Nuo 160 iki daugiau nei 600 eurų – tiek gali kainuoti jus nuo telefono skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės (EMS) apsaugosiantis aksesuaras, gaminamas Lietuvoje. Tačiau yra vienas „bet“: iš tiesų jis jūsų neapsaugos, nes saugoti nėra nuo ko. Ši technologija – tai mokslinė abrakadabra, o jos aprašymas – žodžių salotos, taip apie EMS blokatorius atsiliepia LRT.lt kalbinti mokslininkai.
Telefonų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė sukelia vėžį, veikia smegenis ar netgi valdo mūsų mintis. O naujosios technologijos, tokios kaip 5G, yra dar pavojingesnės, bet valdžios organai tai slepia. Tai viena populiariausių šių laikų sąmokslo teorijų. Nepaisant to, rinkoje galima rasti nemažai prietaisų bei aksesuarų, kurie skirti telefonų ir kitų prietaisų skleidžiamai spinduliuotei blokuoti. Vieni jų gaminami Lietuvoje.
Vilniuje, Kirtimų gatvėje, įsikūrusi įmonė „Technano“ gamina aksesuarus, „kurie skirti, siekiant sumažinti kenksmingą mobiliųjų telefonų, nešiojamųjų kompiuterių, kūdikių monitorių, televizorių, asmeninių kompiuterių, didelių monitorių, mikrobangų krosnelių ir maršrutizatorių elektromagnetinės spinduliuotės poveikį“, rašoma įmonės interneto puslapyje.
Kontaktiniu telefono numeriu atsiliepusi įmonės atstovė nedaugžodžiavo, ji teigė, kad „Technano“ jau 10 metų bendradarbiauja su užsienyje (Kanadoje) įsteigta įmone „Airestech“, kuri produkciją ir platina (Lietuvoje tiesiogiai gaminių iš „Technano“ įsigyti negalima), tad į ją ir reikėtų kreiptis dėl papildomos informacijos.
„Produktas skirtas ne Lietuvos rinkai. (…) Mes tik gaminame ir siunčiame po visą pasaulį, aprėpiame ne tik Ameriką, bet ir Australiją, ir Angliją, ir Kanadą“, – trumpo telefoninio pokalbio metu sakė įmonės atstovė.
Lifetune | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Įmonės „Airestech“ produkcija – tai įvairūs elektromagnetinę spinduliuotę slopinantys aksesuarai: ant elektroninių prietaisų klijuojami lipdukai, raktų pakabukai, pakabukai ant kaklo bei didesnės plokštelės, pastatomos greta elektroninio įrenginio. Jų kaina svyruoja nuo 80,95 iki 625,95 eurų.
Bendrovės interneto puslapyje lankytojus pasitinka užrašas: „Labiausiai pasaulyje išbandyta, patikima ir moksliškai įrodyta apsauga nuo elektromagnetinių laukų.“
Socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje „Airestech“ turi 151 tūkstantį sekėjų, technologiją reklamuoja daugybė žmonių – nuo sportininkų iki mokslininkų bei įprastų aksesuarus išbandžiusių ir geriau pasijutusių asmenų.
Blokuoti nėra ko
„Airestech“ internetiniame puslapyje teigiama, kad elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia telefonai, kompiuteriai ir belaidis internetas, veikia žmogaus biologines funkcijas: blogina miego kokybę, lemia nuovargį ir smegenų rūką (angl. brain fog), veikia hormonus ir reprodukcinę sveikatą, sukelia oksidacinį stresą, kuris veikia širdį, ir pan. Būtent todėl šią spinduliuotę reikia slopinti.
„Nėra mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų tokius teiginius, – tai tiesiog sąmokslo teorijos“, – LRT.lt komentuoja KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas dr. Benas Gabrielis Urbonavičius.
Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoelektronikos skyriaus mokslininkas dr. Sergejus Orlovas aiškina, kad elektromagnetinė spinduliuotė yra energijos perdavimo forma, sklindanti erdve elektromagnetinių bangų ar elektringųjų dalelių pavidalu. Pagal energijos kiekį, visas elektromagnetinis spektras skirstomas į dvi pagrindines kategorijas: jonizuojančiąją ir nejonizuojančiąją spinduliuotę.
