Daugiau nei pusė (62 proc.) Lietuvos gyventojų reguliariai nesportuoja ir nesimankština, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Tokie skaičiai specialistų nestebina, tačiau verčia sunerimti. Pagrindinės tokio pasyvumo priežastys – išprusimo ir infrastruktūros spragos, o ilgalaikėje perspektyvoje tai gali atsiliepti ir profesionalaus sporto rezultatams.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Apklausa vyko rugsėjo 6–20 dienomis 110 atrankos taškų (31 miestas ir 46 kaimai). Apklausta 1000 respondentų (15–74 metų). Tyrimas buvo atliekamas individualių interviu būdu. Rezultatų paklaida ne didesnė nei 3,1 proc.
Pagal atliktą apklausą paaiškėjo, kad net 62 proc. Lietuvos gyventojų reguliariai nesportuoja ir nesimankština. Likę respondentai reguliariai mankštinasi namuose arba lauke (18 proc.), lankosi sporto klubuose (11,8 proc.) arba užsiima konkrečia sporto šaka (7,1 proc.).
Daugiausiai tarp tų, kurie neužsiima jokia fizine veikla, buvo vyresnio amžiaus žmonių – 50–74 metų (79 proc.). Taip pat šioje kategorijoje pirmavo respondentai su mažiausiomis pajamomis (iki 1200 eurų) – 74 proc., pensininkai – 81 proc., bedarbiai ir namų šeimininkės – 66 proc. bei darbininkai ir ūkininkai – 69 proc.
Tokie rezultatai daugelį gali nustebinti, tačiau tai jau ne naujiena profesoriui Albertui Skurvydui. VU ir VDU judesių, sporto ir sveikatos mokslų profesorius teigė, kad tokia statistika vyrauja visame pasaulyje, o tai patvirtina ir jo paties atlikti tyrimai.
„Tokiems žmonėms 30–50 proc. padidėja tikimybė susirgti daugiau kaip 40 lėtinių ligų. Čia ir diabetas, ir nutukimas, galvos smegenų, neurodegeneracinės ligos. Tokie dalykai yra įrodyti.
Visi kalbame ir kalbame, kad reikia judėti, bet matome, kad judėjimas dar nėra populiarus ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, tarp moterų. Trūksta judėjimo, labai trūksta“, – LRT sakė profesorius.
Dvi pagrindinės priežastys
Paklaustas, kokios yra tokio fizinio pasyvumo priežastys, A. Skurvydas teigė, kad yra dvi pagrindinės priežastys – išprusimo ir infrastruktūros trūkumas.
„Žmonės nėra mokęsi, nėra pabandę, kaip visa tai reikia daryti. Antras dalykas – infrastruktūra. Trūksta dviračių takų, ėjimo takų, baseinų, aikščių. Infrastruktūra dar tik auga, todėl žmonės ir nėra fiziškai aktyvūs“, – sakė profesorius.
Tokias pat priežastis nurodė ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) bei Nacionalinė sporto agentūra (NSA).
„Ne visi gyventojai suvokia sporto ir fizinio aktyvumo svarbą sveikatai, neturi išsiugdę fizinio raštingumo pagrindų, – teigė LTOK olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis. – Taip pat yra tendencija nuvertinti judėjimo naudą ir nesportuoti, kol sveikatos problemos nepasireiškia. Taip pat daliai žmonių trūksta žinių apie paprastus būdus palaikyti fizinį aktyvumą kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, vaikščiojimą, bėgimą ar kitokį lengvą judėjimą.“
„Atsakymai rodo, kad Lietuvos gyventojams trūksta (…) motyvacijos, pasitikėjimo, kompetencijos, žinių ir supratimo, leidžiančių išlikti fiziškai aktyviems visą gyvenimą. Fizinio raštingumo teorinės ir praktinės žinios turėtų būti pradedamos skiepyti dar darželiuose“, – rašoma NSA atsiųstuose atsakymuose.
