Jau porą savaičių vilniečius į neviltį varo pavojingos infekcinės ligos – legioneliozės protrūkis. Liga jau nusinešė trijų žmonių gyvybes. Sunerimę ir jurbarkie- čiai – gyventojai nori žinoti ar savo mieste yra saugūs.
Termošoko dar nereikia
Centralizuotą karštą vandenį gaunančius gyventojus greičiausiai nuramintų termošokas – stipriai sukelta vandens temperatūra, sunaikinanti pavojingas bakterijas. Tačiau ir šilumos tiekėjai, ir daugiausia namų prižiūrinčio administratoriaus „Jurbarko komunalininkas“ specialistai įsitikinę, kad terminė dezinfekcija Jurbarke nebūtina.
Pasak bendrovės „Kauno energija“ Jurbarko šilumos tinklų direktoriaus Dariaus Virvilo, tiekiamo iš katilinės termofikato (šilumos energijos nešėjo) centriniuose šilumos tinkluose temperatūra yra palaikoma pagal suderintą su Jurbarko r. savivaldybės administracija grafiką ir svyruoja nuo 70 iki 85° C. Tai priklauso nuo lauko oro temperatūros. Šiuo metu šilumnešio temperatūra yra apie 71° C. Tokia temperatūra tiekimo tinkle palaikoma visą šildymo sezoną, o karšto vandens temperatūrą galima sukelti iki 66° C.
Jurbarko šilumos tinklai prevencijos dėl legioneliozės neatlieka, nes ligos sukėlėjai gyvuoja namų ir kitų pastatų karšto vandens tiekimo sistemose. Šios dvi sistemos Jurbarko daugiabučiuose yra atskirtos, o šiluminė energija iš vienos sistemos kitai perduodama per tarpinį šilumokaitį. „Į centrinius šilumos tinklus legioneliozės sukėlėjai patekti ir plisti per ją negali. Be to, ir pati termofikato temperatūra yra per didelė, netinkama veistis šiems sukėlėjams“, – tvirtina D. Virvilas.
Karštas vanduo yra ruošiamas gyvenamųjų namų šilumos punktuose, pašildant šaltą vandenį iki reikiamos temperatūros. „Jurbarko šilumos tinklai neaptarnauja ir neprižiūri namų šiluminių punktų. Gyvenamuosiuose namuose karšto vandens ruošimo įrenginius ir tiekiamo vandens temperatūrą privalo prižiūrėti jų administratoriai“, – sako D. Virvilas.
Gyventojus ramina
UAB „Jurbarko komunalininkas“ karšto vandens ir šildymo sistemas prižiūri 85 objektuose – gyvenamuosiuose namuose, savivaldybės, Jurbarko miesto seniūnijos pastatuose bei Ugniagesių g. 1. Pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo būsto priežiūrai Vytauto Stulgaičio, karšto vandens temperatūra privalo būti ne žemesnė nei 50° C, o prižiūrimuose objektuose sistemos sureguliuotos taip, kad ši temperatūra siektų 52-53° C.
„Jei vanduo sistemoje atvėsta, automatiškai atsidaro vožtuvas ir vanduo yra pakaitinamas iki reikiamos temperatūros. Net naktį, kai gyventojai nenaudoja karšto vandens, jis cirkuliuoja sistemoje ir palaikoma ne žemesnė nei 50° C temperatūra“, – aiškina V. Stulgaitis.
Pasak specialisto, jei vanduo naudojamas mažiau, atvėsti gali 1-2 metrus siekiančioje vamzdyno atšakoje nuo centrinio stovo gyventojo bute, todėl jis rekomenduoja atsukus čiaupą vandenį šiek tiek nuleisti. Nuleisti reikėtų ir šaltą vandenį, jei jis sušyla vamzdžiuose, nors, pasak V. Stulgaičio, į pastatus tiekiamas šaltas vanduo niekada nebūna šiltesnis nei 20° C.
„Ne kartą esame tikrinti Valstybinės energetikos inspekcijos, tačiau jokių pastabų dėl netinkamo temperatūrų režimo negavome“, – tikina „Jurbarko komunalininko“ darbuotojas. Iš gyventojų kartais sulaukia skambučių dėl per karšto vandens ar atvėsusių gyvatukų. Problema dažniausiai būna sugedęs vožtuvas ar šilumokaitis. Bendrovės darbuotojai reaguoja nedelsdami.
Per pastaruosius trylika metų V. Stulgaitis atsimena tik vieną atvejį, kai bendrovė, gavusi nurodymus iš Energetikos inspekcijos ar Vyriausybės, turėjo atlikti terminę dezinfekciją. „Termošoką atlikome 2015 m. vasarą. Gavome įsakymą, o kokios buvo to priežastys, nežinome. Mūsų administruojamuose namuose legioneliozės nepasitaikė“, – sako V. Stulgaitis.
