Ekonominiais skaičiavimais grįsti AB Lietuvos pašto planai Jurbarko rajone palikti vos kelis pašto skyrius žmonėms nepriimtini. Dviejų didelių gyvenviečių – Skirsnemunės ir Eržvilko – gyventojai neslepia pasipiktinimo. Žmonės teigia, kad apie pertvarką sužinojo tik iš žiniasklaidos ir pagalbos kreipėsi į politikus.
Nenori prarasti
Kelis šimtus parašų surinkę Skirsnemunės seniūnijos gyventojai įsitikinę, kad pokyčiai gero neatneš. Ypač tai esą pajus gyvenantieji atokiose ir sunkiai privažiuojamose seniūnijos vietose. Gindami savo pašto skyrių skirsnemuniškiai kreipėsi į Lietuvos paštą, Seimo narį Ričardą Jušką ir rajono savivaldybės tarybą.
„Daug nerimo jaučia senyvi gyventojai, kurie nesinaudoja išmaniaisiais telefonais, įvairiomis programėlėmis, elektroniniu paštu. Tokie žmonės itin sunkiai priima naujoves“, – sakė Skirsnemunės kaimo bendruomenės aktyvi narė Ilona Ruškytė.
Skirsnemuniškiai ne tik prašo palikti veikiantį pašto skyrių, bet ir reikalauja daugiau aiškumo.
„Lieka neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis uždaromi 16 paštų, tarp kurių ir Skirsnemunė. Pagal kokius kriterijus rajone paliekami tik keturi pašto skyriai?“, – stebėjosi I. Ruškytė.
Skirsnemuniškių nuomonė tvirta – žmonės nori, kad būtų išsaugotas pašto skyrius ir pokyčiams priešinsis iš paskutiniųjų.
Išsaugoti pašto skyrių norėtų ir Eržvilko gyventojai. Seniūnas Gintaras Kasputis tikina, kad nei jo, nei bendruomenės pašto planai nedžiugina, nors gyventojai permainas vertina įvairiai. „Vieni nenori pokyčių, kiti – nieko prieš. Man pačiam širdis linksta, kad skyrius liktų, nors protu suvoki, kad greičiausiai taip nebus. Dabar svarbiausias klausimas, kaip užtikrinti, kad paslauga būtų prieinama ir kokybiška. Manau, kad dėl to gali kilti problemų, nes seniūnija ir toli nuo Jurbarko, ir pati yra nemaža“, – svarstė G. Kasputis.
Ir Skirsnemunės, ir Eržvilko gyventojus trikdo tai, kad prieš imantis tokių svarbių permainų su jais nesusitiko ir situacijos neaptarė Lietuvos pašto atstovai.
Kreipėsi į ministrą
Sulaukęs Skirsnemunės gyventojų rašto ir pagalbos prašymo į kovą dėl pašto skyrių įsijungė Seimo narys Ričardas Juška. Politikas kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevič, prašydamas išsiaiškinti situaciją.
Skirsnemunės seniūnijoje apie 1900, Eržvilko – apie 2300 gyventojų. Tai yra vienos didžiausių rajono seniūnijų, todėl natūralu, kad su gyventojais nesuderinti pokyčiai sukelia didelę nepasitenkinimo bangą.
Rašte ministrui R. Juška prašė atsakyti į keletą klausimų – ar buvo permainos aptartos su paštų darbuotojais, savivaldybe, žiniasklaida? Taip pat domėjosi, kodėl tai nepadaryta su gyventojais, nes jokie pašto atstovų susitikimai nei su skirsnemuniškiais, nei su eržvilkiškiais nevyko.
Seimo narys ministro prašo daugiau skaidrumo – aiškių skaičių, kurie parodytų, ar tikrai būtina uždaryti pašto skyrius ir nėra galimybių kitaip spręsti esamos situacijos.