„Jonizuojančioji spinduliuotė pasižymi gana didele energija ir gali nutraukti cheminius ryšius ląstelėse, pažeisti gyvybiškai svarbias molekules, tokias kaip DNR. Būtent dėl šios savybės jonizuojančioji spinduliuotė yra laikoma pavojinga gyviems organizmams“, – sako mokslininkas ir priduria, kad šios spinduliuotės pavyzdžiai yra: alfa (α) ir beta (β) elektringosios dalelės, gama (γ) spinduliai ir rentgeno spinduliai, aukštos energijos ultravioletinė spinduliuotė (tolimoji UV dalis).
Elektromagnetinės spinduliuotės spektras | „Shutterstock“ nuotr.
Per pastaruosius du dešimtmečius buvo atlikta daugybė tyrimų, siekiant įvertinti, ar mobilieji telefonai kelia potencialų pavojų sveikatai. Iki šiol nebuvo nustatyta jokių neigiamų pasekmių sveikatai, kurias sukeltų mobiliųjų telefonų naudojimas.
Pasaulio sveikatos organizacija
Tačiau telefonai, kompiuteriai, televizoriai, Wi-Fi stotelės ir kiti kasdienybėje naudojami prietaisai neskleidžia jonizuojančiosios spinduliuotės. Jie skleidžia nejonizuojančiąją spinduliuotę (NJS).
„Nejonizuojančioji spinduliuotė apima tą elektromagnetinio spektro dalį, kurios fotonai neturi pakankamai energijos, kad sukeltų atomų ar molekulių jonizaciją. Tai reiškia, kad ji negali tiesiogiai ardyti cheminių ryšių ar pažeisti DNR taip, kaip tai daro jonizuojančioji spinduliuotė“, – teigia S. Orlovas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau daugelį metų aktyviai tiria ir vertina elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai. Remdamasi išsamia mokslinės literatūros apžvalga, PSO daro išvadą, kad dabartiniai įrodymai nepatvirtina jokio neigiamo poveikio sveikatai dėl žemo lygio elektromagnetinių laukų poveikio.
Telefonas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kalbant konkrečiai apie radijo dažnių (RD) spinduliuotę, kurią skleidžia mobilieji telefonai ir belaidžiai tinklai, PSO teigia, kad:
- „Per pastaruosius du dešimtmečius buvo atlikta daugybė tyrimų, siekiant įvertinti, ar mobilieji telefonai kelia potencialų pavojų sveikatai. Iki šiol nebuvo nustatyta jokių neigiamų pasekmių sveikatai, kurias sukeltų mobiliųjų telefonų naudojimas.“
- RD apšvitos lygiai iš bazinių stočių ir belaidžių tinklų yra tokie maži, kad dėl jų kylantis temperatūros padidėjimas yra nereikšmingas ir neturi įtakos žmonių sveikatai.
Vis dėlto PSO pripažįsta, kad moksliniai tyrimai šioje srityje tęsiami, ypač siekiant įvertinti galimą ilgalaikio, žemo lygio poveikio efektą, ir kad vis dar egzistuoja tam tikrų žinių spragų apie biologinius mechanizmus. Dėl to Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) RD šiuo metu priskiria galimai kancerogeninių (2B) reiškinių ir medžiagų grupei, bet šioje kategorijoje taip pat yra ir, pavyzdžiui, kava. Tad priskyrimas 2B grupei tikrai nereiškia, jog susirgsite vėžiu.
Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija (ICNIRP) yra nepriklausoma, ne pelno siekianti mokslinė organizacija, kuri rengia ir skelbia mokslu pagrįstas gaires dėl apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės. ICNIRP rekomendacijomis remiasi PSO ir daugelio šalių nacionalinės reguliavimo institucijos, nustatydamos nacionalinius standartus.
