Veliuona birželio 28-ąją šurmuliavo kitoniškai – su šypsenomis, su muzika, su daina ir, svarbiausia, su šokiu. Respublikinio liaudiškų šokių festivalio „Veliuonos kadrilis“ organizatorius – Veliuonos kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Veliuonietis“ šią dieną minėjo savo 60 metų veiklos jubiliejų.
Šokio žingsniu per dešimtmečius
1964 metais Veliuonos kultūros namuose kelių entuziastų šokių ratelis, vadovaujamas Marytės Skridlienės, nė neįtarė, kad pradeda rašyti istoriją, kuri tęsis dešimtmečius. Po kelerių metų vadovavimą perėmė Leonida Matusevičienė, kuri kolektyvą pavertė etnografiniu ansambliu. 1981-aisiais jis įgavo vardą, kuris tapo legenda – „Veliuonietis“.
Per kelis dešimtmečius šis kolektyvas tapo neatsiejama ne tik Veliuonos, bet ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi. Jo sceninis kelias paženklintas šimtais koncertų, dalyvavimu visose Dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose nuo Belgijos iki Norvegijos, nuo Italijos iki Švedijos. 2014 m. „Veliuonietis“ gavo svarbiausią Lietuvos mėgėjų meno apdovanojimą – „Aukso paukštę“. Tais pačiais metais jie surengė ir 500-ąjį koncertą.
„Tai ne tik skaičius – tai dešimtys porų, šimtai žmonių, tūkstančiai repeticijų, bet dar daugiau – meilė šokiui, tautai ir vienas kitam“, – sako ilgametis šokėjas, buvęs Seredžiaus mokyklos direktorius, o dabar – „Veliuoniečio kadrilio“ asociacijos prezidentas Petras Baršauskas. Su žmona Margarita jie kolektyvui priklauso jau daugiau nei du dešimtmečius.
„Man šokis visada buvo atgaiva po vadovavimo mokyklai. Čia jautiesi kaip savas tarp savų. Po kiekvienos repeticijos grįžti namo fiziškai pavargęs, bet dvasiškai – pailsėjęs, sustiprėjęs“, – nuoširdžiai pasakoja jis.
Vadovavimas – ir darbas, ir pašaukimas
2022 metais kolektyvo vadovu tapo choreografas Donatas Liktas. Ir nors „Veliuonietis“ turi ilgametę istoriją, Donatas į jį žvelgia ne tik su pagarba, bet ir nauja vizija.
„Vadovauti šiam kolektyvui man – ne darbas, o garbė. Ir atsakomybė. Nes žinau, kokį kelią nuėjo Ada Baublienė – legendinė kolektyvo vadovė, 37-erius metus vedusi „Veliuonietį“ per scenas, šventes ir festivalius. Jos sukurtas „Veliuonos kadrilis“ – tarsi mūsų vėliava, kurią privalome nešti oriai“, – kalba Donatas.
Jis prisimena, kaip viskas prasidėjo: „Grįžęs į Lietuvą po pertraukos nuo šokių veiklos, pajutau tuštumą. Tada paskambino Veliuonos kultūros centro direktorė Violeta Grabauskienė – pasiūlė vadovauti. Sutikau. Ir šiandien esu laimingas, kad pasirinkau šį kelią.“
Donatas vadovauja ne vienam, o trims kolektyvams. Tačiau „Veliuonietis“ – ypatingas. „Nesvarbu, ar dirbu su naujokais, ar su ilgamečiais šokėjais – visi nusipelno pagarbos ir dėmesio. Jie stengiasi, repetuoja po darbo, grįžta iš kitų miestų. Ir aš tai matau. Gal tik per retai pagiriu“, – šypsosi vadovas.
Kolektyve šiuo metu sukasi dešimt porų. Ilgiausiai šoka Jovita ir Kęstutis Mišeikai – nuo 1998 metų. Seniausias kolektyvo narys – Arūnas Jurėnas, prisijungęs dar 1993-aisiais. Petras Baršauskas šypsodamasis sako: „Dabar vyriausia pora – mes su Margarita. Jauniausios – jau perkopusios penkiasdešimtmetį. Esame senjorų šokių kolektyvas, todėl kviečiame prisijungti visus, kuriems virš 50-ies. Jaunimas šoka kitur, bet ir mums reikia pastiprinimo. Jei kas jaučia meilę šokiui – durys atviros“, – ragina Petras.
Nors šiuo metu tik dvi poros gyvena Veliuonoje, kitos važiuoja iš Jurbarko, Seredžiaus, iš Klausučių. Ir vis dėlto, „Veliuonietis“ – ne vieta, o dvasia.
Tai, kas svarbiausia
Šiemetinis festivalis „Veliuonos kadrilis“ buvo tikra šventė – ne tik kolektyvui, bet visai Veliuonai. Atvyko šokėjai iš visos Lietuvos – nuo Vilniaus iki Telšių, nuo Utenos iki Šakių. Skambėjo dainos, aidėjo aplodismentai, o svarbiausia – jautėsi nuoširdumas. „Nuo širdies linkiu šiam kolektyvui dar daug metų būti kartu. Jie išlaikė tradiciją, jie ją perduoda toliau“, – kalbėjo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.
Po oficialios dalies šventės dalyviai ėjo nuo Vytauto Didžiojo paminklo į Veliuonos dvaro parką, kur visą vakarą skambėjo šokiai ir dainos.
Kelias tolyn
„Veliuonietis“ nestovi vietoje. Planuojamos išvykos, koncertai, gal net dalyvavimas Europiadoje 2026-aisiais. Donatas Liktas tikisi, kad tai įvyks: „Mūsų svajonė – dar kartą atstovauti Lietuvai Europoje. Mūsų tautiniai kostiumai, mūsų šokiai – tai vertybė, kurią noriu parodyti visiems.“
O kol kas – darbas, repeticijos ir bendrystė. „Vakarais po pagrindinio darbo logistikos įmonėje skubu į repeticijas. Ir nors pavargstu, ten pasikraunu. Tai – mano vieta“, – sako Donatas.
„Veliuonietis“ šoka, nes tai jų gyvenimas. Nes šokis – tai daugiau, nei judesys. Tai bendrystė, džiaugsmas, meilė savo kraštui. Ir jei kas paklaustų, kiek dar metų jie šoks – atsakymas paprastas: „Kol širdys šoka – tol gyvuos „Veliuonietis“. Ir, patikėkit, dar ilgai šoks. Mažiausiai dar tiek pat!“ – sako Petras Baršauskas, o šalia jo šypsosi šokėjai, pasiruošę dar vienam koncertui. Nes jų širdys jau seniai šoka vienu ritmu.
Ligita Gražulevičienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