Lemia aritmetika
Įmonės Lietuvos paštas atstovai – labai konkretūs. Jų manymu, pertvarka būtina, nes taip stengiamasi išvengti nuostolių. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė tikina, kad sprendimą uždaryti vieną ar kitą pašto skyrių paprastai lemia analizė, kiek gyventojams realiai reikia paslaugų.
V. Budrienė teigia, kad paštas pertvarkomas remiantis ekonominio naudingumo kriterijais, regionuose pakitusiais vartotojų poreikiais ir demografiniais rodikliais. Žmonių mažėja, jie sensta, tad į paštą jų ateina vis mažiau ir užsakomų paslaugų spektras traukiasi – laiškų siunčiama mažai, o prenumeratą ir socialines išmokas pristato bei mokesčius surenka į namus atvykęs laiškininkas. Jau dabar 70 proc. visų pašto paslaugų regionuose suteikia laiškininkai, tad didesnio pokyčio kaimiškų vietovių gyventojai pajusti neturėtų.
„Skirsnemunės pašto apyvarta nesiekia 500 eurų per mėnesį. Esant tokiai situacijai sunku kalbėti apie patalpų ir darbuotojų išlaikymą“, – sakė V. Budrienė.
Korporatyvinių reikalų departamento vadovė pabrėžia, kad mobilaus laiškininko paslauga jau dvejus metus veikia dvylikoje savivaldybių ir esą yra itin vertinama klientų. „Tyrimų bendrovės „SIC“ atlikta mobilaus laiškininko paslaugomis besinaudojančių gyventojų apklausa parodė, kad net 73 proc. apklaustųjų tokią paslaugą rekomenduotų jos neturintiems regionams“, – tikino V. Budrienė.
Skirsnemunės ir Eržvilko pašto skyriai pateko į antrąją įmonės reformos bangą – nuo spalio 1 d. mobilaus laiškininko paslauga pradėjo veikti dar 10-yje rajonų. Planuojama, kad ši paslauga visoje Lietuvoje bus įdiegta iki 2020 m. vasario 28-osios.
Pašto atstovai žada, kad įgyvendinant mobilaus laiškininko projektą, pertvarkomi tik kaimiškų vietovių paštai, miesto paštai lieka nepakitę. Įvedus mobilaus laiškininko pašto paslaugų teikimo modelį, metus truks pereinamasis laikotarpis, kad gyventojai priprastų prie pokyčių – be mobilaus laiškininko, jų miestelyje veiks ir įprastas paštas. Tiesa, jis dirbs trumpiau, o jo patalpose tam tikromis valandomis lauks mobilus laiškininkas, kuris suteiks pašto paslaugas klientams.
„Labai svarbu pabrėžti, kad mobilus laiškininkas yra kur kas labiau socialiai orientuota pašto paslauga nei dabar veikiantis modelis. Įgyvendinus šį projektą, klientai lengviau gaus pašto paslaugas, nes patiems nebereikės eiti į pašto skyrių – laiškininkas atvažiuos pas juos į namus. Todėl senyvo amžiaus žmonės, kurie prašydavo kaimynų ar artimųjų nuvažiuoti į paštą išsiųsti laišką, siuntą, nusipirkti laikraštį ar sumokėti mokesčius, dabar galės tapti kur kas labiau nepriklausomi ir laiškininką patys kada nori išsikviesti į namus. Paskambinti ir išsikviesti mobilų laiškininką galima ir paprastu, laidiniu, telefonu, kurį dauguma vyresnio amžiaus žmonių namuose dar turi – juo, prireikus, išsikviečia greitąją pagalbą, gaisrininkus ar policiją, o nuo šiol galės išsikviesti ir paštą“, – sakė V. Budrienė.
Pavyzdžiu pateikia Girdžius
Pasak vadovės, pavyzdžiu, kaip dirba mobilieji laiškininkai rajone, gali būti Girdžių seniūnija.
