Prieš 5 metus Konkurencijos taryba paskelbė, kad 26 vairavimo mokyklos Vilniuje, Kaune ir Jurbarke tarpusavyje buvo sudariusios kartelinį susitarimą. Tai reiškia, kad tie, kas mokėsi vairuoti, o tai – tūkstančiai žmonių, turbūt permokėjo už paslaugas.
Tuomet jurbarkiečių pinigines nesąžiningai tuštino visos trys mieste veikusios mokyklos – „Rigveda“, Arturo Gailiaus įmonė „Arvaira“ ir tuometinis „Jurbarko saugaus eismo centras“, kuris, kaip vairavimo mokykla nebeveikia (ŠVIESOS red. pastaba).
Dabar nukentėjusiems žmonėms yra galimybė susigrąžinti bent dalį pinigų. Vartotojų aljansas kviečia visus jungtis prie vieno bendro ieškinio. Bet ar verta kolektyviai kartu su daugybe žmonių bandyti ieškoti teisybės?
Galėjo permokėti ir apie 200 eurų
Kaip LRT RADIJUI aiškina Vartotojų aljanso viceprezidentas, advokatas Rytis Jokubauskas, suklusti turėtų tie, kas trijuose minėtuose miestuose vairuoti mokėsi nuo 2016 m. liepos iki 2018 m. gruodžio. Tokių asmenų, pasak jo, gali būti „dešimtys tūkstančių“.
„Pagal „Regitros“ duomenis, per metus laikančiųjų egzaminą yra virš 40 tūkst., tai automatiškai galima paskaičiuoti. Kadangi Vilnius ir Kaunas, tikėtina, kad tai yra didžioji dalis laikiusiųjų egzaminą. Įvertinus dar ir mokyklų gausą, (…) manytume, kad tikrai tas skaičius turėtų būti penkiaženklis“, – tvirtina R. Jokubauskas.
Kokios mokyklos buvo sudariusios kartelinį susitarimą, ekspertas ragina pasitikrinti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje www.vairavimokartelis.lt.
Pasak pašnekovo, sumos, kiek žmonės galėjo permokėti už vairavimo kursus, kiekvienu atveju yra labai skirtingos: gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki poros šimtų eurų.
Pinigai (asociatyvi nuotr.) / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
„Mes darėme tokių atvejų paskaičiavimus. Tai, pavyzdžiui, vienoje sostinės mokyklų iki susitarimo [vairavimo kursų] kaina buvo 270 eurų. (…) Po susitarimo staiga ta kaina pakilo iki 490 eurų. (…) Kaune irgi analogiškai galima pasižiūrėti. Turėjome tokių pavyzdžių, kad vienoje mokykloje (…) tie kursai [buvo] 220 eurų, o staiga per naktį tapo 375 eurai.
(…) Galbūt tie skirtumai kitur yra ir mažesni, tačiau bet kuriuo atveju mes nekalbame apie 10 eurų skirtumą – mes kalbame apie 50, 100, kartais netgi 200 eurų skirtumą“, – dėsto R. Jokubauskas.
Advokato teigimu, kadangi grupinių ieškinių praktika Lietuvoje dar nėra susiformavusi, būtų sudėtinga prognozuoti, kiek pinigų galėtų atgauti nukentėję asmenys.
„Bent jau mes savo ieškinį konstruosime taip, kad sieksime to skirtumo, t.y. tiek, kiek kainavo iki to kartelinio susitarimo kursai, ir tada tiek, kiek tas asmuo sumokėjo. Apie kažkokias papildomas kompensacijas, mūsų vertinimu, šiuo atveju būtų per sudėtinga [galvoti], per didelė rizika.
Atsakingai žiūrime į vartotojų sėkmės tikimybę, kad netyčia nebūtų taip, kad byla pralaimėta ir jiems tektų padengti bylinėjimosi išlaidas. Tai mes žiūrime į tai, kas, mūsų manymu, yra didžiausia tikimybė laimėti – tas skirtumas“, – tikina Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Teismas, asociatyvi nuotr. / A. Šarkūno/LRT nuotr.
Tikimybė atgauti permokėtą sumą – „gana didelė“
LRT RADIJO kalbintas advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Henrikas Stelmokaitis įsitikinęs, jog prie grupinio ieškinio dėl vairavimo mokyklų kartelinio susitarimo prisijungęs žmogus turėtų realius šansus atgauti bent dalį lėšų.
„Kadangi Konkurencijos taryba jau patvirtino patį pažeidimą, prasisuko teismai, tikrai galima tikėtis, kad žala bus atlyginta. (…) Mūsų teisėjai jau tikrai turėjo nemažai mokymų, turi nemažai žinių apie konkurencijos teisę, atsižvelgia į šią specifiką ir atitinkamai vadovaujasi priimdami sprendimus“, – pažymi ekspertas.
Blogiausiu atveju, pasak jo, bylinėtis teisme nusprendusiam asmeniui koją pakišti galėtų vienos ar kitos vairavimo mokyklos argumentai, jog kainas ji kėlė dėl neva pagrįstų priežasčių, norėdama išlikti.
„Susipažinus su pačiu nutarimu ir vairavimo mokyklų gynybos argumentais, kai kurios mokyklos teigia, kad (…) tas neva kartelinis susitarimas buvo skirtas nedirbti į minusą. (…) Blogiausias atvejis vartotojui būtų (…), kad teismas pasakytų, jog tikrai ta konkreti vairavimo mokykla savo kaštų negalėjo padengti ir kad atitinkamai nebuvo ekonomine prasme jokios permokos.
Vairavimo mokykla (asociatyvi) / I. Gelūno/BNS nuotr.
