Keturis milijonus litų pašalpų gavėjų sąskaita užsimoję sutaupyti rajono vadovai turėtų skubiai koreguoti savo planus. Pusmečio rezultatai parodė, kad galimybių taupyti yra, tačiau labai nedaug. Nors pašalpų gavėjų gretos ir praretėjo, realiai sutaupyta tik 273 tūkst. Lt socialinei paramai skirtų lėšų.
Į savivaldybės biudžetą kiekvieną mėnesį kapsi iš pašalpų gavėjų atimti pinigai. Liepą rajono piniginė pasipildys dar keliais tūkstančiais – ilgiau nei metus socialinę paramą gaunantiems rajono gyventojams pašalpos sumažintos penktadaliu. Prieš metus įsigaliojęs Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas taip skatina pašalpų gavėjus kuo greičiau susirasti darbą.
Deja, ilgalaikių pašalpininkų rajone liko nedaug. Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Kornikaitė informavo, kad 20 proc. sumažintas pašalpas už birželį gaus 47 šeimos. Iš viso šį mėnesį pašalpos bus išmokėtos 868 šeimoms. Jos gaus 403,7 tūkst. Lt.
Kol kas tai pati mažiausia per pastaruosius kelerius metus socialinei paramai išmokėta suma. Planuojant šių metų rajono biudžeto išlaidas socialinei paramai buvo numatyta per mėnesį išleisti ne daugiau kaip po 570 tūkst. Lt – iš viso beveik 7 mln. Lt. Planas beveik sutapo su realybe – iki balandžio kiekvieną mėnesį ir būdavo išmokamos panašios sumos. Pirmą kartą realiai sutaupyti pavyko tik gegužę, kai pašalpų gavėjams išmokėta 100 tūkst. Lt mažiau nei buvo suplanuota.
Vien Jurbarko mieste nuo balandžio pašalpų gavėjų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu. „Pašalpoms ir kompensacijoms gauti pateikiamų prašymų skaičius labai priklauso nuo sezono – vasarą visada gauname mažiau prašymų, nes atsiranda laikinų darbų, žmonės uogauja ir grybauja, o kai užsidirba – tai ir netiesia rankos į valdžios paramą“, – aiškino Jurbarko miesto seniūno pavaduotoja Asta Adomaitienė.
Pasak jos, nemažai gyventojų pašalpų atsisakė nenorėdami dirbti visuomenei naudingų darbų. „Kitų gal prabilo sąžinė, gal žmonės pagaliau suprato, kad savivaldybė gali remti tik tuos, kuriems tos paramos būtiniausiai reikia“, – svarstė miesto seniūno pavaduotoja.
Miesto seniūnija šiemet išmokėjo 36 proc. pašalpų mažiau nei pernai, kai socialinę paramą galėjo gauti visi, netingintys užsiregistruoti darbo biržoje ir ateiti seniūnijon parašyti prašymo.
A. Adomaitienė tikina, kad didžioji dalis nenorinčių už pašalpas dirbti visuomenei naudingų darbų socialinės paramos atsisakė pernai. Įsigaliojus naujai tvarkai, kiekvieną mėnesį seniūnijos socialiniai darbuotojai aplanko maždaug 100 pašalpų prašančių miestiečių šeimų. Deja, trečdalis aplankytųjų vis dar sukelia abejonių dėl galimai slepiamų pajamų. Tokius atvejus socialiniai darbuotojai perduoda svarstyti seniūnijoje veikiančiai komisijai. Ji jau įvertino 181 abejonių sukėlusį atvejį, tačiau tik 45 šeimoms ar tik jų vaikams paskyrė pašalpas. Informacija apie neskirtą socialinę paramą pasiekė 136 šeimas, tačiau tik viena pareikalavo savivaldybės komisijos anuliuoti seniūnijos sprendimą. Deja, ir savivaldybės komisija pašalpos šiai šeimai neskyrė.