Taupantieji rizikuoja
Pasak specialisto, jokie įstatymai neįpareigoja terminę dezinfekciją atlikti reguliariai ar imti vandens mėginius legionelėms nustatyti. „Yra normos, ir mes jų laikomės. Todėl galiu teigti, kad jokio pavojaus nėra. Gyventojai gali būti ramūs, ypač tuose namuose, kuriuos prižiūrime mes. Mes nepertraukiamu režimu tiekiame ne žemesnės nei 50° C temperatūros vandenį“, – teigia V. Stulgaitis.
Bendrovės „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas sako girdėjęs, kad kai kurių namų, kuriuose karšto vandens sistemas prižiūri pati namo bendrija, gyventojai skundžiasi, kad naktį vandens temperatūra gerokai sumažinama – po 24 val. neįmanoma net išsimaudyti. „Techniškai galima nustatyti, kad naktį būtų tiekiamas vėsesnis vanduo, tačiau tokių „taupančių“ bendrijų pirmininkai turėtų pagalvoti apie žmonių sveikatą ir gyvybę“, – perspėja V. Stulgaitis.
„Jurbarko komunalininko“ darbuotojai sulaukia sunerimusių gyventojų skambučių, kai kurie prašo pakelti tiekiamo vandens temperatūrą iki 60° C. „Mes negalime savarankiškai pakelti temperatūros. 60° C temperatūros vanduo per kelias sekundes gali nuplikyti kūdikio odą. Yra normos, kurių privalome laikytis“, – sako V. Stulgaitis.
Židinio nenustatė
Kaip informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė, praėjusių metų vasario mėnesį legioneliozė buvo diagnozuota 77 metų asmeniui, gyvenančiam viename K. Donelaičio gatvės daugiabutyje. Ligonis po gydymo Kauno klinikose pasveiko.
„Gavus informaciją apie nustatytą susirgimą buvo atliekama židinio epidemiologinė diagnostika, buvo atlikti šalto ir karšto geriamojo vandens ligonio bute tyrimai legionelėms nustatyti. Temperatūra atitiko Lietuvos higienos normas, legionelių neaptikta“, – sako A. Valiokienė.
Atlikus tyrimus nenustatyta ryšio tarp susirgimo legionelioze ir į butą tiekiamo vandens, todėl namo administratorius – bendrovė „Jurbarko komunalininkas“ – informuotas nebuvo.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė informavo, kad su specialistais diskutavo apie legioneliozės protrūkį sostinėje, aptarė Jurbarko padėtį, bet pavojaus neįžvelgta, todėl jokių priemonių mieste imtasi nebus.
Kerta silpniausiems
Legioneliozę sukelianti bakterija atrasta, kai 1976 m. liga pakirto per 200 Amerikos legionierių, atvykusių į suvažiavimą Filadelfijoje. Tada 34 žmonės mirė. Kasmet Europoje šia liga suserga apie 1,5 tūkt. žmonių. Lietuvoje šiemet užregistruoti trys atvejai, pernai liga diagnozuota vienuolikai gyventojų.
Užsikrėtus bakterijomis simptomai atsiranda po 2–10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkaus plaučių uždegimo. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų.
Legionelės bakterijos dauginasi karšto ir šalto vandens sistemose, vamzdžiuose, kuriuose užsistovi vanduo, purvinuose, surūdijusiuose vamzdynuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose, drėkintuvuose, vandens telkiniuose, dumble, dirvoje.
Žmogus legionelioze suserga įkvėpęs legionelės bakterijų. Neužsikrečiama geriant vandenį, naudojant jį maistui ruošti, žmogus žmogui jos perduoti negali. Didesnę riziką užsikrėsti turi silpnesnio imuniteto, vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, rūkantieji, sergantieji diabetu, plaučių, onkologinėmis ligomis.
Legionierių liga gydoma antibiotikais. Dažnai reikalingas gydymas ligoninėje, o silpnesniems asmenims liga gali baigtis mirtimi.
Kaip apsisaugoti?
Legionella bakterijoms daugintis palankiausia 20-45° vandens temperatūra. Jos nesidaugina žemesnėje nei 20° C ir aukštesnėje nei 60° C temperatūroje. Paleidus karštą vandenį, po 1 minutės jo temperatūra čiaupuose turi būti ne mažesnė kaip 50° C, o šalto vandens – mažesnė kaip 20° C nuleidus jį 2 minutes.
Efektyviausios legioneliozės prevencijos priemonės – valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus, reguliariai valyti dušų ir vandens čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos, taip pat siūloma atsukti kelioms minutėms rečiau naudojamų dušų ir vandens čiaupus ir leisti vandeniui nutekėti.
Pastebėjus, kad tiekiamas vanduo yra nepakankamos temperatūros, patariama kreiptis į savo namo valdytoją ir reikalauti, kad būtų užtikrinama teisės aktų reikalavimuose nustatyta karšto vandens temperatūra.
Jūratė Stanaitienė
Ko toks išsižiojęs? Legionelių pasigausi 😉