Gausėjančios vilkų atakos rajono ūkininkus varo į neviltį. Žmonės skėsčioja rankomis – grobuonys galvijus pjauna beveik kiemuose, o apsiginti nuo jų nėra kaip. Kol vilkus griežtai saugo įstatymas, ūkininkams belieka skaičiuoti pribaigtus gyvulius, o savivaldybei kompensuoti nuostolius.
„Statistika apie vilkų antpuolius vedama nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugsėjo 1 d. ir tų antpuolių skaičius tikrai auga, žalos padaroma vis daugiau“, – sakė savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė ir komisijos laukinių gyvūnų padarytai žalai nustatyti narė Danutė Naujokienė.
2014 m. vilkai galvijus puolė keturis kartus. Dvi telyčios buvo sužalotos, dvi papjautos. Visi keturi užpuolimai vyko Buitkiškių kaime, Jurbarkų seniūnijoje.
2015 m. rudenį ir 2016 m. vasarą vilkai toliau skriaudė Jurbarkų ir Eržvilko seniūnijų ūkininkus. Iki rugsėjo 1 d. plėšrūnai papjovė keturias telyčias, dar dvi sužalojo.
Nuo rugsėjo 1 d. registruoti dar trys išpuoliai – viena telyčia papjauta Stiegvilų kaime (Eržvilko sen.), dar dvi – Telviakuose (Jurbarkų sen.).
Bijo išeiti
Pavasarinį veršiuką praradusi Stiegvilų k. gyventoja Jadvyga Paulikienė neslėpė nei apmaudo, nei baimės. Moteris stebisi, kad vilkai tiek išdrąsėjo, jog veršiuką papjovė aptvertoje pievoje, visiškai po sodybos langais. Ganyklą juosiantis elektrinis piemuo ribojasi su sodybos kiemu.
„Manau, kad užpuolė paryčiais. Keista, kad net šunys nelojo, matyt, bijojo, o šunų sodyboje net keletas. Dabar jau bijau. Kaip dabar į ganyklas eiti pas gyvulius? Kaip žinoti, kada ir kur tuos vilkus sutiksi? Juk jie patys nieko nebebijo“, – nerimavo moteris.
J. Paulikienė nesitiki, kad savivaldybė atlygins patirtą žalą. Nors išmoką už veršiuką gaus, vargu ar ji bus tokia, kad būtų galima nusipirkti tokį patį galviją.
„Dar klausimas, kas man atlygins nuostolius už utilizavimą. Juk galviją reikia išvežti į Rietavą, į įmonę, kuri tuo užsiima. Nežinau, kiek tai kainuos. Be to, jie atvažiuos tik po poros dienų, kur man tą gaišeną dabar dėti? Ganykloje nepaliksiu – vilkai sugrįš. Vilkti į sodybą? Dar ir ten ateis. Nežinau, vieni rūpesčiai ir nuostoliai“, – guodėsi moteris.
Moters nerimas – suprantamas. Kiek anksčiau vilkai užpuolė ir vos už poros kilometrų besiganiusius ūkininko Antano Jackio galvijus.
Baiminasi dėl žmonių
Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis atviras – vilkų išpuoliai pasėjo baimę. Ne tiek dėl gyvulių, kiek dėl to, kad beveik sodybų kiemuose galvijus pjaunantys vilkai neužpultų žmonių. „Maža kas, gal kokį vaiką užpuls, niekad negali žinoti, kaip laukiniam žvėriui atrodys. O kas apgins, jei net šunys loti bijo? Baigsis kada nelaime viskas“, – nerimavo G. Kasputis.
Problema ir tai, kad žmonių patirtas nuostolis neatlyginamas šimtu procentų. Seniūnas įsitikinęs, kad kompensacijos mažesnės, nei išleista gyvuliui užauginti ir papjautam sutvarkyti.
„Galima saugoti gamtą – vilkus, šernus, kitus gyvūnus. Tačiau tuomet ir jų padarytą žalą privaloma atlyginti visiškai. Turi būti taip, kad žmogus gautų kompensaciją, nueitų ir galvos nesukdamas nusipirktų kitą, nė kiek ne prastesnį galviją“, – sakė G. Kasputis.
