Tetiana VLADIMIROVA – „Medentos“ klinikos Jurbarke odontologė. Nepaisant ją, jos šeimą ir visus Ukrainos žmones užgriuvusios nelaimės, Tatjanai – taip lietuviškai tariame jos vardą, pasisekė, kad gali dirbti tai, ką sugeba, ką dirbo ir savo tėvynėje. O dėka ukrainietės odontologės kliniką Jurbarke atrado ir jos tautiečiai iš kitų Lietuvos miestų. Tatjana šypsosi, sako, kad nieko jai netrūksta, bet, kaip ir kiti jos tautiečiai, laukia, kol galės grįžti namo.
Nesutalpinsi į lagaminą
Tatjanos istorija panaši į kitų: prasidėjo karas, ir ji su dviem dukrom ir lagaminu atvažiavo į Jurbarką, kur dirbo jos vyras. Brangiausi žmonės – kartu, bet nesutalpinsi į lagaminą gyvenimo, kurį buvai pats susikūręs.
„Mes – iš Pietų Ukrainos, Chersono srities, Nova Kachovka. Mano tėtis ir brolis – odontologai, kaip ir aš, mama – ginekologė, visa šeima gydytojai. Mes turėjome šeimos kliniką, aš septyniolika metų dirbau odontologe“, – pasakoja Tatjana.
Susitikome jos kabinete, ištaikius laisvą valandėlę, nes moteris dirba nuo ryto iki vakaro ir džiaugiasi, o dar ir tuo, kad „Medentoje“ surado šeimynišką aplinką, panašią į turėtą namie.
Šnekėtis sutarėme ta kalba, kuria kiekvienai paprasčiau: klausiu lietuviškai, o Tatjana pasakoja rusiškai, bet vis įterpdama lietuviškų frazių.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą
Labai trūksta odontologų Ukrainoje.