Kiekvieną pavasarį, vykdydami pareigą rajono gyventojams pristatyti nuveiktus darbus, sparnus kelia savivaldybės vadovai ir tarybos nariai. Vasario pabaigoje savivaldybės taryba patvirtino Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus ir tarybos bei administracijos direktorės Vidos Rekešienės ir savivaldybės administracijos ataskaitas, kurios ir buvo pristatomos seniūnijose.
Susitikimai seniūnijose
Rajono vadovų kelionės prasidėjo kovo 3 d. Viešvilėje, o baigėsi ketvirtadienį Jurbarko miesto seniūnijoje. Per mėnesį surengta 14 susitikimų – po vieną kiekvienoje seniūnijoje, o Seredžiaus ir Jurbarkų – net po du.
Pagirtinos rajono vadovų pastangos pas gyventojus atvykti pavakare, 17 ar 16 val., tačiau dirbantieji į šiuos susitikimus vis tiek nespėjo.
Dar labiau nuskriausti liko Klausučių, Skirsnemunės, Šimkaičių ar Žindaičių gyventojai, kur susitikimai prasidėjo 15 ar net 14 val. Žinoma, niekas nenori dirbti vakarais – valdžia taip pat, bet jei demonstruojamas noras bendrauti su gyventojais, o ne pasidėti pliusą privalomų darbų eilutėje, galima būtų rasti visiems patogų susitikimų laiką.
Visuose keturiolikoje susitikimų dalyvavę savivaldybės tarybos nariai Liudmila Norkaitienė ir Algirdas Gudaitis gyventojų aktyvumu liko patenkinti. „Kur stipresnės ir aktyvesnės bendruomenės, ten daugiau žmonių rūpėjo susitikti su mumis“, – sakė L. Norkaitienė.
Rajono vadovai ataskaitų pristatymus derino su kitais darbais – Eržvilke atidarė renovuotą gimnazijos sporto salę, apžiūrėjo naujose patalpose įsikūrusį Klausu- čių medicinos punktą, Girdžiuose diskutavo apie galimybę įsteigti vaikų darželį.
Kalbėjo trumpai
Jurbarke susitikti su žmonėmis atėjo ne tik meras S. Mockevičius, vicemeras Saulius Lapėnas, administracijos direktorė V. Rekešienė ir jos pavaduotojas Viktoras Ganusauskas, bet ir policijos, priešgaisrinės tarnybos vadovai, pozicijoje ir opozicijoje dirbantys tarybos nariai, savivaldybės įstaigų vadovai.
Miesto gyventojai tradicijų nelaužė – valdžios ataskaitoms liko abejingi, ir, jei ne aktyvi Kalnėnų bendruomenė, seniūnijos salė būtų buvusi apytuštė.
Ataskaitos yra paskelbtos savivaldybės internetiniame puslapyje, gyventojams buvo dalijamos trumpesnės atspausdintos jų versijos, todėl vadovai nedaugžodžiavo, o ragino pasiskaityti. Trumpai savo darbus pristatė ir tarnybų vadovai.
Jurbarko r. policijos komisariato vadovas Aivaras Dumčius priminė, kad jų komisariato pasiekimai yra vieni geriausių Marijampolės apskrityje, patarė, kur gyventojams kreiptis ištikus nelaimei ar prireikus pagalbos, pažadėjo dar sparčiau nagrinėti pareiškimus.
Komisarui sunkiau buvo atsakyti į jurbarkietės Danutės Rapševičienės klausimą, ką policija žada daryti su Jaunimo parke iki paryčių triukšmaujančiu jaunimu. Šią problemą šalia parko gyvenantys žmonės kelia nuo pat jo atidarymo, tačiau, pasak D. Rapševičienės, rezultatų nėra. Nors parke buvo pastatyti informaciniai ženklai, draudžiantys triukšmauti ir šiukšlinti, padėtis negerėja.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Statkus konkretus – paminėjo, kiek gaisrų gesino ir gelbėjimo darbų atliko jo vadovaujama tarnyba, pristatė ugniagesių naudojamas prevencijos priemones bei paragino tapti ugniagesiais savanoriais. Šiai tarnybai jurbarkiečiai priekaištų neturėjo.
To negalima pasakyti apie Jurbarko miesto seniūniją. Savo ataskaitą pristačiusį seniūną Romualdą Kurą jurbarkiečiai barė už pažadėtus, bet nepastatytus gatvių pavadinimų ženklus Kalnėnuose, nerengiamus reidus netvarkingiems šunų augintojams nustatyti ir bausti, už atlaidumą netvarkomų sklypų ir apleistų pastatų šeimininkams. Ir seniūnui, ir policijai, ir savivaldybės vadovams kliuvo už netvarką Kauno g. 32 name ir šalia jo.
