Tradicinė Jurbarko rajono žmonių su negalia šventė „Pabūkime kartu“, kasmet vykstanti vis kitoje seniūnijoje, šiemet smagiai šurmuliavo Smalininkuose. Rugpjūčio 20-ąją į darnų pasibuvimą čia susirinko gausi Jurbarko r. žmonių su negalia draugijos bendruomenė.
Vis kitoje seniūnijoje
Šv. Mišiomis prasidėjusi šventė vėliau persikėlė į Smalininkų J. Stonio senovinės technikos muziejaus kiemą. Smalininkai svetingai priėmė svečius, daug dėmesio šiai šventei skyrė seniūnas Ramūnas Alminas ir smalininkietė, Jurbarko r. žmonių su negalia tarybos narė Nijolė Aleksienė, prisiėmę organizacinius rūpesčius.
Gausiai susirinkusius draugijos narius pasveikino savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, vicemeras Edmundas Mačieža, administracijos direktorė Rūta Vančienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Gardauskienė bei Jurbarko rajono žmonių su negalia draugijos pirmininkė Angelė Zabalujeva. Ne tik sveikinimo žodžiai nuskambėjo, bet, atvykus socialines problemas žinantiems ir jas sprendžiantiems savivaldybės vadovams, buvo proga ir pasikalbėti apie tai, kas labiausiai rūpi.
O šventės nuotaiką muzika skraidino Petro Pojavio vadovaujama „Santakos“ kapela. Kaip ir kasmet, pasveikinti jubiliatai, o ir visa šventė buvo tarsi apglėbta nuoširdžiu bendrystės jausmu.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkojo nuolatiniams rėmėjams – UAB „Gulbelė“, UAB „Dainai“ ir jos vadovui K. Jurevičiui, R. Pinaičio įmonei, „Sigitos kepiniams“, Aldonai Gluodienei, J. Stonio senovinės technikos muziejui, J. Povilaitienei, Smalininkų seniūnijai.
Svarbus kiekvienas
Jurbarko rajono žmonių su negalia draugija vienija daugiau nei tris šimtus narių. Čia kviečiami ne tik žmonės su negalia, bet ir senjorai, jų šeimos nariai bei globėjai. Draugija atvira kiekvienam, norinčiam ir galinčiam prisidėti prie jos veiklos.
„Svarbiausia – kad žmogus nesijaustų vienas. Čia žmonės susitinka, bendrauja. To labai reikia kiekvienam“, – sako pirmininkė A. Zabalujeva. Draugija teikia įvairiapusę pagalbą – kartais žmogui užtenka šilto pokalbio, kartais prireikia ir kitokios pagalbos“, – sakė A. Zabalujeva.
Komanda, dirbanti su meile
Draugijos kolektyvas veikia kaip viena komanda – visi darbuotojai atsidavę savo darbui ir dirba su meile. Be pirmininkės, jos pavaduotojos Justės Miliūnaitės, finansininkės Daivos Nefienės, draugijoje taip pat dirba vairuotojas–palydovas Algimantas Jekelis, kurį kolegos apibūdina kaip labai dėmesingą ir kantrų žmogų. Jis visada pasiruošęs pagelbėti tiek žmonėms, tiek senjorams.
Draugijos vadovybę sudaro taryba, kurioje yra atstovai iš kiekvienos seniūnijos. Jie – tarpininkai tarp vadovybės ir bendruomenės: informuoja apie narių poreikius, perduoda žinias apie projektus, planus, renginius. Tai padeda draugijai išlikti gyvai ir reaguoti į tikruosius žmonių lūkesčius.
Pasak J. Miliūnaitės, draugija aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, kuri leidžia organizuoti edukacijas, kūrybines dirbtuves, išvykas bei koncertus. „Žinoma, projektai reikalauja daug darbo, bet žmonėms jie labai svarbūs – jie laukia renginių, kelionių, susitikimų“, – sako ji.
Ne vienerius metus draugijos nariai vyksta pailsėti į Nidą ir Šventąją. Trečiadieniais įvairioms veikloms susitinka draugijos patalpose. Muzikinė veikla taip pat gyva – susibūrę net du ansambliai: „Žiburys“ Šimkaičiuose ir „Mituva“ Girdžiuose. Jų dainos skamba respublikinėje šventėje „Vilties paukštė“, kur susitinka su kolektyvais iš visos Lietuvos.
Ar draugija susiduria su iššūkiais? Jų, kaip ir kiekvieno gyvenime, gali būti, tačiau draugijos pirmininkė A. Zabalujeva mano, kad stiprybė yra paprastuose dalykuose. Draugija turi savo patalpas, transportą, galbūt, kaip ir visiems, norėtųsi didesnio finansavimo, tačiau paramą suteikia savivaldybė, prireikus, ieško rėmėjų ir, beje, geranoriškų žmonių, įvertinančių žmonių su negalia veiklą, visada randa.
„Mes labai norime, kad mūsų renginiai nebūtų formalūs. Siekiame, kad jie būtų šilti, kad žmonės turėtų progą pabūti kartu. Tai – didžiausia mūsų vertybė“, – pabrėžia J. Miliūnaitė. O draugijos pirmininkė A. Zabaljeva priduria, kad žmonių su negalia šypsenos, yra geriausias veiklos įvertinimas. Šventė Smalininkuose taip pat nebuvo vien saulės nušviesta – ją šildė ir vasariškai giedra susirinkusiųjų nuotaika.
Ligita Daugnoraitė



























