Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė mokyklų, kurios gaus kokybės krepšelius, sąrašą. Papildomų lėšų sulauks dviejų grupių mokyklos: 30 turinčių stiprią geros mokyklos požymių raišką ir 150 – silpną. Prie pastarųjų priskirtos ir penkios Jurbarko rajono mokyklos.
Naujas planas
Švietimo ir mokslo ministerija iš viso atrinko 180 bendrojo ugdymo mokyklų, kurioms bus skirtos tikslinės lėšos mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti. Pinigai mokyklas pasieks kitais metais. Per dvejus metus bus skirta daugiau nei 24 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Pasak Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, kokybės krepšelis prisidės prie ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų.
„Mokinių pasiekimams įtakos turi socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinių aplinka, mokyklos veiklos kokybė. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Tačiau švietimo priemonėmis galima labai daug padėti vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“, – ministerijos pranešime spaudai sako G. Kazakevičius.
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė tikina, kad apie jokias atrankas, kuriose vertinamos rajono mokyklos, informuota nebuvo.
Pasak jos, apie ministerijos planus įvesti kokybės krepšelius ji buvo girdėjusi vienintelį kartą, vasaros pradžioje vykusiame švietimo padalinių vadovų pasitarime.
„Tada mus informavo, kad yra toks projektas, pristatė jį, mes padiskutavome, ir viskas. Tada dar nebuvo net teisės akto, tik projektas. Nuo tada apie šituos krepšelius nieko nebuvo girdėti, kol nepasirodė informacija internete“, – tikina J. Jablonskienė.
Pinigai veiklai tobulinti
Į silpnųjų mokyklų sąrašą pateko Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio, Šimkaičių Jono Žemaičio, Viešvilės pagrindinės mokyklos bei Eržvilko ir Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos.
Šioms mokykloms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, jos įgyvendins daugiau veiklų, siekdamos geresnių veiklos rezultatų. Lėšos skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti ir panašioms priemonėms. Lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti.
Reikalaus rezultatų
Kaip informuoja ŠMM, kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, remdamasi mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo išvadomis, su savivaldybe bei projekto vykdytoju parengs dvejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Šios mokyklos turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.
Vieniems mokslo metams savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, o savivaldybės iš savo biudžeto turės skirti likusius 15 proc. Vėliau savivaldybės lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai. Po vienų mokslo metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas.
Informacijos neturi
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja J. Jablonskienė patikina, kad ne tik nežinojo apie atranką, bet ir neturi jokios konkrečios informacijos apie Jurbarko mokyklas. „Manęs jokia informacija nepasiekė. Žinau tiek, kiek ministerija paskelbė savo internetiniame puslapyje, buvo rašyta spaudoje“, – sako vedėja.
Iš to, ką perskaitė, J. Jablonskienė sprendžia, kad lėšos bus skiriamos anaiptol ne blogiausioms mokykloms. „Juokauju, kad sąvoką „silpna geros mokyklos požymių raiška“ galima suprasti dvejopai. Geriau akcentuoti žodį „gera“. O tai reiškia, kad gera mokykla, gavusi daugiau lėšų, gali tapti labai gera, ji turi perspektyvą“, – juokiasi J. Jablonskienė.
Vedėja mano, kad ministerija tikrai neskirtų papildomų pinigų beviltiškoms mokykloms.
Ministerijos planus skirti papildomų pinigų mokymo kokybei kelti J. Jablonskienė vertina teigiamai. „Numatyta tikrai nemažai lėšų, ir jei jos pasieks mokyklas, bus gerai. Papildomos lėšos mokymo įstaigoms visada praverčia. O jei į mokyklas investuojama, vadinasi tikima jų perspektyva“, – sako vedėja.
Informacijos pritrūko ir į sąrašą patekusių mokyklų vadovams.
Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos direktorė Vida Greičiūtė sako, kad apie jokį vertinimą gimnazija informuota nebuvo. „Buvo sunku patikėti, kad esame priskirti prie silpnų mokyklų. Tačiau įsigilinus supratau, kad sąraše atsidūrėme, nes esame perspektyvūs, ir mums bus skirtas finansavimas, kad pasiektume dar geresnių rezultatų. Kaip vadovė aš tai suprantu, bet ar supras mokinių tėvai, išgirdę, kad Veliuonos gimnazija yra silpnųjų sąraše“, – svartė direktorė.
Viešvilės pagrindinės mokyklos direktorė Irena Oičenkienė teigia, kad naujieną taip pat atrado netyčia – skaitydama Švietimo ir mokslo ministerijos internetinį puslapį. „Apėmė baisus nusivylimas! Dedame daug pastangų, kad pasiektume gerų rezultatų, vykdome daug veiklų, o atsiduriame tokiame sąraše“, – kalbėjo I. Oičenkienė. Pasak jos, tik išstudijavus dokumentus paaiškėjo, kad norint patekti į „silpnų“ mokyklų sąrašą turi atitikti gana aukštus kriterijus, ir jame atsiduria toli gražu ne blogiausios ugdymo įstaigos.
„Šis supratimas nuramino, tad dabar laukiame finansavimo, konsultantų ir tikimės, kad mokymo kokybei skirti pinigai nebus paleisti pavėjui, kaip kartais atsitinka“, – sakė direktorė.
Vienas iš dabartinės centrinės valdžios bruožų – reformas vykdyti neišdiskutavus, nepasitarus, nuleisti jas „iš dangaus“. Todėl ir sunku patikėti, kad papildomas finansavimas ateis be jokių ypatingų sąlygų. Kol kas klausimų daugiau nei aiškumo, o paskirtieji pinigai – tik popieriuje.
Jūratė Stanaitienė
