Teisingumo ministro sudarytas Civilinio kodekso priežiūros komitetas išanalizavo liberalesnės santuokų tvarkos galimybes ir pateikė išvadas, kad Civilinis kodeksas nedraudžia registruoti santuoką ir kitoje vietoje, ne tik civilinės metrikacijos ar konsulinėje įstaigoje. Galbūt nuo rudens civilinės santuokos ceremonijos vietą jaunavedžiai galės patys pasirinkti.
Sutuoktuvės yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių, ir visiems norisi, kad tai būtų iškilminga, gražu, įsimintina. Civilinę santuoką galima registruoti pagal jaunavedžių ar jų tėvų gyvenamąją vietą. Jurbarko rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje pastaraisiais metais kasmet susituokia per 200 porų. Vasarą sutuoktuvių paprastai būna daugiau negu žiemą.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Laima Keraitė aprodo dvi patalpas – mažesniąją, skirtą besituokiantiesiems paprastą savaitės dieną, ir kitą – didesnę, kurioje dukart per mėnesį, šeštadieniais, vyksta iškilminga santuokos registravimo ceremonija.
LR civiliniame kodekse apie patalpą, kurioje registruojama santuoka, pasakyta tik tiek, kad joje privalo būti Lietuvos Respublikos herbas ir valstybės vėliava. Nestandartiniai baldai, ant stalo – dirbtinių gėlių puokštė, kilimas, vitražiniai langai – interjeras Jurbarko Civilinės metrikacijos skyriaus iškilmių salėje toks pat, kaip prieš ketvirtį amžiaus, kai ji buvo įrengta, bet juk ir apsilankoma čia gal tik vieną kartą gyvenime, tad besituokiančioms poroms nusibosti negalėtų. Abi paremontuotos tik kosmetiškai, didžiojoje pakeistas parketas, salės neatrodo nusidėvėjusios, nes kitiems tikslams nenaudojamos, o ceremonijos vyksta palyginti retai ir trunka neilgai.
Nuo 2008 m. nustatyta vienoda rinkliava į biudžetą – ir paprasta, ir iškilminga santuokos ceremonija kainuoja 70 litų. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja pasakoja, kad iškilmingai tuokiama tik šeštadieniais. Salėje muzikantė groja maršą, muzikinis fonas skamba per visą ceremoniją, kuri trunka maždaug 15 minučių. Per tą laiką darbuotojas pasako privalomą tekstą, jaunavedžiai pasirašo, apsikeičia žiedais. „Į salę leidžiame sveikintojus. Galima nusifotografuoti, simboliškai išgerti šampano, bet reikia turėti savo, čia jo nepardavinėjame”, – pasakoja L. Keraitė. Ji neprisimena nė vieno atvejo, kad jaunavedžiai būtų priekaištavę ar nusivylę aplinkos šventiškumu. Būta norinčių per ceremoniją barstyti jaunavedžius rožių žiedlapiais, tačiau jiems pasiūlyta tą daryti lauke, po registracijos.
Tik kartą per visus darbo metus Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos jaunavedžiai prašė juos sutuokti ne metrikacijos skyriuje. „Žmonės ir neprašo, visi žino tvarką. Esu registravusi santuoką ligoninėje, namuose, nes jaunavedžiai pateikė pažymas, kad atvykti į skyrių negali”, – teigė L. Keraitė. Ji mano, kad jeigu bus leidžiama tuokti ir kitose vietose, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai neprivalės tuokti bet kur. „Turbūt savivaldybė nustatys vieną ar dvi reprezentacines vietas, o tuokiama ten paskirtu laiku, sakykim, kartą per mėnesį. Mokestis turbūt irgi bus kitoks”, – svarstė vedėja ir sakė, kad, jos manymu, mūsų rajone tokios netradicinės santuokos registravimo vietos galėtų būti Raudonės pilyje ar Krašto muziejuje.
Danutė Karopčikienė