A. Dumčius patikino, kad šio namo problemas žino, bet pasigenda gyventojų bendradarbiavimo – iškvietę policiją niekas nenori liudyti ar rašyti pareiškimo dėl pažeidimų. Kad gyventojai patys turi rūpintis savo turtu, ir savivaldybė tikrai neremontuos to namo, tvirtino meras S. Mockevičius. „Kiekvienas esam atsakingas už savo gyvenimą ir aplinką. Už visų mokesčių mokėtojų pinigus tikrai netvarkysime kažkieno privačių valdų“, – sakė jis.
Vardijo problemas
Kalbėdamas apie per metus nuveiktus darbus meras S. Mockevičius išskyrė svarbiausius – ligoninės Vaikų ligų skyriaus išsaugojimą, biokatilinės pastatymą, Vytauto Didžiojo mokyklos stogo remontą, Pirminės sveikatos priežiūros centro renovaciją bei žvilgtelėjo į ateitį – automobilių stovėjimo aikštelės prie ligoninės įrengimą, kvartalo tarp Dariaus ir Girėno, P. Cvirkos, K. Donelaičio ir Vytauto Didžiojo gatvių, kiemų sutvarkymo projekto, A. Giedraičio-Giedriaus g. asfaltavimą.
Pasak mero būsimi darbai pilni iššūkių. Pernai nepanaikinus PVM lengvatos šildymui buvo sumažinti pinigai kelių fondui, todėl šiemet savivaldybė gatvėms asfaltuoti, automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti gaus 200 tūkst. eurų mažiau. Numatyto kvartalo kiemų tvarkymas užsitęsė dėl biurokratinių kliūčių, tačiau turėtų prasidėti antrą metų pusmetį, jei nekils teisinių ginčų.
Administracijos direktorė V. Rekešienė vardijo skaičius – koks rajono biudžetas, kiek procentų skiriama švietimui ir socialinėms reikmėms, kiek etatų turi administracija, kaip didėja socialinės rizikos šeimų skaičius mieste. Direktorė guodėsi, kad ministerijos neparengia projektų aprašų arba parengia tokius, kuriuos sunku pritaikyti, todėl Jurbarko rajone stringa projektų vykdymas. Pernai tik baigti keli smulkūs projektai, o šiais metais jie niekaip nepradedami, nors parengta 18 projektinių pasiūlymų, dar 29 – regioniniai projektai.
Meras jurbarkiečiams guodėsi, kad savivaldybėms labai sunku susikalbėti su centrine valdžia, neretai neatsižvelgiama į jų poreikius ir galimybes. „Matyt, verslas turi valdžiai didesnę įtaką nei savivaldybės. Seimas priėmė nutarimą, neleidžiantį savivaldybėms sudaryti tiesioginių sandorių su savo įmonėmis, todėl turėsime skelbti konkursus paslaugoms, kurias iki šiol atliko UAB „Jurbarko komunalininkas“ ir Jurbarko autobusų parkas. Nežinia, koks verslas veršis į šias sritis“, – apie gresiančias permainas kalbėjo meras.
Piktinosi ir gyrė
Jurbarkiečiai valdžiai uždavė įvairių klausimų: amžinų – apie viešąjį tualetą, blogai atliktą renovaciją ir „Jurbarko komunalininko“ abejingumą gyventojų bėdoms, apleistus pastatus, asmeniškų – apie neteisingai skirstomą savivaldybės paramą verslininkams ir verslo rėmimo tarybos narių nekompetenciją, jautrių – kodėl nerandama Vaikų ligų skyriui gydytojo.
Kalnėnų bendruomenės atstovė Onutė Zaleckienė valdžiai dėkojo už nuveiktus darbus, bet prašė daugiau pastangų verčiant apleistų pastatų savininkus susitvarkyti savo turtą. V. Ganusauskas tikino, kad padėtis pamažu taisosi – vieno pastato savininkas iš Tauragės pažadėjo iki balandžio 10 d. pradėti ardyti griūvantį statinį. Viena apleista teritorija domisi bendrovė „Scanprekyba“.
„Visai nesusišnekame su jurbarkiečiu Tomu Matusu. Jis pastatus įregistravęs savo įsteigto labdaros fondo vardu, todėl jam negalime pritaikyti sankcijų kaip kitiems asmenims“, – tvirtino V. Ganusauskas. Jam pritarė ir meras: „Tas asmuo daro gėdą rajonui savo veiksmais.“ Kitiems asmenims, kurie neprižiūri savo turto, privalomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokestis.
Aktyvus jurbarkietis Džeraldas Kiulkaitis ragino valdžią į problemas žvelgti neatmestinai ir labiau stengtis jas sprendžiant.
Daugelis susitikime išsakytų problemų rajono vadovams žinomos iki skausmo, bet jei žmonės apie jas vis dar šneka, jos yra neišspręstos. Gyventojams nebūna nesvarbių, mažų, nereikšmingų, antraeilių, neprioritetinių, juokingų problemų. Kaip sakė tarybos narys A. Gudaitis: „Jūs mus išrinkote, tad įdarbinkite.“
Tad dirbkite, ponai politikai, dirbkite! Ir susitikimuose bus mažiau pasipiktinusių, o daugiau dėkingų gyventojų.
Jūratė Stanaitienė