„Iš pradžių žmonės šiems pokyčiams taip pat priešinosi, tačiau po metų statistika kalba pati už save. Girdžiuose laiškininko pastovėjimo vietoje sulaukiame tik keleto klientų per dieną, nes žmonės mobilaus laiškininko paslaugą pamėgo ir jį kviečiasi į namus – tokių iškvietimų per mėnesį būna vidutiniškai apie 30. Tačiau, turėdamas pristatyti prenumeratą, siuntą ar socialinę išmoką, mobilus laiškininkas pas gyventojus vyksta ir be iškvietimo“, – sakė V. Budrienė.
Girdžiuose mobilus laiškininkas kas mėnesį daugiausia pristato prenumeratos – daugiau nei 700 vnt., korespondenciją – 460 vnt., įteikia registruotas siuntas – 45 vnt., surenka įmokas – 22 vnt., pristato pašalpas – 12 vnt., užsako prenumeratą – 42 vnt. ir priima siuntas – 3 vnt. Neregistruotų siuntų pristatymo statistika nevedama, bet jų taip pat yra nemažai.
Girdžių seniūnas Mindaugas Dilys tikina, kad yra ir pritariančių, ir vis dar reforma nepatenkintų žmonių. „Nelabai gyventojai turėjo iš ko rinktis. Tiesiog priprato prie situacijos. Yra tokių, kurie ilgisi senosios tvarkos, tačiau yra daug ir tokių, kuriems mobilaus laiškininko paslauga pasirodė itin patogi ir patraukli. Žinoma, norėtumėme, kad ta valanda laiko, kurią paštininkas praleidžia mūsų pastate priimdamas žmones, netrumpėtų. Dabar pasigirdo kalbų, kad ją gali trumpinti, taip nebūtų gerai“, – sakė seniūnas.
Tikina, kad informavo
Pašto atstovė nesutinka, kad gyventojai apie būsimus pokyčius nežinojo. Esą visa informacija buvo pateikta rugpjūčio 25-ąją, įstaigos atstovams lankantis savivaldybėje ir susitikus su vietine žiniasklaida.
„Apie pokyčius pasirodžiusios publikacijos vietos laikraščiuose bei siužetas televizijoje informavo vietos bendruomenę. Prieš savaitę apie permainas buvome informavę ir savo darbuotojus. Susitikus Jurbarke su meru buvo sutarta, kad lapkričio pradžioje dalyvausime įprastame mero ir seniūnų pasitarime. Tikimės, kad seniūnai patars, kur apie projektą reikėtų papasakoti plačiau – gavę bendruomenių sąrašą, visada su jomis susitinkame ir atsakome į rūpimus klausimus“, – tikino V. Budrienė.
Mobilųjį laiškininką išsikviesti į namus galima dėl visų pašto paslaugų: norint išsiųsti laišką ar siuntinį, registruoti siuntą ar pageidaujant, kad registruotoji pašto siunta į namus būtų pristatyta pakartotinai. Taip pat mobilus laiškininkas gali užsakyti leidinius, priimti mokesčius, išmokėti įvairias socialines išmokas.
Norint išsikviesti mobilų laiškininką, reikia skambinti bendruoju Lietuvos pašto informacijos numeriu 8 700 55 400 arba rašyti el. paštu info@post.lt ir operatorius užregistruos iškvietimą. Laiškininko iškvietimas nieko nekainuoja. Prieš atvykdamas laiškininkas klientui pasiskambins, kad planuojamu laiku jis būtų namuose.
„Pertvarka siekiame didinti pašto paslaugų prieinamumą ne tik Lietuvos kaimo gyventojams, bet ir gerinti sąlygas pašto darbuotojams. Darbuotojai vietoj to, kad dabar kaimo paštuose dirba apytiksliai 0,63 etato, dirbs beveik visu etatu – 0,93, todėl vidutiniškai apie 200 Eur kils ir atlyginimas. Mobilieji laiškininkai visi be išimties važinėja tarnybiniais automobiliais“, – sakė V. Budrienė.