ICNIRP reguliariai peržiūri visą prieinamą mokslinę literatūrą apie NJS poveikį sveikatai. Remdamasi šia analize, įskaitant PSO, nacionalinių agentūrų apžvalgas ir atskirus tyrimus, ICNIRP daro išvadą, kad vienintelis moksliškai pagrįstas neigiamas NJS (ypač RD spektro dalyje) poveikis sveikatai yra pernelyg didelis audinių kaitinimas.
Telefonas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Vienintelis pagrįstas telefonų skleidžiamos spinduliuotės poveikis yra nedidelis šiluminis efektas, kurį gali sukelti ilgas skambutis.
B. G. Urbonavičius
Apie audinių kaitimą, kaip vienintelį šalutinį telefonų skleidžiamos spinduliuotės poveikį, kalba ir dr. B. G. Urbonavičius.
„Vienintelis pagrįstas telefonų skleidžiamos spinduliuotės poveikis yra nedidelis šiluminis efektas, kurį gali sukelti ilgas skambutis (iki valandos). Tokio ilgo pokalbio metu galvos sritis prie telefono sušyla iki 0,5 °C aukščiau kūno temperatūros. Tačiau tai tik paviršinis efektas. Dabar kaip tik sušilus orui ir šviečiant Saulei šiluminis efektas gali būti didesnis“, – sako jis.
Dr. S. Orlovas teigia, kad kai kurie mokslininkai ir grupės pasisako už griežtesnes ribas arba mano, kad dabartiniai įrodymai rodo žalą, tačiau tai yra mažumos pozicija, palyginti su pagrindinių tarptautinių sveikatos organizacijų konsensusu.
Lifetune | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Airestech“ rinkodaros naratyvas atitinka mažumos, dažnai nerimą keliančias nuomones apie EML riziką ir potencialiai klaidingai pateikia IARC klasifikacijos reikšmę. Jis prieštarauja plačiam moksliniam konsensusui, susiformavusiam per dešimtmečius tyrimų ir palaikomam pagrindinių pasaulio sveikatos institucijų. „Airestech“ pabrėžia EML pavojų. Ką sako pagrindinės sveikatos institucijos? Nėra patvirtintos žalos žemiau ribų. (…) Todėl „Airestech“ prielaida apie plačiai paplitusį pavojų dėl kasdienio EML nėra pagrįsta mokslinių įrodymų visuma“, – teigia S. Orlovas.
Lipdukas negali keisti spinduliuotės
„Airestech“ lipdukas turi dvi laidžias plokšteles, prie kurių priklijuotas silicio diskas. Technologiją pagrindžiančiuose „moksliniuose straipsniuose“ nurodoma, kad tiek diskas, tiek plokštelės turi specialų raštą, kuris neva turi įtakos visos konstrukcijos veikimui.
Dr. B. G. Urbonavičius paaiškina, kad fiziškai bet kokios bangos gali sąveikauti su objektais, kurių matmenys yra artimi tos bangos ilgiui. Mobilieji telefonai paprastai veikia elektromagnetinio spektro radijo dažnių diapazone, kur bangų ilgis svyruoja nuo kelių iki 40 centimetrų. Viename iš tyrimų kalbama, kad silicio paviršiuje reikia suformuoti 600 nm struktūra.
„Daroma prielaida, kad 200 000 kartų už bangą smulkesnis raštas turi įtakos jos sklidimui, – tai neįmanoma“, – pabrėžia B. G. Urbonavičius.
Lifetune | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Airestech“ teigia, kad lipduke esantis „mikroprocesorius pertvarko chaotišką elektromagnetinę spinduliuotę į biologiškai tinkamesnę formą, taip sumažindamas jos poveikį organizmui“, tačiau netrikdydamas elektroninių prietaisų veikimo.
Mažas pasyvus lustas negali analizuoti ir selektyviai modifikuoti plataus spektro ateinančių bangų iš įvairių šaltinių. (…) Tam reikėtų gebėjimų, gerokai viršijančių žinomų pasyvių komponentų galimybes.
S. Orlovas
Anot kalbintų mokslininkų, neteisinga teigti, kad pasyvus lipdukas atlieka aktyvius veiksmus (keičia spinduliuotės parametrus).
„Teiginiai yra melas, kadangi tas lipdukas neturi jokio energijos šaltinio tam, kad galėtų veikti“, – sako KTU mokslininkas.
