Prieš savaitę Panemunių regioninio parko direkcija pakvietė tradicinių produktų gamintojus ir paslaugų teikėjus į renginį, kuriame pristatė parko produkto ženklą ir galimybes juo naudotis nemokamai.
Atgaivinti, kas pamiršta
Į kaimo turizmo sodybą „Vila Bisena“atvyko keliolika amatininkų ar turizmo paslaugas teikiančių Jurbarko rajono gyventojų, užsuko svečių iš kitos Nemuno pusės. Nors Panemunių regioninio parko direkcija įsikūrusi Šilinėje, parko teritorija, užimanti daugiau nei 10,5 tūkst. ha, driekiasi per Jurbarko, Šakių ir Kauno rajonus.
1992 m. Panemunių regioninis parkas įkurtas siekiant išsaugoti kultūrinį ir gamtinį Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo ekosistemą bei kultūrinių požiūriu ypač vertingus Nemuno slėnio šlaitus su piliakalniais, piliavietėmis, unikaliomis pilimis, kapinynais, Veliuonos ir Seredžiaus senuosius pastatus, dvarų ansamblius su parkais ir kitas kultūros paveldo vertybes.
Dar 2013 m. Nemuno deltos regioninio parko direkcija drauge su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ įgyvendino projektą „Darnios Lietuvos saugomų teritorijų puoselėjimas“, kurio viena dalių buvo saugomos teritorijos produkto ženklo įdiegimas. Tada visiems trisdešimčiai regioninių parkų buvo sukurtas ženklas – antelė su konkretaus parko logotipu.
Ženklo misija – skatinti parko lankytojus paslaugas ir produktus įsigyti iš vietos gyventojų. Ženklas padės atpažinti, kad paslauga teikiama ar produktas pagamintas vietos gyventojo, o jo siūlomos paslaugos ir gaminiai nepažeidžia saugomų vertybių, turi etnografiniam regionui būdingų požymių, teikia naudą vietos bendruomenei. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes verslo plėtojimo sąlygas gyventojams bei skatinti partnerystę tarp jų ir regioninių parkų direkcijų.
„Kai stalčiuje randi tai, kas nenaudojama, o galėtų nešti naudą, galvoji, ką daryti“, – sako nuo rugsėjo Panemunių regioninio parko direktoriumi dirbantis Mindaugas Janušonis, pasiūlęs ir parke veiklą vykdantiems gyventojams naudoti jo ženklą.
Svarbiausia – kokybė
Pretenduoti naudotis šiuo ženklu gali apgyvendinimo, maitinimo, gido, mokymų, edukacijų ir kitokias paslaugas teikiantys asmenys arba gaminantys tradicinius produktus – medų, arbatą, muilą, molio, medžio ir kitokius dirbinius, kurie siejasi su ekologija, gamtosauga, etnografija, regiono ypatumais.
Verslas turėtų būti įregistruotas arba dirbama su verslo liudijimu, ūkininko pažymėjimu. Ženklu gali naudotis saugomoje teritorijoje, jos buferinėje zonoje arba seniūnijose, esančiose šalia tos teritorijos, paslaugas teikiantys gyventojai.
Norintieji naudotis Panemunių regioninio parko produkto ženklu turi būti nepriekaištingos reputacijos bei bent porą metų nebausti administracinėmis baudomis už aplinkosaugos, statybų pažeidimus, taip pat laikytis sąžiningos prekybos normų ir teisės aktų.
Ženklintus produktus gaminančios įmonės darbuotojai taip pat turi žinoti apie saugomos teritorijos tikslus, atsakingo elgesio gamtoje principus ir galėtų apie juos informuoti klientus. Įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip 50 proc. vietinių gyventojų.
Jei siūlomi produktai medžiojami ar renkami gamtoje, tai turi būti daroma laikantis teisės aktų, miško, pievų, pelkių gėrybės neturėtų būti renkamos pakelėse, netoli miestų, gamyklų, degalinių ar kitų aplinką teršiančių objektų. Produktai turėtų būti gaminami rankomis, senaisiais gamybos būdais: įrankiais, įrenginiais, naudojant tradicines žaliavas, išsaugant unikalias tradicines gaminių savybes ir sudėtį.