NSA taip pat pridūrė, kad naujų sporto infrastruktūrų statybos yra matomos, tačiau turėtų būti gerinamas jų pasiekiamumas: „Turime suefektyvinti esamų sporto bazių įveiklinimą, daugiau dėmesio skirti sporto infrastruktūros užimtumo tinkleliams, kad kiekvienoje bazėje savo laiką turėtų įvairaus meistriškumo ir visų amžiaus grupių asmenys.“
Grėsmė sporto rezultatams
Nors pagrindinė fizinio aktyvumo nauda yra sveikatai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į profesionalaus sporto ateitį. NSA atstovai teigė, kad egzistuoja ryšys tarp sporto pasiekimų ir bendro sportuojančių, fiziškai aktyvių žmonių skaičiaus.
„Kuo daugiau vaikų bus fiziškai aktyvūs, reguliariai sportuos, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų atsiras talentų, kurie vėliau garsins šalį visame pasaulyje“, – rašoma agentūros atsakyme.
Mankšta prieš bėgimą / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
K. Šileikis taip pat pritarė, kad fizinio aktyvumo trūkumas gali neigiamai paveikti talentingų sportininkų atradimą bei lemti silpnesnę sporto kultūrą.
„Jei dauguma gyventojų nesportuoja, jaunimas taip pat gali neturėti noro ir motyvacijos įsitraukti į sportą ar fiziškai aktyvias veiklas nuo mažens. Tai ilgainiui gali sumažinti šalies sporto elito potencialą.
Jei visuomenėje mažai dėmesio skiriama kasdieniam fiziniam aktyvumui, ilgainiui gali sumažėti ir visuomenės susidomėjimas profesionaliu sportu. Silpnėjant sporto kultūrai, mažėja ir finansavimas, infrastruktūros plėtra bei visuomenės parama sportininkams“, – svarstė LTOK atstovas.
Nors profesionalus sportas ir aukšti rezultatai yra svarbu, NSA atkreipė dėmesį, kad pirmiausia dėmesį reikia kreipti ne ten ir pradėti nuo pačių pagrindų.
„Sveikas ir laimingas vaikas ar suaugęs žmogus turi būti valstybės prioritetas. Medaliai ir pasiekimai yra tik piramidės viršūnė, bet be piramidės pamato – masiškumo – sunku tikėtis daug laimėjimų. Šią dieną medaliams pasiekti turime svarbių įrankių, o ateityje turime siekti geresnes sąlygas sudaryti fizinio aktyvumo skatinimui – stiprinti jau minėtą piramidės pamatą“, – teigė jie.
Senjorų judėjimo svarba
Kaip jau minėta, net 81 proc. pensininkų apklausoje atsakė, kad neužsiima jokia sportine veikla. Nors dalis senjorų teigia, kad tokioms veikloms jie jau netinka, A. Skurvydas tvirtina kitaip.
„Idealu yra visą gyvenimą nuo pat darželio, nuo gimimo pradėti judėti. Jeigu žmonės buvo pasyvūs anksčiau ir pradėjo judėti 65-erių metų, yra daug įrodymų, kad ir jiems labai gerai judėjimas ir kognityvinei, ir psichinei sveikatai, ir metabolizmui. Kitaip tariant, bet kokiame amžiuje judant yra milžiniškos naudos kūno sveikatai“, – sakė jis.
Visgi sportuoti žmonės vengia ne tik dėl amžiaus. Anot profesoriaus, „žmonės prisigalvoja visokių keistų dalykų“.
„Pavyzdžiui, senjorai sako, kad nebe jiems jau sportuoti, moterys – ne joms svorius kilnoti, nesveika“, – sakė pašnekovas.
Mankšta / Pexels / Vlada Karpovich nuotr.
Senjorų judėjimo svarbą pabrėžė ir LTOK bei NSA. Anot jų, vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą skatinti yra svarbu, tačiau jie taip pat pastebi, kad keisti įpročius vėlesniame amžiuje yra žymiai sudėtingiau.
„Reguliarus fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą, taip pat padėti išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Aktyvumas padeda kovoti su lėtinėmis ligomis, mažina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, osteoporozės ir nutukimo riziką, taip pat stiprina raumenis, sąnarius bei kaulus, o tai gali sumažinti traumų ir kritimų riziką.
