Dar neatvėsus rinkimų nakties įkarščiui, partijos suskubo dalytis svarbiausius valdžios postus. Žinios ilgai laukti nereikėjo – pirmadienį šešios partijos pasirašė susitarimą sudaryti koaliciją. Po dokumentu, kuriuo įsipareigojo dirbti drauge, pasirašė socialdemokratai, Darbo partija, konservatoriai, partija Tvarka ir teisingumas bei visuomeninis rinkimų komitetas „Jaunoji karta“ bei vienas kandidatų į merus.
Valdžia vilioja
Už uždarų durų priimtus sprendimus vieni partijų lyderiai bando slėpti laukdami mero rinkimų antrojo turo, kiti kalba atvirai. Iniciatyvos burti koaliciją ėmėsi penkias vietas rajono taryboje laimėję socialdemokratai, pretenduodami užimti vieną svarbiausių ir atsakingiausių postų – savivaldybės administracijos direktoriaus vietą.
Ne tokie atviri koalicijos partneriais tapę darbiečiai, tačiau šaltinių teigimu, ši partija tikisi gauti vicemero postą.
Už pažadą gauti vietą po savivaldybės stogu prie šių partijų prisidėjo konservatoriai, tikėdamiesi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vietos. Kiti postai ir posteliai jau ne tokie svarbūs, tačiau politikų savimeilei pamaloninti dar lieka tarybos komitetų ir įvairių komisijų pirmininkų pareigybės.
Nors partijos, kaip ir visad, valdžios dalybų atidėlioti nelinkusios ir reikalus sprendžia vos pradėjus aiškėti rinkimų rezultatams, bent jau politikos senbuviai gerai žino, kad iki tikrosios pergalės dar liko galiukas kelio. Tikroji padėtis bus aiški išrinktai tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį ir slaptu balsavimu patvirtinus jau dabar kai kurių politikų prisijaukintas svajones. Gavusieji valdžią į rankas galės drąsiai pasakyti – laimėjom. Kartu tai yra ir tas momentas, kai jais pasitikėję rinkėjai norėtų išgirsti ir kitą žodį – dirbsim.
Darbiečių komentarai santūrūs
Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Romansas Dragūnavičius komentuoti ką nors daugiau, nei paviešinta informacija apie partijų sudarytą koaliciją, nebuvo linkęs.
Pasak R. Dragūnavičiaus, rinkimų rezultatus partijos skyrius vertina normaliai, visada galima norėti daugiau, tačiau reikia pasverti galimybes. Nors sudarius koaliciją paprastai susitariama ir dėl postų dalybų, R. Dragūnavičius mano, kad nėra ko „pjauti veršį, kol jis dar neatvestas“.
„Pasišnekėjimų yra visokių, tačiau nieko konkretaus“, – tvirtino R. Dragūnavičius ir tikino, kad ir postus, ir žmones, kurie galėtų juos užimti, įvardyti dar anksti. Jis nei patvirtino, nei paneigė, kad pasirašyto susitarimo garantas yra pažadėtasis vicemero postas Darbo partijai atstovaujančiam Sauliui Lapėnui. Darbiečiai S. Lapėną kėlė kandidatu į merus, tačiau jis surinko per mažai balsų, kad patektų į antrąjį mero rinkimų turą. Tačiau partijos rinkimų sąraše S. Lapėnas yra antras, tad tarybos nario mandatas jam garantuotas, kaip ir galimos pretenzijos užimti vieną rajono vadovų kėdžių.
Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas nesiėmė vertinti ir to, kiek patikima kovo 2-ąją sudaryta partijų koalicija. „Garantuoti galiu pats už save, už kitus nelabai, tačiau jei pasirašė susitarimą, manau, kad jo laikysis“, – sakė R. Dragūnavičius.