„Mažas pasyvus lustas negali analizuoti ir selektyviai modifikuoti plataus spektro ateinančių bangų iš įvairių šaltinių. (…) Tam reikėtų gebėjimų, gerokai viršijančių žinomų pasyvių komponentų galimybes, ir tikriausiai prieštarautų energijos tvermės dėsniui, jei būtų teigiama, kad energija neutralizuojama, – kalba S. Orlovas. – Aktyvios lauko modifikavimo ar slopinimo sistemos egzistuoja (pvz., triukšmą slopinančios ausinės), tačiau joms reikalingas maitinimas, jutikliai, procesoriai ir spinduliuotuvai, o tai nesuderinama su „Airestech“ produkto pasyviu aprašymu.“
Lifetune | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Fizikas sako, kad iš esmės mikroprocesoriui priskiriama funkcija, kuri visiškai neatitinka jo paskirties ir architektūros: „Tai panašu į teiginį, kad automobilio variklis gali valyti oro taršą, – naudojama nesusijusi technologija nesusijusiai problemai spręsti.“
Atskirame polapyje technologijos veikimas yra aprašomas matematinėmis lygtimis ir schemomis, tačiau, anot B. G. Urbonavičiaus, tai – pseudomokslinis aprašymas, kuriuo bandoma įtikinti matematikoje, fizikoje ir elektronikoje nesigaudančius žmones.
„Pateikiamos bendros matematinės išraiškos, kurios neva yra svarbios aptariamame kontekste, pateikiami modeliavimo paveikslėliai, kurie neaptariami (bet atrodo gerai). Visas pseudomokslinis paaiškinimas yra tiesiog žodžių salotos be jokios prasmės“, – sako mokslininkas.
Žongliravimas sąvokomis
Parduodama aksesuarus bendrovė siūlo sprendimą – „EMS restruktūrizavimą“ – problemai (prigimtinei žalai dėl mažo lygio, „chaotiškos“ EMS), kurios egzistavimo, kaip teigia „Airestech“, didžioji dalis mokslinės bendruomenės nepripažįsta, spręsti.
Tačiau S. Orlovo teigimu, nusistovėjusios mokslo ir saugos gairės sutelkia dėmesį į spinduliuotės intensyvumą (siekiant išvengti šiluminio poveikio), o ne į bangų „formą“ ar „chaotiškumą“. Tai rodo esminį neatitikimą tarp „Airestech“ produkto pagrindimo ir dabartinio mokslinio supratimo bei reguliavimo praktikos.
Be to, anot mokslininko, teiginys, kad aplinkos EMS yra iš prigimties „chaotiška“ ir reikalauja „sutvarkymo“, yra fiziškai nepagrįstas. „Net ir sudėtingi EMS laukai yra struktūrizuoti pagal fizikos dėsnius, o ne fundamentaliai chaotiški moksliniu požiūriu“, – teigia jis.
Lifetune | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Pristatydama technologiją įmonė žongliruoja tokiais terminais kaip „harmonizavimas“, „moduliavimas“, „neutralizavimas“. Tačiau, kaip teigia S. Orlovas, šie terminai įprastai fizikų nėra vartojami apibūdinant elektromagnetinę spinduliuotę.
„Šių terminų vartojimas, atrodo, labiau pritaikytas rinkodaros poveikiui nei tiksliam moksliniam aprašymui. Fizikoje EMS apibūdinti naudojami tikslūs terminai: „dažnis“, „bangos ilgis“, „poliarizacija“, „intensyvumas“, „koherentiškumas“. (…) Ši lingvistinė strategija, atrodo, skirta nerimui dėl kasdienės EMS („chaotiškai“) sukelti ir pasiūlyti raminantį, nors ir fiziškai miglotą, sprendimą („harmonizavimą“), apeliuojant į vartotojų baimes, o ne aprašant patikrinamą fizikinį procesą.“
Pagrindinis įmonės tikslas yra paversti „chaotišką spinduliuotę į biologiškai suderinamą arba tinkamesnę žmonėms formą“, tačiau S. Orlovas pastebi, kad niekur nėra paaiškinta, ką būtent tai reiškia.
