Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija septynioliktą kartą rengė suaugusiųjų mokymo savaitę. Antrus metus renginius jurbarkiečiams siūlo ir Jurbarko švietimo centras (JŠC). Šių metų programa „Mokymosi spalvos“ nestokojo spalvų ir atspalvių, o joje dalyvauti pakviesti net Jurbarko krašto įmonių ir įstaigų vadovai.
Siūlo įvairių veiklų
Jurbarko mokytojų švietimo centras įsteigtas 1996 metais savivaldybės tarybos sprendimu. Tada centro funkcija buvo mokytojų kvalifikacijos tobulinimas. Vėliau funkcijų daugėjo: imta organizuoti neformaliojo švietimo mokymus įvairioms gyventojų grupėms, įsitraukta į projektinę veiklą, užsimezgė bendradarbiavimo ryšiai su bendruomenėmis, darbo rinkos mokymo centrais, pradėtos teikti profesinio informavimo paslaugos, prie JŠC prijungta Pedagoginė psichologinė tarnyba.
Dar pernai Jurbarko r. taryba JŠC delegavo atlikti neformalaus suaugusiųjų švietimo kuratoriaus, koordinatoriaus funkciją ir įgyvendinti „Mokymosi visą gyvenimą“ strategiją. Po šio įpareigojimo pernai lapkritį buvo surengta pirmoji suaugusiųjų mokymo savaitė – klausytojai kviesti pažinti savanorystę, darbo rinką ir verslo pasaulį, sužinoti apie saugią kaimynystę ir sveikatos priežiūrą, sudalyvauti mankštose, adventinėje popietėje, išgirsti apie Jurbarko istoriją ir pasinerti į interneto pasaulį.
Šių metų suaugusiųjų savaitės programa kvietė į mokymosi spalvų paieškas – mokytis įvairių dalykų drauge bei dalytis spalvotais atradimais. Pasirengusių praplėsti akiratį ir papildyti savo žinių skrynią laukė praktinės pratybos elektroninėje erdvėje, į edukacinę programą net dvi dienas kvietė Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja Rasa Grybaitė ir muziejininkė-edukatorė Gabija Viduolytė, seminarą-praktikumą „Linija ir dėmė“ pristatė VDA dėstytojas prof. Audrius Mickevičius, apie sveiką maistą ir gyvenseną ne tik pasakojo, bet ir praktinių dalykų mokė Smalininkų TVM direktorė Ina Budrienė.
Rado laiko
Gal neįprasta kviesti mokytis labiausiai užsiėmusius, tikriausiai ne vieną aukštąjį mokslą baigusius įmonių ir įstaigų vadovus, bet JŠC kolektyvas nusprendė dėmesio skirti ir jiems. Jurbarko krašto muziejuje surengta paskaita apie vadovo vaidmenį formuojant komandą, motyvaciją mokytis ir mokyti „Šiandieninis vadovas – vedlys, įkvėpėjas ar…“.
Paskaitos tema sudomino nemažai vadovų ir jie savo užimtose dienotvarkėse rado laiko išklausyti pranešėją, pabendrauti, padiskutuoti.
Pasisemti žinių panoro Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, administracijos direktorė Vida Rekešienė bei įvairių administracijos skyrių vadovai.
„Nuolatinės žinios reikalingos kaip oras ir vanduo, o aukštojo išsilavinimo vadovams dabar nebepakanka“, – sakė meras ir dėkojo JŠC kolektyvui už veiklas, kurios padeda tobulėti ir šviestis. S. Mockevičius pasidžiaugė seminare matydamas nemažai įmonių vadovų, tarybos narių, nuo kurių darbo priklauso rajono dabartis ir ateitis.
Pasak JŠC direktorės Aušros Baliukynaitės, vadovų žodžių ir sprendimų laukia ne tik artimas kolegų būrys, jie žinutes transliuoja dideliems kolektyvams, bendradarbiams, todėl svarbu, kad tos žinutės būtų teisingai suprastos, o rezultatai džiugintų. Tam reikia eiti nauju pažinimo keliu. Šiandienėje visuomenėje vadovams keliama daug klausimų ir iššūkių, todėl jie turi būti pasirengę juos priimti.