Taip pat socialinė integracija į visuomenę per sportą yra labai svarbus veiksnys senjorams. Vyresnio amžiaus žmonėms svarbi socialinė sąveika. Bendruomeniniai sporto renginiai, grupinės treniruotės ar vaikščiojimo grupės gali ne tik skatinti judėjimą, bet ir padėti sukurti socialinius ryšius, didinančius motyvaciją sportuoti reguliariai“, – teigė LTOK atstovai.
Regionų problema
Apklausoje galima pamatyti, kad nesportuoja 66,9 proc. kaimuose gyvenančių respondentų, o didmiesčiuose gyvenančių respondentų tokį atsakymo variantą rinkosi 57,2 proc. Gali pirštis išvada, kad mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse trūksta jau minėtos infrastruktūros, todėl žmonėms sunku užsiimti fizine veikla.
Kaip vieną regionų pasyvumo sprendimo būdų NSA minėjo ir vaikų neformaliojo švietimo krepšelio didinimą. Atsiųstuose atsakymuose teigiama, kad „jeigu būtų padidinta valstybės parama vaikams rinktis sporto būrelius, tai galėtų paskatinti didesnį paslaugų teikėjų atėjimą į regionus“.
LTOK Olimpinio švietimo direktorius teigė, kad pirmiausia reiktų sudaryti viešas ir nemokamas sporto erdves, skatinti savivaldybes kurti daugiau erdvių, skirtų fiziniam aktyvumui, – parkų su treniruokliais, vaikščiojimo ar bėgimo takų, dviračių takų, krepšinio aikštelių, o tai padėtų žmonėms sportuoti be papildomų išlaidų ar kelionių.
„Yra svarbu skatinti žmones integruoti fizinį aktyvumą į kasdienę rutiną, pavyzdžiui, vaikščioti ar važiuoti dviračiu, užuot važiavus automobiliu. Taip pat labai svarbu, kad bendruomenės pačios imtųsi iniciatyvos ir organizuotų bendruomenės pagrindu veikiančias sporto veiklas, tokias kaip reguliarios mankštos ar bėgimo klubai, pėsčiųjų žygiai ar šiaurietiško ėjimo grupės. Tai skatintų žmonių socialinį bendravimą ir motyvaciją būti fiziškai aktyviems.
Žinoma, labai padėtų ir jau esamos sporto infrastruktūros modernizavimas, kad mokyklų sporto salės, stadionai, aikštelės būtų naudojamos ne tik mokinių, bet ir visos bendruomenės“, – rašoma LTOK atstovo atsakyme.
A. Skurvydas pridūrė, kad įvairių sporto klubų ar grupinių treniruočių nauda yra aiškiai pastebima, tačiau nėra sunku judėti ir savarankiškai.
„Sporto klubuose yra daugiau įvairių prietaisų, yra asmeninių trenerių, kurie gali šiek tiek patarti, yra daugiau žmonių, pasikalbi, pasižiūri vienas į kitą. Tai yra labai galinga jėga, bet gausybė žmonių pasaulyje atlieka tai ir namuose, važiuodami dviračiu į darbą arba eidami, eidami savaitgalį į žygius, sporto aikšteles. Galima užsiimti ir individualiai, nieko sudėtingo nėra.
Priklauso nuo to, kaip kas nori. Tie, kurie nori jėgos pratimų, dažniausiai jiems trūksta prietaisų namuose, tada klubai padeda. Jeigu nori aerobikai, tai gali eiti pasivaikščioti, važiuoti, pabėgioti gamtoje“, – kalbėjo A. Skurvydas.
Sportas (asociatyvi nuotrauka) / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
Pasaulio rezultatai nedžiugina
Profesorius A. Skurvydas pasakojo, kad pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires, žmonės turėtų vidutinio intensyvumo veikla užsiimti penkis kartus per savaitę bent po 60 minučių. Taip pat bent du kartus per savaitę reikėtų atlikti jėgos pratimus.
Vidutinio intensyvumo veikla apima ir vaikščiojimą, plaukiojimą ar net darbą darže, o jėgos pratimai apima vienokių ar kitokių svorių kilnojimą.
„Taip daryti reikia nuo vaikystės iki žilos senatvės, jeigu norime, kad būtume darbingi, sveiki, rečiau sirgtume“, – sakė profesorius.
