Kovo 26 d. rajono taryba patvirtino savivaldybės Smulkiojo verslo ir Kaimo rėmimo fondų 2015 m. sąmatas. Kaskart prabilus apie šiuos du fondus lekia kritikos strėlės – mažai pinigų, tad ir apie paramą nėra ko kalbėti. Ir Smulkiojo verslo, ir Kaimo rėmimo fondams šiemet skirta po 6 tūkst. eurų.
Patvirtino sąmatas
Abiejų fondų sąskaitas planuojama papildyti savivaldybės privatizavimo fondo lėšomis.
Didžiausios Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramos gali tikėtis pirmą kartą verslą pradedantys asmenys, įsigiję darbo įrankių ar gamybos priemonių – šioms reikmėms numatyta 2000 Eur. 1500 Eur planuojama išleisti iš dalies kompensuojant verslo ugdymo priemones, 1000 eurų skirta naujų darbo vietų įkūrimo išlaidoms iš dalies kompensuoti.
Smulkieji verslininkai į fondą gali kreiptis tikėdamiesi finansinės paramos kompensuojant kredito palūkanas, kredito įforminimo ar projektų rengimo, nekilnojamojo turto mokesčio išlaidų dalį.
500 eurų sąmatoje skirti darbdavių savanoriškos veiklos, dalyvaujant jaunuolių įgūdžių ugdymo projekte, išlaidoms kompensuoti. Vos 140 eurų numatyta pagelbėti kompensuojant gaisrų padarytus nuostolius.
Nedidelės pagalbos iš Kaimo rėmimo fondo gali tikėtis ūkininkai, rengią projektus, atlikę tiksliuosius elektroninius geodezinius matavimus. 500 eurų suplanuota kompensuoti dalį išlaidų parodų, mugių, mokomųjų-pažintinių kelionių dalyviams.
Daugiausia Kaimo rėmimo fondų lėšų – 2500 eurų – planuojama skirti kompensacijoms nukentėjus nuo stichinių nelaimų, gaisrų ar laukinių gyvūnų, jei šių nuostolių nekompensuoja kitos institucijos. Panaši suma – 2298 eurai – numatyta kasmetiniam konkursui „Metų ūkis“ organizuoti.
Panaudojo ne viską
Nors fondų siūloma parama nedidelė, norinčiųjų ja pasinaudoti atsiranda. Pernai Smulkiojo verslo rėmimo fondas skyrė paramą aštuoniems pareiškėjams. Kreditui įforminti ir palūkanoms iš dalies kompensuoti panaudota 294, 24 Lt, darbo įrankių įsigijimo išlaidoms padengti – 4000 Lt, projektinės dokumentacijos rengimo išlaidoms padengti skirta 1600 Lt, verslo ugdymo priemonėms iš dalies kompensuoti – 3275,12 Lt. Nors smulkiojo verslo paramai buvo numatyta 20 tūkst. litų, 2014 metais fondo išlaidos siekė tik 9170,76 Lt.
Visų skirtų pinigų pernai nepanaudojo ir Kaimo rėmimo fondas: vietoje 20 tūkstančių pagal poreikį į fondo sąskaitą buvo pervesta šiek tiek daugiau nei 15 tūkst. Lt. Iš aštuonių prašymų kompensuoti įvairias išlaidas patenkinti šeši. Už dalyvavimą Žemaitijos artojų varžytuvėse iš fondo sumokėta 1498,52 Lt. Tradicinės žemdirbių šventės „Metų ūkis 2014“ sąskaita papildyta 4750 Lt, daugiausia lėšų – 9 tūkst. Lt – panaudota kompensacijoms nukentėjus nuo stichinių nelaimių ir gaisrų – fondas parėmė keturis rajono ūkininkus.
Atviri siūlymams
Smulkiojo verslo rėmimo fondo tarybos pirmininkas Romansas Dragūnavičius įsitikinęs, kad kiekvieną galimybę gauti paramą reikia vertinti. Savivaldybės Smulkiojo verslo fondas lėšų gausa pasigirti negali, tačiau ir skiriami pinigai panaudojami ne visi. Pasak pirmininko, neatmestas nė vienas prašymas, jei tik jis atitinka fondo reikalavimus.
„Pasigirsta įvairių nuomonių dėl fondo veiklos, tačiau konkrečių siūlymų keisti nuostatus ar juos papildyti nesame gavę“, – sakė R. Dragūnavičius.
Fondo tarybos pirmininkas teigia, kad smulkiesiems verslininkams ši pagalba yra reikšminga, o pretenduojant į didesnę paramą, planuojant rimtas investicijas jau reikėtų dairytis į kitokias galimybes siūlančias programas. „Pažiūrėkit, kaip sėkmingai ne viena įmonė įgyvendina plėtros projektus pagal darbo biržos siūlomą Vietinių užimtumo iniciatyvų programą. Sutinku, kad norint gauti finansavimą, tenka tvarkyti nemažai dokumentacijos, vykdyti įsipareigojimus, tačiau gauta parama yra verta to darbo“, – mano R. Dragūnavičius ir atkreipia dėmesį, kad Smulkiojo verslo rėmimo fondo lėšas komisija skirsto atsakingai ir principingai. „Mes pinigų linksmybėms nedalijame“, – sakė fondo tarybos pirmininkas.
Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas Vidas Šukys teigia, kad savivaldybės skiriama parama verslui reikalautų išsamesnio vertinimo. Smulkiojo verslo rėmimo fondui numatyti 6 tūkst. eurų metams yra juokinga suma, dėl kurios, pasak V. Šukio, net neverta diskutuoti. „Reikėtų pradėti nuo viršaus, peržiūrėti biudžetą, įvertinti galimybes ir fondo finansavimo šaltinius“, – sakė V. Šukys.
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus Smulkiojo verslo rėmimo fondą vertina palankiai. Fondo veiklos pradžioje didžiausias minusas buvo tai, kad ne visos veiklos rūšys turėjo vienodas sąlygas pasinaudoti parama, tačiau ši problema įveikta pakeitus Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymą, diskutuojant ir ieškant optimaliausių sprendimų.
Nuo 2010-ųjų savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo taryboje dirba du Jurbarko rajono verslininkų organizacijos atstovai, todėl fondo veikla vertinama ne tik iš valdininkų, bet ir verslininkų pozicijų. „Mano nuomone, svarbiausia yra ne skiriama suma, o rėmimo kryptys“, – įsitikinęs G. Stoškus. Fondo paramos verslas gali tikėtis investicijoms ir darbo vietoms kurti.
„Šios kryptys labai svarbios, tačiau verslas aktyvus nebuvo, nes liko nepanaudotų fondo lėšų. Galbūt trūksta informacijos. Manau, kad tikrai vertinga parama, jei gali gauti kredito palūkanų kompensaciją ar padengiamos projekto rengimo išlaidos“, – svarstė Verslininkų organizacijos vadovas.
Nors Smulkiojo verslo rėmimo fondo sąmatoje tik 6 tūkst. eurų, pasak G. Stoškaus, dejuoti dėl šios sumos gali tik nesusipažinę su fondo veikla. „Šeši tūkstančiai eurų numatyti iš savivaldybės privatizavimo fondo lėšų, tačiau esant būtinybei fondas gali panaudoti iki 4 proc. surinkto žemės ir žemės nuomos mokesčio. Tai didelės lėšos, svarbu, kad verslas turėtų rimtų planų“, – sakė G. Stoškus.
Jolita PILECKIENĖ
