Per savivaldos ir merų rinkimus kilęs skandalas dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo vis dar laukia atomazgos. Ikiteisminį tyrimą atliekantys Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nekalbūs, tačiau ir glausta informacija patvirtina, kad įtarimai – ne iš piršto laužti.
Vasario 27 d. policija išplatino pranešimą, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 172 str. ir nustatė, kad Darbo partijos kandidatai galėjo papirkinėti rinkėjus. Įtarimų sukėlė du šios partijos priešrinkiminio sąrašo numeriai – 4 ir 9. Manoma, kad ketvirtuoju numeriu įrašytos kandidatės į rajono tarybą Vilmos Venslauskienės ir devintuoju – Lauros Icikevičienės giminaičiai galėjo vežti prikalbintus žmones balsuoti.
Esą už reitingų lentelėje pažymimus numerius laukė ir šioks toks atlygis – du eurai.
Įtarimai į tikrą audrą išsiliejo balsuojant iš anksto. Apie tai, kad prie rajono savivaldybės administracijos pastato, kuriame buvo įkurdinta balsavimo patalpa, zuja tie patys automobiliai, rinkimų komisijai ir policijai pranešė rinkimus stebėję organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovai, abejonių dėl rinkimų skaidrumo kilo ir kitų partijų kandidatams. Kaip įrodymas pareigūnams, rinkimų komisijai, žiniasklaidai buvo siunčiamos įtartinų automobilių ir galimai iš kaimų atvežtų rinkėjų nuotraukos.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai galimo rinkėjų papirkinėjimo nepraleido pro akis ir gerokai supykdė politikus, matyt, nesitikėjusius tokios įvykių sekos. Vasario 26-ąją policija apklausė bene vienuolika žmonių, įtariamų balsavus už pinigus ar galimai prisidėjus ieškant tokių rinkėjų. Pareigūnai dirbo skubiai, todėl kai kurie į policijos komisariatą atvežti piliečiai buvo apklausti jau vakare.
Tokie policijos veiksmai papiktino Darbo partijos Jurbarko skyriaus narius, tad vasario 27 d. buvo skubiai sukviesta spaudos konferencija, kurioje partijos skyriaus pirmininkas Romansas Dragūnavičius ir atstovu spaudai prisistatęs Jonas Rekešius išsakė darbiečių poziciją. Pareigūnų veiksmai buvo prilyginti pokario laikmečiui ir represinės žinybos NKVD darbo metodams. Darbo partijos atstovai teigė, kad žmonės buvo naktį išplėšti iš namų ir atvežti į policijos komisariatą, mušami, gąsdinami, moterims grasinta atimti vaikus. Pasak spaudos konferencijos organizatorių, visa tai siekiant vienintelio tikslo – išgauti prisipažinimus. Pranešėjai esą rėmėsi policijos įbaugintų žmonių pareiškimais. Vienas pareiškėjų teigė, kad komisariate jam buvo smogta 3-4 kartus į veidą, o kitas pareigūnas „su beisbolo lazda vaikščiojo aplinkui ir gąsdino, kad uždarys…“ Nors visas pluoštas apklaustų žmonių pareiškimų jau seniai turėjo pasiekti Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Generalinę prokuratūrą, jokių oficialių atgarsių kol kas nėra.
Smurtu ir grasinimais apkaltinti Marijampolės apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai konkretūs: „Ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso bei kitų teisės aktų normomis. Kiekvienas Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojančią instituciją, šiuo atveju į Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrą“.
Savo pareigą atlikę policininkai neketina teisintis. Nieko neleistino ir nusikalstamo vasario 26 d. neįvyko. Žmonės nebuvo sulaikyti, o tik atvežti apklausti. Iš Marijampolės atvykę pareigūnai Jurbarko policijos komisariate apklausas pradėjo 16 val., baigė – apie dešimtą vakaro, o visi apklaustieji namus pasiekė tais pačiais policijos automobiliais. Tarp pareiškimus dėl policijos darbo metodų politikams įteikusių asmenų, deja, nemažai asocialių piliečių, kai kurie vos galėjo pastovėti ant kojų, o moteris, kuriai esą grasinta atimti vaikus, yra jau gana garbaus amžiaus, vaikai užauginti. Kiek tiesos stebinančiai panašiu stiliumi parašytuose pareiškimuose, taip pat turėtų paaiškėti atlikus tyrimą.
Tuomet bus aišku ir tai, ar teisūs Darbo partijos Jurbarko skyriaus politikai, apkaltinę policiją dėl neleistinais būdais atliekamo tyrimo. Pareiškimą, kuriuo reikalaujama, „kad būtų ištirtas Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnų brutalus elgesys su mūsų rajono piliečiais, siekiant išgauti norimą prisipažinimą, galbūt kam nors juos melagingai įskundus, kad gavo atlygį už savo pareikštą valią rinkimuose“, paskelbė R. Dragūnavičius, partijos Tvarka ir teisingumas skyriaus pirmininkas Algirdas Gudaitis. Nors nėra parašų, tačiau po tekstu pridėtos dar dviejų kadenciją baigiančios tarybos narių – socialdemokrato Dariaus Virvilo ir konservatoriaus Jono Bučinsko pavardės. Apie spaudos konferenciją jie tikrai žinojo ir greičiausiai žadėjo dalyvauti, tačiau salėje taip ir nepasirodė. Nuspėti priežastis – nesudėtinga, juk ne vien policija aiškinasi rinkėjų papirkinėjimo atvejus Jurbarko rinkimų apygardoje, tad bent jau šį tą girdėti ir matyti turėjo ir rinkimuose dalyvavę kitų partijų politikai. Galbūt tarybos narius atbaidė tvyroję įtarimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas?
Ant Darbo partijos per rinkimus kritęs šešėlis nuteikia nemaloniai, todėl ikiteisminio tyrimo baigtis labai svarbi. Rinkėjai Darbo partijai rajono taryboje patikėjo keturis mandatus ir, suprantama, tikisi, kad per pirmąjį posėdį prisieks sąžiningai išrinkti politikai. Juk tie dabar policijos įvardijami du eurai už balsavimą – visomis prasmėmis gėdinga kaina.
Jolita PILECKIENĖ
Taip pat skaitykite:
Kokį šleikštulį man kelia ta Darbo partija. Putininė psichologija, pačiam daryti kriminalus ir apšmeižti kitus. Kaip galima taip degraduoti?