Tai sprendžiant vartotojui, ar jungtis [prie ieškinio], reikėtų įsivertinti konkrečios mokyklos gynybos argumentus. Bet tuo argumentu gynėsi ar viena, ar tik dvi mokyklos. Todėl didžiojoje dalyje tikrai galime kalbėti apie gana didelę tikimybę (atgauti permokėtą sumą – LRT.lt)“, – kalba H. Stelmokaitis.
„Aš manau, verta bet kuriuo atveju kreiptis į Vartotojų aljansą. Jis ir galėtų patarti, ar šioje stadijoje tai yra tikslinga“, – priduria jis.
Dėl 50 eurų esą neverta apkrauti teismų
Advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis savo ruožtu teigia, jog žmonėms dėl kelių dešimčių eurų veltis į teisinę karuselę neverta – esą taip tik būtų sugaištama laiko ir pastangų. Be to, jo teigimu, tai papildomai apkrautų jau ir taip didžiulius krūvius turinčius teismus.
„Čia visai neseniai buvo keli tokie ieškiniai, kur visi kreipėsi, man atrodo, dėl šiukšlių išvežimo. [Buvo] daugybė ieškinių po 50 eurų. Tai visi teisėjai natūraliai sako: „Palaukite, mums trūksta etatų, (…) algos mažos, žmonės bėga, o jūs dabar atnešate mums tokį ieškinį“. Tai, sakyčiau, daugiau reikėtų ieškoti kažkokio susitarimo, neapkrauti teismų.
(…) Papuls daugelis žmonių į tą mašiną teismų. Mes dabar pažiūrėjome tuos grupinius ieškinius, kurie jau yra padaryti, tai ten yra atsisakyta priimti ieškinį, [yra] skundas dėl atsisakymo priimti ir ten sukasi [žmonės] toje karuselėje be išeities“, – pabrėžia M. Jablonskis.
Pinigai / E. Blaževič/LRT nuotr.
Vartotojų aljanso viceprezidentas atkerta, jog grupinio ieškinio tikslas ir yra toks, kad teismų sistema būtų mažiau apkrauta. Jo nuomone, pasakymas, jog dėl kelių dešimčių eurų žmonėms neverta kreiptis į teismą, tik sudaro sąlygas įmonėms ir toliau juos išnaudoti.
„Grupės ieškinio toks tikslas ir yra, kad būtų ne daug ieškinių, o būtų vienas ieškinys, nes tame ieškinyje yra remiamasi tapačiomis aplinkybėmis, [yra] tas pats argumentavimas. Tikslas ir yra palengvinti apkrovimą teismų sistemai.
Visiškai nesutikčiau, kad galima sakyti, kad mes dabar palikime tuos vartotojus dėl 50 eurų, nes tai per daug apkrauna teismų sistemą. Čia kaip ir leidimas verslui piktnaudžiauti savo padėtimi“, – tvirtina R. Jokubauskas.
„Bet iš kitos pusės reikia pripažinti, kad Lietuvoje tas grupės ieškinio institutas dar tik besivystantis yra. (…) Iš vienos pusės, mes lyg ir apjungiame visus tuos reikalavimus į vieną bylą, bet, deja, Lietuvos teismai vis dar juos nagrinėja kaip atskiras bylas kiekvienu reikalavimu ir tokiu būdu kaip ir paneigia grupės instituto tą pačią idėją“, – priduria pašnekovas.
Ieškiniai – kaip atgrasymo priemonė
Nors, kaip minėta, dalis vairavimo mokyklų savo sprendimą tarpusavyje sudaryti kartelinį susitarimą grindžia siekiu išlikti, pasak ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentės Linetos Ramonienės, toks veiksmas negali būti pateisinamas jokiu atveju.
Vairavimo mokykla (asociatyvi) / D. Umbraso/LRT nuotr.
„Socialinės atsakomybės temoje tai tikrai nebūtų geras argumentas, nes mes veikiame ir dirbame prieš vartotoją, prieš savo klientą. Bet kuris verslas, dalyvaudamas karteliniuose susitarimuose, dirba ne savo klientui, vartotojas yra paliekamas kažkur labai toli.
(…) Šiuo atveju mes lyg ir turime argumentus, kad ne iš gero gyvenimo mes prisijungiame prie šių susitarimų. Bet šiaip pasaulyje, jeigu žiūrėtume į didžiausius globalius kartelinius susitarimus, tai yra labai didelės ar labai pelningos organizacijos. Tai tas argumentas, kad mums buvo sunku, mes vos išgyvenome ir dėl to susitarėme, yra toks labai trumpalaikis, trumparegiškas“, – dėsto ekspertė.
„Karteliniai susitarimai turi neigiamą įtaką visai šalies ekonomikai. Tai pateisinti [jų] tikrai negalima“, – priduria ji.
Pašnekovei antrina ir advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas H. Stelmokaitis. Jis sveikina Vartotojų aljanso sprendimą kovoti su šia problema.
„Jeigu mokykla veikia neefektyviai ir nepadengia savo kaštų, tai čia yra tos mokyklos problema, o ne vartotojo problema. Jeigu mes gelbėtume konkrečią Jurbarko mokyklą nepriteisdami žalos, teisingumas tikrai nebūtų vykdomas efektyviai ir mes tikrai turėtume mažiausiai ekonomines problemas.
Teismas (asociatyvi) / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
(…) Grupės ieškiniai yra reikalingi kaip atgrasymo priemonė. Tai, ką daro Vartotojų aljansas, tikrai yra naudinga iš tos pusės, kad vien baudos nuo konkurencijos teisės pažeidimų neatgraso. Europos Sąjungos mastu didžioji problema verslui sudaryti kartelį yra būtent privataus kaltinimo ieškiniai“, – pabrėžia advokatas.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