„Kokios konkrečios EMS savybės laikomos „nesuderinamomis“ su biologija ir kaip „suderinamumas“ apibrėžiamas bei matuojamas fizikiniais parametrais? Trūksta aiškių kriterijų“, – teigia fizikas.
Manipuliacija spalvomis
Įmonės „Airestech“ interneto puslapyje pateikiami filmukai eksperimentų, kurių metu siekiama įrodyti, kad naudojant įmonės technologiją kartu su elektroniniais prietaisais padaroma teigiama įtaka smegenų aktyvumui. Visuose bandymuose rodomi du smegenų aktyvumo paveiksliukai – naudojantis telefonu, organas nuspalvintas raudona spalva, o ant telefono priklijavus elektromagnetinės spinduliuotės blokatorių – žalia.
Pavyzdžiui, daugeliui žmonių užsimerkus registruojamas gana gerai išreikštas alfa aktyvumas, bet atsimerkus jis beveik visai išnyksta. Tai jokiu būdu neįrodo, kad atsimerkimas yra blogai, tiesiog keičiasi informacijos srauto apimtis.
K. Dapšys
LRT.lt paprašė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) Neurofiziologinių tyrimų ir gydymo metodų skyriaus vedėjo dr. Kastyčio Dapšio įvertinti atliekamus eksperimentus. Jo teigimu, tai daugiau reklaminio pobūdžio filmukai, kuriuose pasitelkiant spalvas skatinamas žmonių nerimas.
„Sunku vertinti qEEG (kiekybinė elektroencefalografija – metodas, naudojamas smegenų elektriniam aktyvumui matuoti ir analizuoti, – LRT) kokybės lygį. Tačiau akivaizdu, kad šiek tiek spekuliuojama topografinio smegenų aktyvumo išsidėstymo vaizdų spalvomis. Spalvos tik parodo aktyvumo intensyvumo lygį – didesnis vaizduojamas raudonai, mažesnis – žaliai, tačiau ne specialistui raudona spalva gali asocijuotis su neigiamais procesais, o tai ne visada teisybė“, – teigia K. Dapšys.
Pašnekovas teigia, kad smegenis veikia daugelis aplinkos dirgiklių – vaizdai, garsai, prisilietimai. Tai galima matyti fiksuojant EEG, kurią pasitelkia ir pseudomokslinę technologiją kurianti įmonė.
Anot jo, elektromagnetiniai laukai iš principo irgi gali turėti įtakos EEG, tačiau vien remiantis EEG negalima teigti, kad tas poveikis yra neigiamas ar teigiamas – tai tiesiog poveikis ir tiek.
„Pavyzdžiui, daugeliui žmonių užsimerkus registruojamas gana gerai išreikštas alfa aktyvumas, bet atsimerkus jis beveik visai išnyksta. Tai jokiu būdu neįrodo, kad atsimerkimas yra blogai, tiesiog keičiasi informacijos srauto apimtis“, – sako specialistas.
K. Dapšys pasakoja, kad mobiliųjų telefonų elektromagnetinio spinduliavimo poveikio smegenims tyrimai pradėti jau seniai, tik telefonams atsiradus, tačiau iki šiol nieko įrodyti nepavyko.
„Yra tyrimų, kurie tvirtino, kad mobilieji įrenginiai kenkia žmogaus biolaukui. Tačiau iki šiol tiek įrodyti biolauko buvimą, tiek telefonų kenksmingą įtaką smegenims nepavyko. Pastaruoju metu bandoma neigiamą poveikį įrodyti pasitelkus kiekybinę EEG (qEEG), tačiau gaunami rezultatai nepakankami tai pagrįsti.“
Lifetune | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Daugelį įmonės puslapyje pristatomų smegenų aktyvumo tyrimų atlieka Nicholasas Dogrisas, „Airestech“ pristatomas kaip licencijuotas neuromokslininkas.
Kastytis Dapšys sako, kad didžiajai mokslo bendruomenės daliai jis yra mažai girdėtas asmuo.