Taupumo lyderiu galima vadinti Girdžių seniūniją, šiemet socialinei paramai išmokėjusią net 60 proc. mažiau lėšų nei praėjusiais metais. Seniūnas Darius Juodaitis tvirtina, kad jokių specialių priemonių prieš pašalpų gavėjus nesiėmė. „Geriausia priemonė – darbas. Gaunantys pašalpas žmonės dirbti nenori. Vienas tiesiai šviesiai pasakė, kad dirbti yra sunku“, – juokėsi D. Juodaitis.
Girdžių seniūnija skurdžiai gyvenančių žmonių ypač sunkiais darbais nekankina – paprašo nušluoti gatves, dalgiu nupjauti žolę, nukapoti sužėlusius krūmus, bet ir tokie paprasti darbai daugeliui pašalpų gavėjų, o ypač jaunimui, atrodo neįveikiami.
Darbu pašalpų gavėjų skaičių mažina ir Šimkaičių seniūnija. Pernai akivaizdžiai parodę, kad netoleruos nelegalaus darbo, šiemet seniūnijos darbuotojai vieniems pašalpų gavėjams pasiūlė užsidirbti urėdijoje sodinant eglaites, kitus išsiuntė susirasti darbą į „Norvelitą“, esančią visai šalia Raseinių. Į šią įmonę, kur atlyginimai visiškai padorūs, pasak socialinio darbuotojo Egidijaus Petrylos, važinėja nemažai šimkaitiškių, kai kurie jų namuose palieka net mažus vaikus.
„Kas tingi, tai tingi – kaime visi kaip ant delno, nereikia specialiai rinkti žinių. Ir anksčiau įstatymai daug leido, tačiau išgirdę, kad pašalpos nebus, visi lėkdavo į savivaldybę skųstis ir mes likdavome kalti. Dabar skundai baigėsi, nes pasikeitė ir savivaldybės požiūris“, – tvirtina socialinis darbuotojas.
Šimkaičių seniūnijoje pašalpų gavėjų mažėja nuo sausio. Birželį socialinę paramą gavo tik 57 šeimos. Šimkaičių seniūnė Elena Šileikienė tvirtina, kad specialiai pašalpų iš nieko neatiminėja, žmoniškai įvertina pašalpos prašančios šeimos socialinę padėtį. „Tačiau ką patikriname, tas skuba ieškoti darbo – žmonės nenori, kad pas juos landytume. Tie, kurie gyvena kartu, bet nėra susituokę, taip pat jau, atrodo suprato, kad nieko neapgaus“, – sakė seniūnė.
Vis dėlto ne visada nuo seniūnijų darbuotojų priklauso noras sutaupyti rajono biudžeto pinigus. Juodaičių seniūnijoje šiemet pašalpų gavėjų netgi padaugėjo, o jiems išmokamos sumos išaugo.
Juodaičių seniūnė Alvina Bunikienė tikina, kad pašalpų žmonės prašo ne iš gero gyvenimo. Pernai Juodaičiuose įsikūrusi šeima su penkiais vaikais lyg ir stengėsi kabintis į gyvenimą, o šiemet nuėjo lengviausiu keliu – paprašė socialinės paramos. Atsirado ir dar kelios negandų prispaustos šeimos, kurioms, pasak A. Bunikienės, negali nepadėti.
„Bet iš tiesų tai pikta: turime ir tokių, kurie pašalpas prageria, matome, kaip nenori darbo ieškoti jauni žmonės – registruojasi biržoje, nors galėtų važiuoti į Kauną ir tuoj pat susirasti užsiėmimą“, – piktinosi seniūnė. Nuo metų pradžios Juodaičių seniūnijoje išmokamų pašalpų suma padidėjo beveik dvigubai.
Sumažinti pašalpų gavėjų skaičių ne itin sekėsi ir kitoms seniūnijoms, dėl to iki pat gegužės pašalpininkų sąrašai beveik netrumpėjo. Seniūnijų darbuotojai nuogąstauja, kad rudenį prašymų skirti socialinę paramą ir vėl padaugės, pašalpoms išmokamos sumos nori nenori pradės vėl augti. Nebent įvyktų stebuklas ir rajone staiga atsirastų šimtai naujų darbo vietų.
Daiva BARTKIENĖ