Visi šie reikalavimai turi užtikrinti, kad ženklu pažymėtas produktas tikrai yra vertingas, kokybiškas, o už jo savybes gamintojas garantuoja.
Naudą kuria patys
„Mes nesiūlome stebuklo ir nežadame, kad pradėjus naudoti šį ženklą jūsų verslas pradės kilti kaip ant mielių. Populiarinti produktus turite jūs patys“, – sakė parko direktorius. Ženklo turėtojams Panemunių regioninio parko direkcija siūlo paslaugas ir gaminius reklamuoti savo internetiniame puslapyje bei patalpinti informaciją maps.lt puslapyje, kataloge „Keliaujantiems lėtai“, kuriame galima rasti visus gamintojus ir paslaugų teikėjus, naudojančius šį ženklą.
„Mes nesame nei reklamos, nei turizmo agentūra, bet galime jums pasiūlyti ženklą, atpažįstamą visoje Lietuvoje, žymintį kokybiškas paslaugas ir produktus“, – sakė M. Janušonis. Šis ženklas gaminiui ar paslaugai suteikia pridėtinę vertę, išskiria jį kaip ekologišką produktą. Nusprendę jį naudoti amatininkai ir verslininkai gali juo ženklinti gaminius, naudoti etiketėse, lankstinukuose, spaudiniuose. Svarbu paisyti reglamentuotų ženklo spalvų, šrifto.
Šį ženklą reklamuoti, pristatyti turėtų patys naudotojai. Pasakodami, ką ženklas reiškia ir kokie produktai gali jį turėti, jie plečia klientų ratą bei produkto žinomumą. „Labai svarbu, kad šis ženklas naudojamas visoje Lietuvoje ir yra atpažįstamas, o jį turintys produktai – aukščiausios kokybės“, – mano renginio dalyvė Iveta Balserienė.
Didžiausią naudą ženklas turėtų nešti jo naudotojams, o Panemunių regioninis parkas plačiau taptų žinomas visuomenei. „Tai būdas užmegzti glaudesnius santykius su bendruomenėmis“, – tvirtina M. Janušonis, tačiau pabrėžia, kad bendradarbiavimas su bendruomenėmis – tik 10 proc. viso direkcijos atliekamo darbo. „Mes – kontroliuojanti institucija, ir bendras darbas neatleidžia nuo pareigos bausti pažeidėjus“, – sako parko direktorius.
Suteikia solidumo
Norintieji naudotis ženklu turėtų užpildyti paraišką ir drauge su teisę verstis veikla patvirtinančiais dokumentais, prekės ar paslaugos aprašymu pateikti Panemunių regioninio parko direkcijai. Sudaryta komisija apsvarstys paraiškos teikėjo norą ir nuspręs, ar suteikti galimybę jį naudoti. Gavusieji tokią teisę ženklą galės naudoti penkerius metus.
Renginyje viešėję tautodailininkai Daiva ir Gediminas Jėčiai iš Baraviškių kaimo ženklu naudojasi nuo 2015 metų. Gediminas gamina dailiuosius medžio dirbinius, o Daiva mezga lėles. Panemunių regioninio parko produkto ženklą jie išsiuvinėjo net savo vėliavoje.
Trisdešimt metų po muges važinėjantys menininkai savo gaminius ženklina šiuo lipduku. „Rimtų mugių organizatoriai vertina tai, kad mes parduodame saugomos teritorijos produkto ženklu žymimus gaminius ir suteikia mums geras vietas mugėse“, – tvirtina Daiva.
Didžiausiose Lietuvos mugėse dalyvaujantys suvalkiečiai jau turi būrį ištikimų klientų, bet nesiliauja, pasak Gedimino, mugėse daryti šou ir pasakoti apie Panemunių regioninį parką, kuriam išdidžiai atstovauja.
Renginyje po dvejų metų pertraukos ženklo naudotojo pažymėjimai buvo įteikti dviem Jurbarko krašto verslininkams: Juliui Grumuldžiui suteikta teisė ženklu žymėti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas kaimo turizmo sodyboje „Vila Bisena“, ir Ovidijui Jasinskui, kuris ženklins kempingo paslaugas „Medaus slėnyje“. O. Jasinskas planuoja ženklo naudojimo teisę gauti ir savo gaminamam medui.
