Šiemet dėl dujų nuotėkio Lietuvos ugniagesiams jau teko triskart atlikti gelbėjimo darbus ir gesinti du dėl sprogimo kilusius gaisrus. Sausio 27 d. Vilniuje gyvenamojo namo virtuvėje sprogo dujų balionas. Nuo sprogimo išvirto trys namo sienos, nukentėjo penki žmonės – vyras, moteris ir du vaikai dėl patirtų sužalojimų išvežti į ligoninę, plaukus apdegusiai moteriai medikai pagalbą suteikė vietoje.
„Mūsų rajone tokie atvejai nėra dažni, tačiau pasitaiko. Dažniausiai nelaimės pavyksta išvengti – spėjame išnešti dujas leidžiantį balioną. Tačiau yra buvę, kad balionas sprogo – išvertė langus, duris, o namų šeimininkė apdegė“, – sakė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus.
Priversti rizikuoti
Nors dar 1994 m. priimti teisės aktai nurodo, kad aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose naudoti dujų balionus dėl saugumo draudžiama, gyventojai priversti taisyklėms nusižengti. Centralizuoto dujotiekio daugiabučiuose seniai nebelikę, o šių namų elektros instaliacija elektrinėms viryklėms netinka. Toli gražu ne kiekvieno buto savininkas nusiteikęs leisti pinigus atskirai elektros linijai atvesti iki buto.
„Tik atgavus nepriklausomybę Rusija vykdė ekonominę blokadą, todėl trūko dujų, centralizuotai jos ne visur buvo tiekiamos. Tuomet gyventojai gelbėjosi dujų balionais. Dauguma butuose kyšojusius negražius centralizuoto dujų tiekimo vamzdžius visai nupjovė, mieste panaikinti ir buvę dujų rezervuarai. Todėl dabar padėtis be išeities – dujų balionai daugiabučiuose naudojami, nors ir draudžiama tai daryti, o mums, sužinojus, kad tokiame name kilo gaisras, širdis į kulnis krenta, kad tik nenutiktų didelė nelaimė“, – sakė Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius Valdas Juozapaitis.
Nelaimės – dėl tingėjimo
Ir priešgaisrinės apsaugos specialistai, ir dujininkai tvirtina, kad didžioji dalis nelaimių, susijusių su dujomis, įvyksta dėl vartotojų kaltės. Dažniausiai dujos nuteka jungiant balionus, juos keičiant. Pasitaiko, kad balionai prijungiami be tarpinės, laiku nepakeičiamas sugedęs ventilis. Todėl specialistai pataria neužsiimti saviveikla ir dujų balionų keitimą patikėti tik šią paslaugą teikiančioms įmonėms. Didžiausia klaida – užsukti tik dujinės viryklės rankenėles, bet ne patį dujų baliono ventilį.
„Suprantu, kad žmonėms taip patogiau, tačiau tai prilygsta sėdėjimui ant parako statinės. Užtenka menkiausio nuotėkio, kad patalpoje susikauptų dujų ir įvyktų nelaimė. Dujų baliono sprogimas gali ne tik smarkiai apgadinti ar net visai sugriauti namą, bet ir užmušti šalia esančius žmones. Todėl ir neramu dėl kiekvieno gaisro daugiabutyje“, – tikino T. Statkus.
Ugniagesiai gyventojams pataria iškart reaguoti į menkiausius dujų nuotėkio požymius – jaučiamą deguonies trūkumą, dusulį, aštrų kvapą – atidaryti langus ir vengti nors ir mažiausios kibirkšties. Kadangi gamtinės dujos yra beveik grynas metanas, kuris lengvesnis už orą, jos kaupiasi patalpos viršutinėje dalyje, o apatinėje deguonis išsilaiko ilgiau. Didžiulis pavojus kyla, kai gamtinės dujos susimaišo su oru ir susidaro sprogti galintis mišinys.
Norint įsitikinti, ar dujų balionas sandarus, prieš įnešant jį į patalpą reikia muilo tirpalu patikrinti ventilio sandarumą – esant užsuktai aklei atsukamas dujų baliono ventilis ir muilo emulsija patikrinamas ventilio sandarumas, paskui užsukamas ventilis, atsukama aklė ir muilo emulsija patikrinama, ar pro ventilio antvamzdį nesiveržia dujos. Jei po kelių minučių nematyti iškilusių burbuliukų, tikėtina, kad balionas sandarus.
„Atsakomybė už balionų kokybę ir kokybišką prijungimą tenka įmonėms, kurios jais prekiauja ir pristato. Įsigyjant ar keičiant dujų balioną pirkėjui turi būti įteiktas pirkimo čekis, saugumo atmintinė ir pora tarpinių, kurias reikia keisti kaskart, kai keičiamas balionas. Jei pasitaiko nekokybiškas balionas, pardavėjas privalo jį nedelsiant pasiimti ir pakeisti tinkamu. Todėl rekomenduoju balionus pirkti tik iš patikimų pardavėjų“, – tvirtina T. Statkus.
Pareigūnas taip pat pataria įsigyti detektorių gamtinių ir kitokių dujų nuotėkiui uždarose patalpose nustatyti.
Lukas PILECKAS