„Pavyzdžiui, mokslininkų duomenų bazėje „ResearchGate“ (kurioje galima patikrinti bet kurio mokslininko per visą karjerą parengtus straipsnius – LRT) jo publikacijų sąraše tik 4 straipsniai, iš kurių 2 spausdinti žurnale „Journal of Neurotherapy“, o jis nebeleidžiamas nuo 2013 metų. Jo darbai cituoti tik 5 kartus, o tai yra labai mažai. Jis turi tik 4 sekėjus“, – pažymi pašnekovas.
Yra tyrimų, kurie tvirtino, kad mobilieji įrenginiai kenkia žmogaus biolaukui. Tačiau iki šiol, tiek įrodyti biolauko buvimą, tiek telefonų kenksmingą įtaką smegenims, nepavyko.
K. Dapšys
Telefonas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kastytis Dapšys įvertino ir įmonės puslapyje paskelbtą publikaciją, kurioje buvo įvertintas EMS slopinančio lipduko poveikis 11 tiriamųjų smegenims. Anot jo, straipsnyje aprašomi „duomenys“ nėra patikima mokslinė informacija.
„Straipsnį yra gana sunku vertinti, nes neaišku, ar jis išspausdintas (t. y. praėjęs specialistų vertinimo procesą – ,,peer review“), o jei taip, tai kur. Tiriamųjų imtis nedidelė. Metodika aprašyta paviršutiniškai. Pateikiant rezultatus trūksta informacijos apie statistinę duomenų analizę (pvz., duomenis apie standartinį nuokrypį). Mažai cituojamos literatūros, patikimų šaltinių dar mažiau, o patikimi yra bendro pobūdžio“, – sako K. Dapšys.
Be to, pravartu pažymėti, kad vienas iš dviejų minėto straipsnio autorių yra Dimitry Serovas, „Airestech“ įkūrėjas ir prezidentas, tad akivaizdu, kad atliekant tyrimą neišvengta interesų konflikto. Be kita ko, D. Serovas ne tai kad neturi neuromokslinio išsilavinimo, tačiau apskritai yra baigęs ekonomiką ir verslo valdymą.
RVPL Neurofiziologinių tyrimų ir gydymo metodų skyriaus vedėjas dr. Kastytis Dapšys apibendrina: „Nemanau, kad pripažintas mokslinis žurnalas straipsnį, bent jau tokiu pavidalu, spausdintų.“
Moksliškai patikrinta?
„Airestech“ aksesuarus gaminančios lietuviškos įmonės „Technano“ internetiniame puslapyje yra atskira skiltis „Moksliniai tyrimai“. Joje teigiama, kad įmonė nuolat vykdo tyrimus šioje srityje, tačiau nei vieno tyrimo ten pateikta šiuo metu nėra.
LRT.lt pasiteiravus lietuviškos įmonės, ar tokie moksliniai tyrimai apskritai egzistuoja, bendrovės atstovė teigė, kad jie yra, bet pasidalinti jais negali: „[Moksliniai įrodymai] yra pateikti klientui „Airestech“, tai jie turėtų atsakyti. Mes, kadangi esame įsipareigoję, turime konfidencialumo sutartį, mes tik gaminam, mes neprekiaujame, tai be jų sutikimo kažkam teikti kažko nelabai galime.“
„Airestech“ interneto svetainėje teigiama, kad jų technologija išbandyta daugiau nei 25 klinikiniuose tyrimuose, be to, įmonė turi 9 recenzuotus mokslinius straipsnius ir 22 patentus.
Jei kažkas skamba per gerai, vadinasi, ir yra per gerai. (…) Galima užpatentuoti kad ir kokį burtažodį – tai nepadarys jo realybe.
B. G. Urbonavičius
Visų pirma S. Orlovas atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečių nuorodų į daugumą esą atliktų klinikinių tyrimų įmonės interneto puslapyje nepateikta.
Lifetune | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Be to, LRT.lt kalbintų mokslininkų teigimu, patentai rodo tik dizaino naujumą, o ne veiksmingumą ar mokslinį pagrįstumą.
