Puodeliui arbatos jaukioje pavėsinėje senjorai prisėdo ypatingai nusiteikę – nekasdieniškai pasipuošę, o ir jaudulio netrūko. Gegužės 23-ąją Eržvilko senelių globos namuose rinkosi ir senjorų artimieji, ir didelis būrys kitų svečių. Proga tokiam susibūrimui išties buvo svarbi, mat globos namai baigė projektą, gerokai pakeitusį čia gyvenančiųjų kasdieną.
Eržvilko senelių globos namai projekto „Socialinių paslaugų įstaigos modernizavimas ir paslaugų plėtra Jurbarko rajone“ ėmėsi dar 2016 m. Tuomet buvo rengiamas projektinis pasiūlymas, tvarkomi kiti būtini dokumentai. Realūs pastato rekonstrukcijos darbai prasidėjo pernai liepą ir truko gerus septynis mėnesius. Kaip ir daugelio projektų, taip ir šio valdiškai skambantis pavadinimas iš tiesų atvėrė duris jaukumui ir šilumai, kuria kiekvienas stengiamės apgaubti savo namus.
Eržvilko senelių globos namuose gyvena 21 senjoras, dar dvi vietos suplanuotos naujiems gyventojams. Juos čia atvedę keliai – labai skirtingi, įvardijami vienatvės ar ligos vardu. Senyvo amžiaus žmonėmis čia rūpinasi dešimt darbuotojų, nors etatų yra kiek mažiau. Menantys senelių namų pastato priešistorę, atsimena čia buvusią ligoninę ir ganėtinai ankštas palatas. Įgyvendinus projektą, sąlygos ir gyventojams, ir darbuotojams čia pasikeitė iš esmės.
Eržvilko senelių globos namai priklauso VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“. Pasak įstaigos direktorės Audronės Balčiūnienės, bendra projekto vertė siekia per 191 tūkst. eurų, 10 proc. išlaidų dengė savivaldybė, o už būtinus, tačiau į projektą neįtrauktus darbus, pati įstaiga sumokėjo dar apie 40 tūkst. Eur.
Globos namai dabar turi saugų, reikalavimus atitinkantį maisto sandėlį, įrengta moderni savitarnos virtuvė, iš kurios galima išeiti į didžiulę verandą. Įrengta laisvalaikio erdvė, kitą vaizdą įgavo skalbykla, sanitariniai mazgai. Kiek įmanoma, suremontuoti kambariai, juose įrengta vėdinimo sistema. Atrodytų smulkmena, bet jaukumo pridėjo net ir naujos užuolaidos, parinktos galvojant apie čia gyvenančius žmones, o ne apie lėšų taupymą. Pinigų užteko ir stalams, kėdėms, naujai įrangai.
Tokias senelių globos namų permainas prie arbatos puodelio šventė jų gyventojai ir garuojančia arbata, kvepiančiais pyragais vaišino savo svečius. Šventinę nuotaiką negailėdama žarstė vasariškai karšta saulė, o romantiškas mintis kurstė Gintarės Stirbienės ir Ievos Šimkūnienės atliekami romansai. Prie šio Eržvilko kultūros centro dueto smuiko melodija prisidėjęs rajono meras Skirmantas Mockevičius įvykdė anksčiau senjorams duotą pažadą pagroti. Senjorus ir darbuotojus su geromis permainomis pasveikinęs Seimo narys Ričardas Juška kalbėjo apie gyvenimiškas tiesas – kai jaunesni mes patys ar mums linki sveikatos, tokio palinkėjimo nesureikšminame, jį žmogus perpranta tik susidūręs su problemomis. Pasak R. Juškos, Eržvilko senelių globos namai yra tvirta atrama, kai prireikia pagalbos.
Arbata šiam renginiui taip pat buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Apie atgaivą nešantį arbatos puodelį buvo pasakyta daug įdomių dalykų. Arbata ne tik suteikia sveikatos ir stiprybės. Dar svarbiau už šias arbatos savybes yra bendravimas ją geriant. Čia ir yra didžiausia ir sunkiausia senelių globos namų darbuotojų užduotis – pastatą pripildyti namų šilumos, kad kiekvienas jaustųsi ne „išvežtas“ ar „atiduotas“, o čia gyvenantis.
Senelių globos namų vyr. socialinė darbuotoja Vilija Bajorinienė, koordinuojanti ir globos namų, ir greta esančio Krizių centro veiklą, kolektyvą vertina tik gerai. „Smagu, kai matome darbo rezultatus“, – sako V. Bajorinienė ir kalba ji ne tik apie įvairias veiklas ar renginius, praturtinančius senjorų dienas. Pirmiausia ji mini globos namų gyventojų sveikatą džiaugiasi bet kokiu judesiu gerėjimo link. „Jei matai, kad po insulto žmogus keliasi, jau yra gerai“, – mano V. Bajorinienė. Senelių globos namuose dabar yra septyni senjorai, turintys didelę negalią.
Be savų darbuotojų, senjorų namai sulaukia kitų pagalbininkų. Beje, darbuotojos pasirūpino, kad į projektinių darbų pristatymo šventę senjorai susirinktų kaip niekad gerai nusiteikę. Jiems pasipuošti padėjo senjorėms manikiūrą dariusi Dalytė Barauskienė, jas sušukavusi Stefanija Kubilienė, už makiažą globos namų moterys dėkingos Ievai Arlauskaitei ir Agnei Laurinaitytei. Proginių drabužių salonas „Milana“ ir Jurbarko krašto muziejus padėjo aksesuarais. Rotulių bendruomenė šventei suteikė pastogę – paskolino didelę palapinę, o ją pastatant gelbėjo seniūno Gintaro Kaspučio sukviesti talkininkai. Akis džiugino Giedrės Vasiljevaitės gėlės, arbatos popietę parėmė Elytė ir Gintautas Beržinskai.
Kai nestokoji pagalbininkų, mezgasi kiti planai. Prie senjorų namų turėtų sužaliuoti Svajonių sodas. „Turime tokį sumanymą“, – sako VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorė A. Balčiūnienė ir viliasi, kad planai neliks stalčiuose.
Jolita Pileckienė