Pirmuoju numeriu priešrinkiminiame partijos sąraše įrašytas Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas po rinkimų liko ketvirtas. 391 pirmumo balsą gavusį R. Dragūnavičių iš pirmos vietos išstūmė dabartinis savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas. Nors darbiečiai neįvardija tikrųjų priežasčių, partijai neįtikusiam P. Vainauskui turėjo priekaištų ir rinkimų sąraše jį nustūmė į 11 vietą, tačiau rinkėjai „atstumtą“ kandidatą į savivaldybės tarybą išreitingavo iki pirmos vietos. Partiečių į šalį stumteltas P. Vainauskas gavo daugiausia – 503 balsus. Šiek tiek mažiau – 454 pirmumo balsus – surinko Darbo partijos naujokas Saulius Lapėnas. Ir priešrinkiminiame sąraše, ir po rinkimų S. Lapėnas liko antroje sąrašo vietoje. Trečias mandatas atiteko Vilmai Venslauskienei, surinkusiai 400 pirmumo balsų.
Iš Darbo partijai atstovavusių rajono tarybos narių rinkimų kartelė pasirodė per aukšta Robertui Raimundui Išganaičiui (iš 5 vietos sąraše nukrito į 7), Adolfui Lapei ir Vilmai Čepulienei, iš šeštos vietos priešrinkiminiame sąraše atsidūrusiai dešimtoje.
Susigundė svarbia pareigybe
Po koaliciniu susitarimu atsirado ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jurbarko skyriaus pirmininkės Audronės Kurienės parašas. Rajono konservatorių lyderė pripažino, kad šie rinkimai nebuvo labai sėkmingi. „Gavome viena vieta mažiau ir rajono taryboje turėsime ne keturis kaip iki šiol, o tris narius“, – sakė A. Kurienė.
Paklausta, kas paskatino jungtis į koaliciją su partijomis, kurių idėjinės ir moralinės vertybės yra visiškai priešingos konservatorių nuostatoms, A. Kurienė atsakė nė kiek nedvejodama: „Eidama į politiką kiekviena partija planuoja dirbti pozicijoje ir galvoja apie postus, o ne apie darbą opozicijoje. Formuojant šią daugumą mes gavome konkretų pasiūlymą ir jį priėmėme – taip, tikimės posto“. Nors A. Kurienė neįvardijo pareigybės, kurios tikisi padėjusi parašą po susitarimu, tvirtinama, kad konservatoriai gali gauti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vietą.
Tiesa, šis sprendimas kiek sujudino per rinkimų labirintus besiiriantį rajono konservatorių laivą. Iš jo ketina išlipti dalis tremtinių ir politinių kalinių. Apstulbę kai kurie šios partijos rėmėjai tikino, kad daugiau nebalsuos už konservatorius, nes šie pamindami pagrindines tiesas ėmėsi prekybos postais. „Kitaip nepavadinsi, kai atsiduriame vienoje pusėje su R. Pakso ar V. Uspaskicho partijomis. Paklauskite tremtinių ar politinių kalinių nuomonės“, – piktinosi jurbarkietė tremtinė.
Tokiam skyriaus pirmininkės A. Kurienės sprendimui greičiausiai turėjo pritarti ir du į rajono tarybą patekę partiečiai – pirmą kartą į rajono tarybą išrinktas Daivaras Rybakovas ir politikos senbuvis Egidijus Giedraitis.
Rinkimų rezultatai nepalankūs buvo ne vieną kadenciją rajono taryboje dirbusiems konservatoriams Antanui Kazakevičiui ir Jonui Bučinskui. Pastarasis rinkimų sąraše buvo įrašytas tik devintuoju numeriu ir nors surinkti pirmumo balsai jį kilstelėjo į šeštą vietą, tiek balsų neužteko vėl tapti tarybos nariu.
Už A. Kazakevičių, kurį konservatoriai buvo iškėlę ir savo kandidatu į rajono merus, balsavo 322 rinkėjai. A. Kazakevičius neslėpė, kad neapgaudinėjo savęs ir nedėjo vilčių laimėti mero rinkimus. Juo labiau kad buvo aišku, jog dalis viešai jį remiančių konservatorių išties agitavo ir balsavo už kitą kandidatą.