Kad vadovams rūpi mikroklimatas kolektyve ir geri rezultatai, parodė pilna Židinio salė. Pasitikrinti turimų žinių ir sužinoti ko nors naujo atėjo Jurbarko policijos komisariato, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, darbo biržos, socialinių paslaugų įstaigų, mokyklų, vaikų globos namų, savivaldybės įmonių vadovai bei verslininkai.
Mokė motyvuoti
Paskaitą vadovams vedė sertifikuotas ugdomojo vadovavimo specialistas, Tarptautinio retorikos ir oratoriaus meistriškumo universiteto treneris Valdemaras Chmielevskis – 1-osios Lietuvoje rengtų ugdomojo vadovavimo trenerių mokymų laidos absolventas. Šiuo darbu V. Chmielevskis užsiima 8 metus. „Ugdymo metodus pirmiausia taikau sau – ieškau prasmės ir tikslų. Vadovavau 50 žmonių kolektyvui, todėl galiu kalbėti iš praktikos. Taip pat esu trijų vaikų tėvas, todėl galiu patvirtinti, kad mano pristatomi metodai veikia ir šeimoje“, – prisistatė susirinkusiesiems treneris.
Vadovas pirmiausia turi sugebėti atskleisti ir panaudoti savo darbuotojų potencialą. Kaip juos motyvuoti? Prieš tūkstančius metų motyvacija siekti rezultatų buvo biologiniai instinktai, o šiais laikais tai visiškai neveikia.
Dar XX a. pradžioje atsiradęs darbuotojų motyvavimo botago-pyrago principas dažniausiai naudojamas ir dabar – dėl įsitikinimo, kad jis veikia, pritaikymo lengvumo ir nežinojimo, ką daryti kitaip. Už gerus rezultatus – paskatinti, už blogus – bausti!
Seminare dalyvavę vadovai pripažino ir patys dažnai naudojantys šį metodą. Tačiau ugdomojo vadovavimo specialistas V. Chmielevskis įrodė, kad šis metodas tampa neveiksmingas. Botago-pyrago motyvacija slopina žmonių kūrybiškumą ir vidinę motyvaciją, skatina nesąžiningumą, susitelkiama į siaurą tikslą, išsivysto priklausomybė nuo apdovanojimų.
Įdarbink gerus darbuotojus ir palik juos ramybėje – yra sakęs 3M vadovas Wiliam MC Knight. Geri darbuotojai pasižymi stipriu, natūraliu poreikiu mokytis, tobulėti, kurti, realizuoti save bei keisti pasaulį į geresnį. Tokios savybės būdingos kiekvienam žmogui – vadovo pareiga jas ištraukti į paviršių ir panaudoti.
V. Chmielevskis ragino vadovus nebijoti suteikti pavaldiniams autonomijos – pasirinkimo laisvės ką, kada, kaip ir su kuo dirbti. Darbuotojai turi būti skatinami siekti meistriškumo bet kuriame darbe – pasitenkinimas pasiektais asmeniniais rezultatais leis dirbti dar našiau. Vadovas darbuotojui turėtų skirti tobulėti verčiančias užduotis – nei per lengvas, nei per sunkias, o iššūkiai neturi būti nei per dideli, nei per maži. Pasiekęs tikslus žmogus užsibrėš naujus, dar didesnius, ir stengsis skatinamas vidinės motyvacijos.
Tikslas suprantamas, kaip troškimas pasiekti kažką didesnio ir ilgaamžiškesnio nei pats žmogus. Tokie tikslai turėtų būti išsikeliami kuo anksčiau, tada jų siekimas darys laimingą patį žmogų.
Paskaitoje išsakytus teiginius galima pritaikyti dirbant kolektyve bei sau. Geras vadovas pirmiausia tobulėja pats, paskui save vesdamas pavaldinius.
Antroje paskaitos dalyje V. Chmielevskis pristatė viešojo kalbėjimo ir efektyvaus komunikavimo principus.
Galbūt seminare aptartos priemonės iš karto nepagerins įstaigų ir įmonių darbo rezultatų, tačiau gautos žinios ir diskusijų atradimai gali padėti žengti vieną kitą žingsnelį į darnesnį kolektyvą ir geresnius rezultatus. Besimokantis vadovas visada labiau gerbiamas negu visažinis, nepripažįstantis kitos nuomonės bosas.
Jūratė Stanaitienė