Žolelių arbatas siūlanti skirsnemuniškė Audronė Vaivadienė tikina, kad parko produkto ženklą pradės naudoti, kai tik gaus tam teisę. „Tokie produktai atrodo rimčiau ir patrauklesni turistams. Ženklinčiau savo arbatas ir natūralų rankų darbo muilą, kurį ruošiuosi pradėti gaminti“, – sakė moteris, arbatomis prekiaujanti Panemunės pilies mugėje.
„Kodėl nepasinaudoti proga ir nepapuošti savo gaminių, o tuo pačiu suteikti jiems išskirtinumo?“ – svarstė ne vienas ženklo pristatymo renginyje dalyvavęs amatininkas ar verslininkas.
Siūlo apsitvarkyti
Geros iniciatyvos prasideda nuo aktyvių žmonių. M. Janušonis anksčiau trejus metus dirbo Viešvilės rezervate, vėliau buvo pasinėręs į verslą, bet grįžo prie savo pašaukimo – prieš laimėdamas konkursą į Panemunių regioninio parko direkcijos vadovo vietą trejus metus Varnių regioniniame parke dirbo reindžeriu.
Iš miškų į kabinetą parsikraustęs direktorius darbų turi į valias – susipažinti su parku ir žmonėmis, su pradėtais darbais, planuoti naujus. „Negaliu žodžiais išreikšti, kokių nuostabių vietų turi šitas parkas – pilys, dvarai, gamta. Tai – išskirtinis Lietuvos regionas“, – tvirtina M. Janušonis.
Direktorius jau spėjo apsilankyti ir susipažinti su rajono, valstybinių institucijų ir įmonių, atsakingų už aplinkosaugą ir tvarką, vadovais. Keliaujant po parko teritoriją naujajam vadovui į akis krito turistų lankomose, gyventojų laisvalaikio leidimo vietose, pakelėse padangų, naudotų baldų, šiukšlių krūvos. Deja, atsakingų institucijų atstovai nelinkę greit reaguoti į pastabas apie netvarką ir problemas stumdo vieni nuo kitų. „Kam kurti naujus projektus, kai gražiausiu panemunių keliu keliaujantys užsieniečiai mato krūvas šiukšlių, o už milijonus įrengtos poilsio vietos neprižiūrimos. Pirmiausia apsikuopkime, susitvarkykime tai, ką turime“, – siūlo direktorius.
Reikia pasirūpinti ir ūkiniais reikalais – direkcijos stogas vėl kiauras, ir atlikti kontrolės funkcijas, ir pritraukti į parko teritoriją turistų. Pernai Panemunių regioninio parko direkcijoje apsilankė 4700 lankytojų, buvo parduota apie 700 lankytojų bilietų.
Bene pirmoji, pas kurią apsilankė naujasis direktorius, buvo I. Balserienė. „Apie „Panemunių žiedus“ seniai girdėjau. Tai buvo reprezentacinis renginys, kaip Varnių „Bliuzo naktys“. Jį būtina atgaivinti, – įsitikinęs M. Janušonis. – Panemunių kelias pilnas turistų, belieka juos čia sustabdyti. Tai tarsi žvejyba pilname žuvų tvenkinyje.“
Direkcija jau gavo pageidavimų dėl bendradarbiavimo iš Pilies bendruomenės, Turizmo klasterio, ne vienas Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro turistinis maršrutas veda į Šilinės smuklę. „Mes mielai bendradarbiaujam, kviečiame savo patalpose organizuoti veiklas. Juk visos įstaigos, organizacijos yra regioniniame parke, tad turime dirbti drauge“, – įsitikinęs M. Janušonis.
Gražūs direktoriaus norai plėsti parko veiklą gali atsimušti į biurokratijos sieną. Parkams uždrausta priimti naujų darbuotojų, nors yra laisvų etatų, nes vėl planuojamos pertvarkos ir reformos. Dėl nuolatinių reformų įsikurti nesiryžta ir parko direktorius, kuris gyvena Šilalėje, o Šilinėje apsistoja tik darbo dienomis. Tačiau jis tikisi, kad pavyks rasti bendrą kalbą su rajono vadovais ir gyventojais, o parkas turės ką pasiūlyti lankytojams.
„Šviesos“ inform.
