Lapkričio 8 d. Jurbarko viešojoje bibliotekoje surengtas Jurbarko r. savivaldybės Neįgaliųjų reikalų komisijos posėdis, kuriame galėjo dalyvauti visi, kam svarbūs neįgaliųjų reikalai. Kalbėtis buvo apie ką, juolab kad posėdyje apsilankė Seimo narys Justas Džiugelis.
Žadėjo aiškintis
„Susirinkimą rengėme viešą, galvojome, kad žmonės norės ateiti. Susirinkome aptarti darbus, planus, įvardyti problemas, išklausyti neįgaliųjų organizacijų atstovų, pakalbėti apie galimybes gauti finansavimą projektams“, – sakė Neįgaliųjų komisijos pirmininkas, Jurbarko r. savivaldybės mero pavaduotojas Daivaras Rybakovas.
Vos prasidėjus susirinkimui komisijos pirmininko pavaduotoja, asociacijos „Spina Bifida ir Hidrocefalija“ narė Viktorija Danisevičienė prakalbo apie seną problemą – liftus mokyklose. D. Rybakovas informavo, kad ilgai atidėliotas lifto įrengimo Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje klausimas baigiamas spręsti.
„Konkursas įvyko iš trečio karto. Rangovas įsipareigojo liftą įrengti iki sausio 1 d. Gali būti, kad užtruks, bet iki sausio pabaigos tikrai turėtų būti“, – garantavo vicemeras. Dėl pastato konstrukcijos liftą nutarta įrengti išorėje.
V. Danisevičienė klausė, ar tartasi apie reikalavimus liftui su juo besinaudosiančiais asmenimis, ar liftas bus pritaikytas keltis drauge su palydovu? „Tai – labai svarbu. Kartais vienam neįgaliajam keltis liftu nesaugu. Pavyzdys – liftas Vytauto Didžiojo progimnazijoje. Juo baisu keltis – dreba, girgžda visas. Būna, kad užstringa“, – tikino šias problemas puikiai žinanti moteris. Pasak jos, progimnazijoje liftą taisyti buvo pasitelkiami įstaigos darbuotojai, nors tai turėtų daryti liftus prižiūrinčios įmonės.
V. Danisevičienė atkreipė dėmesį į Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos pandusą, kuriuo užvažiavus reikia ieškoti darbuotojo, kad atrakintų įėjimą į pastatą. „Atrodo, juokinga problema, bet sukelia nepatogumų“, – sakė moteris.
Vicemeras D. Rybakovas pažadėjo kviestis pokalbio abiejų mokyklų vadovus. „Negalima čia taupyti. Taisyti liftą gali tik atestuoti darbuotojai. Jei pinigus taupant tai daroma pasitelkiant savo darbuotojus, negerai“, – svarstė vicemeras.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė pritarė, kad liftų tvarkyti savarankiškai jokiu būdu negalima. „Neįgaliųjų namuose įrengtiems liftams mes perkame liftų techninės priežiūros paslaugą. Už septynių liftų priežiūrą mokame apie 600 Eur“, – sakė vedėja.
Komisijos pirmininkas paminėjo dar keletą darbų, kurie galėtų pagerinti neįgalių asmenų gyvenimo kokybę: gatvių apšvietimą, ypač ties perėjomis, įrengti naujas šaligatvių nuovažas. „Žinome ir problemą prie pašto, kur neįgaliųjų automobilių stovėjimo vieta įrengta rytinėje aikštelės pusėje, o nuovažos – vakarinėje. Tačiau paštas žada keltis į kitas patalpas, tad problemos neliks“, – svarstė D. Rybakovas.
Pinigai – iš projektų
Susirinkime dalyvavo kelių neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus žmones vienijančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, tad jiems buvo skirtas savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo Ernesto Sinkaus projektų ir programų, kuriems teikdamos paraiškas organizacijos gauna pinigų savo veiklai, pristatymas.
Buvo paminėtos Neįgaliųjų socialinės integracijos per kūno kultūrą ir sportą, Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje ir Nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, programos, kurioms projektų paraiškas dažniausiai teikia neįgaliųjų organizacijos. Taip pat minėta galimybė projektus teikti Miesto vietos veiklos grupės „Jurbarkas“ strategijos programoms. „Neįgaliesiems darbo vietas padeda įsteigti Užimtumo tarnyba. Galima gauti iki 17 tūkst. Eur paramą. Taip pat reikėtų nepamiršti privačių rėmėjų, klubų“, – kur būtų galima gauti pinigų vardijo E. Sinkus.