Dalytis dar nėra ko
Į koaliciją įsiliejusi partija Tvarka ir teisingumas rajono taryboje turės dvi vietas – šiai partijai atstovaus šeimyninis Algirdo ir Genės Gudaičių duetas. Partijos Jurbarko skyriui vadovaujantis A. Gudaitis teigia, kad su šia koalicija tikisi įgyvendinti programos nuostatas: net jei nepavyks visko padaryti, dabar planai yra tokie. Politikas neįvardijo galimai šiai partijai siūlomų vietų ir tikino, kad kol kas visos susitarimą pasirašiusios partijos yra lygiavertės, o dalytis dar nėra ko.
Šie rinkimai partijai Tvarka ir teisingumas taip pat nubraukė vieną mandatą. Per ankstesnius rinkimus, 2011-aisiais, tvarkiečiai laimėjo tris vietas, tačiau vėliau liko tik dviese, nes jų partijai atstovavusi tarybos narė Vilma Čepulienė pasuko pas darbiečius.
Skyriaus pirmininko nekvietė
Įdomiausiai šiame koalicijos derinyje atrodo socialdemokratai. Laimėję penkias vietas rajono taryboje jie čiupo iniciatyvą formuoti valdančiąją daugumą, kurioje, išskyrus Darbo partiją, nėra ankstesnių bendražygių. Į koaliciją nepakviesti daugiausia rinkėjų balsų gavę liberalai, naujosios koalicijos statybose nedalyvauja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, laimėjusi du mandatus, ir vieną vietą rajono taryboje gavusi Lietuvos liaudies partija.
Beje, susitarimą pasirašė ne Socialdemokratų partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Kazimieras Šimkus, o partijos narė, buvusi socialdemokratų kandidatė į tarybos narius – merus Vida Rekešienė. Tokie sprendimai gali liudyti tik vidinius nesutarimus. Paklaustas, ką mano apie formuojamą koaliciją, socialdemokratų rajono skyriaus pirmininkas K. Šimkus buvo atviras – „manęs ten nekvietė, tačiau ir priežasčių nenurodė“.
Pasak K. Šimkaus, nežinia, ar po susitarimu atsiradęs V. Rekešienės parašas galioja, nes jokių įpareigojimų tą daryti ji neturėjo. Į redakciją patekę dokumentai liudija, kad kovo 2-ąją partijų susitarimas buvo pasirašytas ir paviešintas dar iki pietų, o LSDP Jurbarko r. skyriaus tarybos posėdis, kuriame turėjo būti priimtas sprendimas dėl įgaliojimo pasirašyti susitarimą, sukviestas tik vakare, 18 val. K. Šimkus teigia, kad iš skyriaus pirmininko pareigų jo kol kas niekas neatšaukė, todėl pastaruosius įvykius įvardijo kaip intrigomis apaugusį nesusikalbėjimą. „Šiuos reikalus turėtų aptarti partijos bičiuliai, esu įsitikinęs, kad pirmiausia reikia suteikti įgaliojimus, o po to jau galima ir parašus dėti“, – sakė K. Šimkus.
Susitarimą pasirašiusių partijų vedliai dabar laukia kovo 15 d. – mero rinkimų antrojo turo. Tik išrinkus rajono vadovą bus galima pasakyti, ko verti išankstiniai susitarimai ir postų dalybos.
Jolita PILECKIENĖ
Turimomis žiniomis liberalų kišeninis vicemeras socialdemokratas (nupirktas už valdininko atlyginimą iš mokesčių mokėtojų pinigų) atsisakė sušaukti skyriaus tarybos posėdį. Posėdis įvyko daugumos tarybos narių iniciatyva, o sprendimus apie koalicijų sudarymą ar ne šioje partijoje sprendžia skyriaus taryba.