„Jei kažkas skamba per gerai, vadinasi, ir yra per gerai. Reiktų pasitikrinti kritiškai. Patentas neužtikrina, kad dalykas veikia ar yra patikimas. Galima užpatentuoti kad ir kokį burtažodį – tai nepadarys jo realybe. Tokia perteklinė informacija dažniausiai ir būna susijusi su abejotinais pardavėjais ar produktais“, – aiškina KTU docentas B. G. Urbonavičiaus.
„Airestech“ (ir panašių prietaisų) teiginių patvirtinimo nebuvimas patikimoje, nepriklausomoje mokslinėje literatūroje yra svarbus signalas.
S. Orlovas
Akivaizdu, kad įmonė manipuliuoja ir sąvoka „recenzuotas“. „Airestech“ teigia, kad jos tyrimai yra recenzuoti, tačiau pagrindiniai cituojami šaltiniai yra „The Planetary Association for Clean Energy“ (PACE) ir Tarptautinio informacijos ir ryšių technologijų kongreso (ICICT) konferencijos medžiaga.
„Airestech“ teigia, kad PACE yra organizacija, atliekanti recenzuojamus tyrimus, ir yra „tarptautiniu mastu pripažinta tyrimų biblioteka, turinti specialų konsultacinį statusą prie Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC)“.
Nors skamba labai gerai, S. Orlovas pažymi, jog specialus konsultacinis statusas suteikiamas NVO, kad jos galėtų dalyvauti JT svarstymuose, tačiau tai nėra tolygu JT pritarimui NVO mokslinėms pažiūroms, metodologijoms ar recenzavimo procesams.
„Tai administracinis arba dalyvavimo statusas, o ne mokslinė akreditacija“, – pabrėžia jis.
Vienas „Airestech“ technologijos tyrimas 2022 m. pristatytas ICICT, publikuotas per „Springer Link“.
S. Orlovas pasakoja, kad „Springer“ yra didelė akademinė leidykla, tačiau jų leidžiamų konferencijų medžiagos kokybė ir recenzavimo standartai gali labai skirtis ir dažnai yra ne tokie griežti kaip žurnalų“.
Lifetune | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
LRT.lt kalbintas fizikas taip pat pažymi, kad keli įmonės tyrimai tiesiog pažymėti kaip „recenzuotas tyrimas“ arba „publikacija“, nenurodant žurnalo, konferencijos ar recenzuojančios institucijos, kas vertinant mokslinius tyrimus yra labai svarbu.
„Skaidrumo trūkumas neleidžia įvertinti šaltinių. Šie teiginiai apie recenzavimą yra nepatikrinami ir todėl neturi patikimumo“, – sako fizikas.
Geriausiai vertinami mokslo žurnalai, kuriuose galima rasti fizikos srities publikacijų, yra šie: „Nature“, „Nature physics“, „Nature Reviews Physics“, „Science“, „Physics Letters“, „Physical Review Letters“, „Reviews of Modern Physics“, „Nature Materials“, „Nature Nanotechnology“, „Advanced Materials“, „Science Advances“. Deja, nei viename jų ar bet kokiuose kituose patikimuose žurnaluose „Airestech“ technologijos įrodymai nėra publikuoti.
„Airestech“ (ir panašių prietaisų) teiginių patvirtinimo nebuvimas patikimoje, nepriklausomoje mokslinėje literatūroje yra svarbus signalas. Jei technologija veiktų taip, kaip teigiama, tai būtų reikšmingas mokslinis proveržis ir tikėtina, kad būtų nepriklausomai ištirtas ir patvirtintas. Šio patvirtinimo nebuvimas rodo, kad teiginiai nėra moksliškai pagrįsti.
Dar viena su technologijos patikimumu susijusi problema yra ta, kad kai kuriose įmonės interneto puslapyje pateiktose mokslinėse publikacijose nėra nurodomi autorių vardai ir institucijos, kuriose jie dirba, tad tai neleidžia įvertinti tyrėjų kompetencijos ir nepriklausomumo. Be to, trūksta informacijos apie cituojamų tyrimų finansavimo šaltinius, o tyrimai, finansuojami tiesiogiai produktą reklamuojančios įmonės, kelia didelę šališkumo riziką.