Seniūnas taip pat įsitikinęs, kad oficialus vilkų skaičius prasilenkia su tikrove. G. Kasputis mano, kad Eržvilko ir Jurbarkų seniūnijų sandūroje gyvena bent dvi vilkų šeimynos, kuriose yra apie penkiolika plėšrūnų.
Puola kas savaitę
Netoli Žindaičių ūkininkaujantis Jurgis Kalinskas kalbėdamas apie plėšrūnų antpuolius sunkiai tramdo jausmus. Vyrą siutina, kad dažnai jo bandą puldinėjantys vilkai – saugomi, o galvijai – palikti likimo valiai.
„Mes gal savo valstybės nebeturime? Anksčiau sovietai reguliavo, kaip su vilkais elgtis, dabar reguliuoja Europos Sąjunga. Nuleidžia nurodymus, o mes su jais gyventi turime. Tyčiojasi iš žmonių. Vilkus, matai, saugo, jų teises gina. O ką, gyvuliukai teisių neturi, kad juos drasko ir apginti nėra kaip? Normalu čia!“ – piktinosi pašnekovas.
Ūkininką į neviltį varo tai, kad nuo rugpjūčio mėnesio gyvulius vilkai puolė beveik kas savaitę. Plėšrūnai rugpjūčio viduryje užpuolė telyčią, to paties mėnesio 30 d. vieną veršį papjovė, kitą smarkiai apdraskė. Rugsėjo 2 d. vilkai sužalojo du gyvulius, vienas jų nudvėsė. Dar du galvijus grobuonys užpuolė rugsėjo 7 d. Smarkiai sužalotus veršius teko užmigdyti.
„Tikrai nebežinome, ką daryti – šaudyti vilkus draudžia, bausmės didžiulės. Todėl belieka elgtis, kaip prieš šimtą ar daugiau metų – per naktį kūrename laužus, bandą gano piemuo. Bet argi tai normalu?“ – pykčio neslėpė J. Kalinskas.
Nebėra grobio?
Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis taip pat nebežino, ką daryti ir kaip padėti žmonėms. Vilkai seniūnijos ūkininkus skriaudžia beveik kiekvienais metais
Praėjusį rudenį, ankstų lapkričio 17-osios rytą, Jurbarkų gyventojus nustebino prie parduotuvės klaidžiojančios karvės. Netrukus paaiškėjo, kad tai – prie Dainių pelkės besiganiusios ūkininko Vidučio Razmos banda. Aptvare buvusius gyvulius naktį užpuolė ir išsklaidė vilkai. Nors banda išsilakstė, plėšrūnų medžioklė buvo sėkminga – jie papjovė pusketvirto šimto kilogramų svėrusią pieninę telyčią. Panašiu laiku vilkai puolė ir užpernai. Tiesa, tuomet telyčia buvo tik apdraskyta.
A. Kačiušis įsitikinęs, kad gyvulius vilkai masiškai puola ne todėl, kad rudenį moko jauniklius medžioti, o todėl, kad jie jau išpjovė daugumą laukinių gyvūnų ir dabar trūksta maisto.
„Yra šalimais Baužaičių pelkė, ten vilkai laikosi. Pasišnekame su medžiotojais: aplink nei stirnų, nei kitų gyvūnų nebelikę, tai ir puola karves“, – sakė seniūnas.
Moko jauniklius?
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko r. agentūros vedėjas Andrius Šašys kitokios nuomonės. Jo manymu, gyvulius vilkai puola būtent mokydami jauniklius medžioti.
„Pagal visas teorijas dabar vilkai kaip tik mokino savo jauniklius. Laukiniai gyvūnai yra kaip vanduo – teka ten, kur lengviau. Todėl ir vilkai nesirenka jauniklių mokymams sudėtingai pagaunamo grobio, o eina medžioti naminių gyvulių“, – sakė A. Šašys.
Pasak aplinkosaugininko, pernai rajone oficialiai buvo registruoti 22 vilkai. Du iš jų buvo sumedžioti. Tačiau neoficialiai kalbama, kad grobuonių gali būti ir dvigubai daugiau. „Vilkus mūsų kraštui dovanoja ne kas kitas, o didelė Karšuvos giria“, – tvirtino aplinkosaugininkas.
Lukas PILECKAS
