai patenkintas. A. Banionis nesijaudina, kad per ekonominę krizę užsakovų sumažėjo – kai nereikia skubėti ir nervintis, vyriškis geriau jaučiasi, o savarankiškai dirbdamas visada gali taip suplanuoti savo veiklą, kad liktų laiko poilsiui.
Praėjusią vasarą Jurbarko darbo biržos paramą neįgaliojo darbo vietai steigti gavo ir ūkininkas Jonas Mencas, Vidkiemo kaime auginantis vištų veislinį prieauglį.
„Darbo birža yra mano verslo partneris. Verslui pradėti pinigų visada trūksta, o birža man padėjo įsigyti brangią viščiukų lesinimo įrangą”, – neslepia bendradarbiavimu patenkintas ūkininkas, įdarbinęs Žindaičiuose gyvenančią Irmą Kaladavičienę. Buvusioje Smalininkų technikumo mokomojo ūkio kiaulidėje moteris prižiūri beveik 8 tūkstančius viščiukų – stebi, ar visi paukščiukai sveiki, ir prižiūri įrangą, nes visi procesai fermoje automatizuoti. Prieš devynerius metus susirgusi ir 60 proc. darbingumo netekusi I. Kaladavičienė džiaugiasi netikėtomis gyvenimo permainomis, juolab kad darbas nekenkia sveikatai, nealina jėgų.
Iš Jurbarko darbo biržos gauta parama neįgaliojo darbo vietai steigti neatsidžiaugia ir individualios įmonės „Jovaras” savininkas Algimantas Kuzminskas. Biržos paramą verslininkas panaudojo keturpusėms pusiau kompiuterizuotoms obliavimo staklėms įsigyti, o staklininku įdarbino Jurbarko darbo biržoje užsiregistravusį Rimą Lužecką. Jaunam vyrui, galinčiam per dieną dirbti tik 4 val., darbas nėra sunkus – staklininkas tik paleidžia stakles, prižiūri darbo procesą, uždeda ir nuima ruošinius nuo obliavimo stalo. Įrenginys labai naudingas ir įmonei, nes yra nepalyginamai našesnis už anksčiau turėtas stakles.
Jurbarko darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja D. Strumilienė džiaugėsi, kad abiems pernai savarankiškai veiklai paramą gavusiems neįgaliesiems ir įmonėms, įdarbinusioms darbo ieškojusius neįgaliuosius, gerai sekasi. Verslininkai, steigę darbo vietas neįgaliesiems, turėjo pridėti ne mažiau kaip 35 proc. savo lėšų ir įsipareigoti darbo vietą išsaugoti ne trumpiau kaip trejus metus.
Šiemet neįgaliųjų integracijai į darbo rinką valstybė skyrė 185 tūkst. Lt, todėl Jurbarko darbo biržos vadovai planuoja paramą suteikti penkiems neįgaliesiems. Kol kas norą gauti paramą pareiškė tik du ribotą darbingumą turintys asmenys, tad norintieji savarankiškai pradėti darbą arba steigti darbo vietą neįgaliajam, dar gali prašyti paramos.
Daiva BARTKIENĖ
