Rugpjūčio 18 d. su privačiu vizitu Jurbarke viešėjusi Zundelovičių šeima rado laiko susitikti su savivaldybės meru Skirmantu Mockevičiumi. Skulptorius Dovydas Zundelovičius (David Zundelovitch) su dukra Ana (Anna Zundelovitch) ir sūnumi Grigorijumi (Gregory Zundelovitch) – Jurbarke planuojamo statyti paminklo žydams atminti kūrėjai su meru kalbėjo apie projekto įgyvendinimą, iškylančias kliūtis.
Ryžosi įgyvendinti
Mintis apie paminklą žydų tautai, kuris galėtų atsirasti Kauno gatvėje, kur stovėjo vėliau sudeginta medinė ir šalia pastatyta mūrinė žydų sinagoga, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai Jurbarke viešėjo Jo Ekscelencija Nepaprastasis ir įgaliotasis Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.
Pradžioje svarstyta apie bronzinį sinagogos maketą, tačiau vėliau idėja išsiplėtė, ir sukurti paminklą buvo pakviestas Izraelio skulptorius D. Zundelovičius. Skulptoriaus šaknys – Jurbarke, čia gyveno jo tėvo šeima, todėl D. Zundelovičiui ir asmeniškai labai svarbus šis projektas. Už kūrybinį darbą jis nereikalavo jokio atlygio.
Prie paminklo kūrimo prisidėjo ir skulptoriaus vaikai – architektė duktė Ana ir dizaineris sūnus Grigorijus. D. Zundelovičius sukūrė unikalų projektą, kuris buvo pristatytas pernai spalį vykusioje Izraelio dienoje.
Memoriale, vaizduojančiame Nemuno bangas ir medinę sinagogą, bus įamžinti kadaise Jurbarke gyvenusių žydų bei juos gelbėjusių žmonių vardai ir pavardės, taip pat bus surašytos žydų profesijos. Įrašai anglų ir jidiš kalbomis bus padaryti ant 22 bazalto stulpų, o juodo granito upės vaga drieksis Jaruzalės kryptimi. Žvaigždėtą dangų primins ant sinagogos formos bazaltinio plausto išdėstytos mažos švieselės, o visus sustojusius prie paminklo laimins akmenyje iškalti maldos žodžiai.
Pristačius paminklo projektą buvo tikimasi, kad jį pavyks pastatyti iki šios vasaros pabaigos, tačiau tą padaryti pasirodė ne taip lengva – ypač surinkti visą paminklui pastatyti reikalingą pinigų sumą – 180 tūkst. eurų.
Surinko pavardes
Į savivaldybę užsukęs D. Zundelovičius sakė, pirmoji projekto stadija baigta – surinkta apie 2000 Jurbarke gyvenusių žydų pavardžių, taip pat baigiamas jų gelbėtojų sąrašas.
„Mes žinome, ką ir kaip privalome daryti, kokie klausimai ir darbai turi būti atlikti pirmiausia. Taip ir darome“, – sakė jis.
G. Zundelovičius patikino, kad informacijos rinkimas iš įvairių šaltinių baigtas, o dabar beliko ištaisyti klaidas. Šeima dėl informacijos kreipėsi į Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų, taip pat įvairias organizacijas, užsiimančias archyvinių duomenų kaupimu, paieška, turinčias priėjimus prie duomenų bazių.
„Buvo surinkta daug medžiagos. Didžiausias darbas – ją išfiltruoti, kad pavardės nesikartotų“, – sakė G. Zundelovičius.
Darbą apsunkino tai, kad asmenų registracija buvo atliekama keliomis kalbomis – lietuvių, lenkų, hebrajų. Tenka viską sulyginti, kruopščiai patikrinti. Kadangi pavardės ant paminklo bus rašomos dviem kalbomis, tenka daryti vertimus iš lotiniško raidyno į hebrajišką.
Zundelovičių šeima dar kreipiasi į rajono gyventojus, žinančius asmenų, kurie padėjo išgyventi žydams. Paminklo autoriai labai norėtų žinoti ir jų pavardes įtraukti į sąrašą, kuris bus iškaltas akmenyje.
„Gal dar yra kuklių žmonių, kurie niekam apie tai, ką padarė jų tėvai ar seneliai, nepasakojo? Labai lauktume informacijos“, – tikino Grigorijus.