Valdininkas patarė rengiant projektus mažiau lėšų numatyti administravimui ir patalpoms, o daugiau – veikloms. „Mes projektus vertiname tik pagal tai, kas ten parašyta. Tad pasistenkite įtraukti įvairesnių veiklų. Juk galima silpnaregius ir į renginius nuvežti, koncertus. Mes stengiamės turimas lėšas padalyti visiems prašantiems, nors ir po mažiau“, – aiškino E. Sinkus. Jo nuomone, po kelis šimtus narių vienijančios organizacijos per mažai jų įtraukia į veiklas.
Dėl kai kurių skyriaus vedėjo pasvarstymų neįgaliųjų organizacijų atstovai tik liūdnai šypsojosi. „Projektų aprašai neleidžia mums į paraiškas rašyti tokių veiklų, kaip renginių lankymas. Tai darome už savo lėšas, surinktus du procentus gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Jurbarko rajono filialo pirmininkė Danutė Šimkutė. Ji tikino, kad ne visus projektus įmanoma įgyvendinti, nėra kam jų administruoti. „Ir taip dirbame be laisvadienių. O departamentas nustato tokius griežtus projektų rėmus, kad negalime savivaliauti“, – pritarė ir Jurbarko rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Vida Pieniutienė. Organizacijų vadovės nesutiko, kad veiklose dalyvauja mažai žmonių. „Mūsų veikla apima visą rajoną. Rūpinamės ir į veiklas įtraukiame gyventojus iš visur, renginius organizuojame seniūnijose“, – tikino V. Pieniutienė.
Pristatė veiklą
Į susirinkimą iš viešnagės Seredžiaus senelių globos namuose atvykus Jurbarko r. savivaldybės merui Skirmantui Mockevičiui ir Seimo socialinių reikalų komitete dirbančiam Seimo nariui J. Džiugeliui, NVO atstovai pristatė savo veiklą.
D. Šimkutė kalbėjo apie LASS narių problemas: silpnaregių judėjimą apsunkinančius laikinuosius reklaminius skydus ir miesto papuošimus, pastatytus ant šaligatvių, sudėtingą patekimą į kultūros renginius, palydovų trūkumą ir painią tvarką, kai silpnaregis kaskart turi pasirašyti dėl dalyvavimo projekto veikloje. „Jaučiamės nepatogiai duodami žmogui pasirašyti. Jis gi nemato, kur pasirašo. Gal butą man dovanoja. Dėl tos tvarkos pakeitimo LASS jau kalba nuo 2012 m.“, – sakė D. Šimkutė.
Neįgaliųjų interesais ir teisėmis besirūpinantis J. Džiugelis stebėjosi, kad šios problemos jo dar nepasiekė – Seime jam dažnai tenka susitikti su LASS vadovais. „Lai organizacijos vadovas raštu kreipiasi į mane. Pažiūrėsime, ką galime padaryti“, – ragino Seimo narys.
Tam, kad būtų atkreiptas didesnis dėmesys į judėjimo negalią turinčius žmones, J. Džiugelis ragino savivaldybės vadovus dokumentais įtvirtinti tvarką, kad projektuojant viešuosius objektus architektas privalėtų konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis. „Dabar NVO parašus padeda dėl paukščiuko“, – sakė J. Džiugelis.
Savo organizacijos veiklą pristačiusi V. Pieniutienė pasiguodė, kad įstaigose į neįgaliuosius atlydinčius asmenis vis dar žiūrima kreivai. „Padėjau vienam neįgaliajam tvarkyti žemės reikalus, tai darbuotojas vis klausė, ko aš čia atėjau“, – pasakojo moteris. Ji guodėsi ir tuo, kad meno vadovams, dirbantiems su neįgaliaisiais, už darbą mokėti nėra pinigų – jie, kiek gali, dirba savanoriškai. V. Pieniutienė nusivylė ir vietiniais gidais, kurie, paprašius palydėti 70 neįgaliųjų grupę po rajoną, užsiprašė labai daug pinigų. „Joks įstatymas neišmokys būti žmogišku“, – tik tiek į nusiskundimus galėjo pasakyti Seimo narys.
Būtina informuoti
Socialinių paslaugų situaciją savivaldybėje pristatė Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Gardauskienė. „Vienas iššūkių savivaldybei – įpareigojimas socialiniams darbuotojams vertinti specialiuosius asmenų poreikius. Jie turi pildyti klausimynus ir padėti gydytojui tuos poreikius nustatyti. Su tuo susitvarkyti neblogai pavyksta“, – tikino L. Gardauskienė.
