Gegužės 1 d. bedarbiais buvo 11,4 proc. darbingo amžiaus Tauragės apskrities gyventojų. Palyginus su balandžio 1 d., nedarbas apskrityje sumažėjo 0,7 proc. punkto, o Jurbarko rajone, kuriame nedarbas būna didžiausias iš visų apskrities savivaldybių – net 1 proc. punktu.
Mažėjo nedarbas
Tauragės teritorinės darbo biržos skyriuose gegužės 1 d. buvo registruoti 7255 bedarbiai: Jurbarko rajone – 2515, Šilalės – 1210, Pagėgių savivaldybėje – 581, Tauragės rajone – 2949 bedarbiai.
Mažiausias registruotas nedarbas buvo Šilalės savivaldybėje – 7,8 proc., Pagėgių – 10,6 proc., Tauragės – 11,5 proc., Jurbarko – 14,7 proc.
Tauragės teritorinės darbo biržos duomenimis, balandžio mėnesį įdarbinta 616 darbo ieškančių asmenų (Tauragės r. sav. – 271, Jurbarko r. sav. – 197, Šilalės r. sav. – 115, Pagėgių sav. – 33) – tai didžiausias skaičius šiais metais. Net 82 proc. įsidarbino pagal neterminuotą darbo sutartį.
Didesnes įsidarbinimo galimybes turėjo pardavėjai, apdailininkai, vairuotojai ekspeditoriai, buhalteriai ir nekilnojamo turto agentai. Labiausiai darbo jėgos poreikis augo transporto ir apdirbamosios gamybos įmonėse.
Artėjant vasarai – sujudimas
Darbo biržos Jurbarko skyriuje balandį įregistruoti 229 nauji bedarbiai ir mėnesio pabaigoje bedarbių skaičius siekė 2515. 53 proc. registruotų bedarbių – vyrai.
Per mėnesį – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 1 d. – nedarbas Jurbarko rajono savivaldybėje sumažėjo nuo 15,7 iki 14,7 proc.
Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė sako, kad gana ryškiam nedarbo sumažėjimui įtakos turėjo sezoniškumas. „Artėjant vasarai darbo rinkoje visada būna sujudimas. Daugiau darbuotojų reikia ne tik žemės ūkyje, kur gausu sezoninių darbų, bet ir tokiuose sektoriuose kaip prekyba ir paslaugos pavasarį padidėja darbo jėgos poreikis. Ir atvirkščiai, žiemą, ypač pokalėdiniu laikotarpiu, darbo rinkoje jaučiamas sąstingis. Šiemet, ko gero, jis buvo susijęs ir su euro įvedimu“, – komentavo R. Kliukienė.
Pasak skyriaus vedėjos, žymiai daugiau, palyginus su kovo ir ankstesniais mėnesiais, biržos klientų įdarbinta – iš viso 197, dauguma – 131 pagal neterminuotas darbo sutartis. Pastaruoju metu dauguma biržoje registruojamų laisvų darbo vietų yra neterminuotam darbui: balandį tokių buvo pasiūlyta 159, o iš viso per mėnesį įregistruotos 245 laisvos darbo vietos – net 51 daugiau negu kovą.
Be to, daugiau asmenų, palyginti su ankstesniais mėnesiais, dalyvauja laikino užimtumo priemonėse – gegužės 1 d. duomenimis, tokių buvo 482. Pasak R. Kliukienės, asmenys, nusiųsti į profesinio mokymo ar reabilitacijos, remiamojo įdarbinimo ar kitas aktyvios darbo rinkos politikos priemones laikinai netenka bedarbio statuso, o kai kurie, baigę dalyvavimą šiose priemonėse, įsidarbina.
Balandžio mėnesį į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta žymiai daugiau biržos klientų – 137 (kovo mėn. – 80). Beveik 70 proc. jų pasinaudojo remiamuoju įdarbinimu: viešuosius darbus pradėjo 59, subsidijuojant įdarbinta 31. Profesinio mokymo programą pasirinko 27, parama darbo vietoms steigti suteikta 13, o 76 darbo biržos klientai pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą.
Lietuvoje bedarbių mažiau
Statistikos agentūra „Eurostat“ pateikė duomenis apie nedarbo lygį Europoje – kovo mėnesį jis sudarė 9,8 proc. Lietuvoje kovo mėnesį nedarbo lygis buvo 9,5 proc. Tačiau euro zonos valstybėse nedarbas didesnis – kovą jis siekė 11,3 proc.
„Eurostat“ apskaičiavo, kad ES šių metų kovą nedirbo 23,748 mln. žmonių, iš jų 18,105 mln. – euro zonoje.
Mažiausias nedarbas buvo įregistruotas Vokietijoje – 4,7 proc., didžiausias – Graikijoje – 25,7 proc. (2015 m. sausio duomenys) ir Ispanijoje – 23 proc.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šių metų kovą nedarbas sumažėjo dvidešimt dviejose valstybėse narėse, penkiose išaugo, Austrijoje liko stabilus.
Nedarbas labiausiai sumažėjo Airijoje – nuo 12 iki 9,8 proc., Ispanijoje – nuo 25,1 iki 23 proc. ir Lenkijoje – nuo 13 iki 12,4 proc.
Jaunimo nedarbas ES siekė 20,9 proc., euro zonoje – 22,7 proc. Atsižvelgus į sezoninius svyravimus, jaunimo nedarbas Lietuvoje 2015 m. kovą sudarė 18,4 proc.
Žemiausias jaunimo nedarbo lygis kovą buvo fiksuotas Vokietijoje – 7,2 proc., Austrijoje – 10,5 proc., Danijoje ir Nyderlanduose – po 10,8 proc.
Didžiausias jaunimo nedarbas buvo Graikijoje – 50,1 proc. (2015 m. sausį), Ispanijoje – 50,1 proc., Kroatijoje – 45,5 proc. Italijoje šių metų pirmąjį ketvirtį jaunimo nedarbas siekė 43,1 proc.
Jungtinėse Valstijose kovą nedarbo lygis buvo 5,5 proc. ir liko stabilus, palyginti su šių metų vasario mėnesiu, o palyginus su 2014 m. kovu, sumažėjo 1,1 proc. punkto.
Danutė KAROPČIKIENĖ