Parkeliauja bazaltas
Skulptorius tikisi, kad 70 proc. darbų, susijusių su akmens paminklui apdirbimu, gali būti atlikti dar šiais metais. Vienoje Lietuvos įmonėje jau vyksta granito pjovimo ir šlifavimo darbai.
Liepos viduryje D. Zundelovi- čius lankėsi Ukrainoje, Kostopolio bazalto skaldyklose, išsirinko ir užsisakė paminklui tinkamą akmenį. Bazalto stulpai Jurbarką pasieks jau netrukus. Juos priims ir apdirbs jurbarkiškių įmonė „Akmens uola“. „Pagal akmens ir betono specifiką, žiemą su jais dirbti negalima, tad darbai šaltuoju metų laiku nevyks“, – sakė skulptorius.
Meras S. Mockevičius mano, kad paminklo statymo darbai mieste gali prasidėti kitą pavasarį, o baigtis vasarą. Daug kas priklausys nuo to, kaip seksis rinkti projektui reikalingas lėšas.
Rūpinasi kūrėjai
„Jau surinkome 25 proc. paminklui reikalingos sumos. Kad darbai vyktų sklandžiai, reikia užtikrinti finansavimą“, – sakė paminklo autorius.
Iki šiol pinigų rinkimu rūpinosi Zundelovičių šeima.
„Aukoja visi mūsų pažįstami, giminės, draugai. Izraelyje nereikia aiškinti, kam mes tai darome. Visi supranta, kad būtina išsaugoti žydų bendruomenės atminimą“, – sakė A. Zundelovič.
Zundelovičiai Izraelyje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose rado partnerių, kurie rūpinasi lėšų projektui rinkimu, taip pat surengė keletą projekto pristatymų.
Renginyje, kuris vyko Tel Avive esančiuose Vilniaus namuose, dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas. Pasak paminklo autoriaus, projektą labai palaiko ir buvęs Izraelio Aukščiausiojo teismo pirmininkas Aronas Barakas, kurio šeimai slėptis nuo nacių padėjo ir žmonės iš Jurbarko.
„Projektas yra labai svarbus, bet jis pirmasis toks. Todėl ir memorialo poveikis bus kitoks, nei dabar esančių paminklų“, – įsitikinęs autorius.
Šeima medžiagą apie memorialą Jurbarke talpina internetiniame puslapyje www.newartistscollegium.com, sukūrė „Facebook“ puslapį „Synagogue Square Memorial“, kuriame skelbia visą informaciją apie darbų eigą.
Internete galima rasti informacijos, kaip paaukoti pinigų paminklui. Kol kas tai gali daryti tik Izraelio ir JAV gyventojai.
„Tai paminklas Jurbarke, jurbarkiečiams, žydų tautai ir visam pasauliui. Žydų tauta istoriją turi surinkti iš gabaliukų. Visi turime padėti. Kreipiuosi į rajono asociacijas su prašymu – gal atsiras galinčių organizuoti lėšų rinkimą Lietuvoje? Labai lauksiu besikreipiančiųjų į mane asmeniškai“, – sako meras S. Mockevičius.
Meras tikisi, kad neliks abejingi ir rajono gyventojai. Surinkti pinigai bus pervedami Lietuvos įmonėms už darbą. Pasak mero, toks projektas – pirmas Lietuvoje, todėl nėra pavyzdžio, kaip jį įgyvendinti, rinkti lėšas.
„Mes pirmieji, todėl mums sunku. Tai Lietuvos – Izraelio projektas, bet jis reikšmingas visai Europai. Jurbarkas gali tapti pavyzdžiu, kaip tapti tolerantišku miestu, ir tai įrodyti darbais. Mes atkursime istoriją, kurią bandė ištrinti brutaliausiais būdais, įam- žinsime čia gyvenusius ir teigsime, kad puikiai gali sugyventi visos tautos“, – sako meras.
S. Mockevičius patikino, kad apie Jurbarke įgyvendinamą projektą kalbėjo ne su vienu aukštu pareigūnu, ambasadoriumi ir sulaukė palaikymo, pritarimo. Gaila tik, kad šis pritarimas išreiš- kiamas tik žodžiais, o finansine puse rūpintis paliekami kūrėjai ir Jurbarko savivaldybė. Gal ir teisi Zundelovičių šeima, užsiminusi, kad Lietuvoje sunkiai kelią skinasi projektai, siekiantys įamžinti žydų atminimą, o Jurbarkas pretenduoja tapti miestu, atviru visiems.