Ar tikrai Socialinės paramos skyriaus darbuotojams puikiai sekasi tvarkytis su socialinėmis problemomis rajone, turėtų atsakyti Neįgaliųjų socialinės reabilitacijos ir integracijos valstybinis auditas, kurio auditoriai rajone lankysis lapkričio 25 d. ir vertins situaciją.
Pasak L. Gardauskienės, rajono gyventojams sparčiai senstant, neįgalumas dažnai nustatomas būtent dėl vyresnio amžiaus žmonėms būdingų ligų. „Daug kreipimųsi dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems sulaukiame iš labai garbaus amžiaus gyventojų. Taip susidaro eilė, o norėtųsi, kad ši paslauga greičiau pasiektų darbingus žmones“, – svarstė skyriaus vedėja. Ji pasidžiaugė rugpjūtį Jurbarko r. pradėta teikti asmeninio asistento paslauga, tačiau iki šiol ja naudojasi vos vienas neįgalusis.
Pasak J. Džiugelio, visoje Lietuvoje aktuali problema – eilės į senelių globos namus. „Natūralu, kad kalbėdami apie negalios problemas, kalbame apie vyresnių žmonių problemas. Tam ir reikalingos įvairios socialinės paslaugos. Ypač teikiamos namuose. Taip vyksta visame pasaulyje“, – sakė Seimo narys.
Jis pabrėžė būtinybę visais įmanomais būdais – spaudoje, socialiniuose tinkluose, savivaldybės turimuose informacijos šaltiniuose, per NVO skleisti informaciją apie paslaugas.
„Asmeninio asistento paslauga – labai svarbi. Mano, kaip Seimo nario, užduotis – stengtis, kad tokie iš ES fondų finansuojami pilotiniai projektai būtų įteisinti įstatymais ir, pasibaigus europiniam finansavimui, valstybė turėtų pareigą juos tęsti“, – sakė J. Džiugelis. Panaši situacija yra ir su Integralios pagalbos namuose paslauga. Ši programa vykdoma jau septynerius metus, yra labai populiari, tačiau jos ateitis – neaiški, nežinia, ar valstybė toliau šias programas rems.
Yra ką spręsti
Seimo narys domėjosi, kaip panaudojami savivaldybės sutaupyti pinigai socialinėms reikmėms. L. Gardauskienė patikino, kad sutaupyti pinigai panaudojami taip pat socialinei sričiai: globos įstaigoms išlaikyti, NVO remti, soc. darbuotojų darbo sąlygoms gerinti. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, sutaupoma apie 1,5 mln. Eur, bet nepanaudotų lėšų tikrai nėra.
Komisijos posėdis ir bendravimas su Seimo nariu užsitęsė. Klausimų ir problemų, kurias norėjosi aptarti, buvo nemažai: vieni jų svarbūs didesniam žmonių ratui, kiti – labiau individualūs. Pasikonsultuoti su Seimo nariu atėjęs su žmona neįgalų anūką prižiūrintis jurbarkietis Vladimiras Krinicinas sakė besirūpinantis visų neįgalių jaunuolių padėtimi Lietuvoje. Jis kėlė neįgalųjį lydinčiojo asmens problemą, kalbėjo apie nemenką mokestį už paslaugas sanatorijose ir neslėpė patirtų nuoskaudų.
J. Džiugelis dėl konkrečiai įvardytų problemų paprašė atsiųsti visus dokumentus, tačiau patikino, kad ligonių kasos padengia ir lydinčiųjų asmenų gyvenimo išlaidas. „Galbūt darbas nebuvo atliktas, pasinaudota jūsų nežinojimu“, – svarstė Seimo narys ir pažadėjo įsigilinti į problemą.
„Susitikimas paneigė buvusio šios komisijos pirmininko nuomonę, kad tokia komisija iš viso nereikalinga. Gaila, kad dauguma tarybos narių neišgirsta šių problemų, tada būtų lengviau priimti sprendimus, kurie liečia neįgaliuosius. Jūsų diskusijos turi juos pasiekti, teikite siūlymus tarybai“, – ragino meras S. Mockevičius.
Sprendimus galima priimti tik žinant problemas. Šią savaitę vicemero D. Rybakovo įpareigoti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai domėjosi padėtimi mokyklose. Jurbarko gimnazija įpareigota įrengti skambutį, kad užvažiavęs pandusu neįgalusis galėtų išsikviesti darbuotoją, kuris atidarytų duris. Jos, pasak mokyklos atstovų, laikomos užrakintos, kad nepatektų pašaliniai asmenys. Paaiškėjo, kad Vytauto Didžiojo progimnazija iki šiol neturėjo liftų priežiūros sutarties. Įstaigos vadovas tai įpareigotas padaryti nedelsiant.
Jūratė Stanaitienė