Be šių išvardintų naudų, A. Skurvydas pridėjo ir daugiau. Anot jo, sportas gali būti naudingas ne tik fizinei sveikatai, tačiau ir psichologinei.
„Nuotaika pagerės, dėmesio koncentravimas, mokymasis pagerės, fizinis pajėgumas bus didesnis, daugiau džiaugsmo bus, depresijos nebus. Gausybė naudų. Dabar pasaulyje tiek įrodymų, tiek tyrimų yra, kad čia be galo svarbu“, – sakė jis.
Mankšta / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Profesorius sakė, kad PSO įvestų rekomendacijų pasaulyje laikosi apie 15–20 proc. žmonių, o LTOK teigė, kad tokio judėjimo svarbą reikia diegti jau nuo mažens, kad ateityje galėtume sulaukti teigiamų rezultatų.
„Nors 18 proc. žmonių mankštinasi namuose ar lauke, o 11,8 proc. lankosi sporto klubuose, šie skaičiai vis dar yra per maži, atsižvelgiant į didžiulę reguliaraus fizinio aktyvumo naudą sveikatai. Norint pagerinti situaciją, reikėtų skatinti fizinio aktyvumo svarbą per viešąsias sveikatos kampanijas, taip pat užtikrinti, kad sporto infrastruktūra būtų prieinama kiekvienam gyventojui.
Taip pat reikėtų dirbti su vaikų ir jaunimo ugdymu – skatinti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, nes jaunimo įpročiai gali turėti ilgalaikį poveikį jų sveikatai ir gerovei, o iš anksto išugdyti fizinio raštingumo pagrindai – fizinės ypatybės ir pagrindiniai judėjimo įgūdžiai – gali būti fiziškai aktyvaus gyvenimo garantas“, – rašoma LTOK atsakyme.
Teigiamų ženklų yra, bet jų nepakanka
Kiek geresnė situacija apklausoje yra su besimokančiais gyventojais, iš kurių reguliariai nesportuoja tik 29,6 proc. Toks jaunimo aktyvumas gali nuteikti optimistiškai, o A. Skurvydas teigė, kad tą rodo ir tyrimai.
„Pagal mūsų tyrimus vienareikšmiškai matome, kad fizinis aktyvumas po trupučiuką didėja. Žmonės dažnai renkasi tokias paprastas judėjimo formas kaip ėjimas, bėgimas, važinėjimas dviračiu. Koronaviruso pandemijos metu žmonės ne nustojo judėti, o padidino aktyvumą. Pagal mūsų tyrimus, žmonių yra padaugėję ir sveikatos centruose“, – sakė profesorius.
Nors, anot K. Šileikio, jaunimo aktyvumas gali nuteikti pozityviai, akivaizdu, kad dar nemažai atsiliekame nuo kitų šalių.
„Privalome būti gerieji pavyzdžiai vieni kitiems ir pažvelgti į fizinį aktyvumą bei fizinį raštingumą ne tik kaip į prevencinę priemonę nuo lėtinių ligų, emocinių, socialinių rizikų, tačiau ir kaip į investiciją į visapusiškai stiprią, sveiką ir darnią visuomenę“, – sakė LTOK atstovas.
NSA taip pat pridūrė, kad džiaugtis nežymiai didėjančiu aktyvumu ir jaunimo rezultatais skubėti nereikia. Anot jų, bendra tendencija dėl vaikų fizinio aktyvumo nėra džiuginanti.
Pavyzdžiui, 2020 m. Lietuvos „Higienos instituto“ atliktas plataus masto tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 38 proc. 10–16 m. paauglių yra aktyvūs bent 60 minučių penkias ar daugiau dienų per savaitę, o tik kiek daugiau nei 13 proc. yra aktyvūs kasdien, išskyrus fizinį ugdymą mokyklose.
„Vaikų fizinio aktyvumo didėjimo kol kas nematome. Be to, prieš 10 metų 30 proc. šauktinių buvo netinkami karinei tarnybai, šiuo metu – jau 50 proc. Apskritai, Lietuvai nereikia išradinėti dviračio, galime imti pavyzdį iš Islandijos modelio ir pasiekti kur kas geresnius rodiklius fizinio aktyvumo srityje“, – rašoma NSA atsakymuose.
