Šeštadienį karjero paplūdimyje būriavosi klubo „Neriam“ narai ir aplinkai neabejingi jurbarkiečiai. Prie kasmetinės akcijos „Darom“ prisijungusiems žmonėms pavyko sutvarkyti maudymvietę, surinkti vandenyje ir ant kranto buvusias šiukšles, sugrėbti lapus, paskleisti atvežto smėlio, apkuopti tinklinio aikštelę, surinkti brakonierių paliktus tinklus.
Jau trečius metus tvarkyti karjerą narams padėjusių jurbarkiečių laukė ne tik darbai, bet ir pramogos. Pageidaujantieji galėjo paplaukioti su specialiai atvežtu povandeniniu laivu, išklausyti paskaitos apie povandeninę žūklę Lietuvoje, pasimėgauti karštu maistu bei pirtele.
„Ši akcija skiriasi nuo kitų „Darom“ akcijų. Mes, kaip povandenininkai, daug dėmesio kreipiame į šiukšles po vandeniu, kurių poilsiautojai nemato. Kiekvienais metais stengiamės tokias šiukšles aprinkti. Džiugina, kad gyvename švariau, tačiau pareiga bent kartą per metus apsitvarkyti tikrai lieka“, – sakė klubo „Neriam“ prezidentas Dainius Kublickas.
Svečiui iš Vilniaus pritarė ir jurbarkietis klubo „Neriam“ narys bei vienas iš karjero valymo akcijos iniciatorių Edgaras Brazaitis.
„Prieš trejus metus su vienu kolega pasitarėme ir nusprendėme, kad Jurbarko karjerą, kur daug žmonių maudosi ir leidžia laisvalaikį, reikia išvalyti. Juolab kad panašios akcijos Lietuvoje vyksta jau seniai. Pirmais metais tiktai aprinkome šiukšles, pernai ir šiemet dirbame jau rimčiau, tvarkome paplūdimį, tinklinio aikštelę, pilame smėlį, visiems dirbantiems suorganizavome ir pramogų“, – pasakojo E. Brazaitis.
Karjerą valę narai ištraukė tradicinių povandeninių šiukšlių – padangų, tuščių alkoholio butelių, konservų skardinių. Į krantą šiukšles valtimi plukdžiusius aplinkosaugininkus itin pradžiugino narų rasti seni tinklai. Brakonierių pamestuose nelegalios žvejybos įnagiuose nuolat įsipainioja ir žūva žuvys. Jie taip pat kelia grėsmę karjere besimaudantiems žmonėms.
Atgabeno batiskafą
Į Jurbarką, kaip ir pernai, specialiai „Darom“ akcijai atgabentą povandeninį laivą per pusantrų metų sukonstravo kybartiškis Gintautas Pyragis. Kūrybingas vyras batiskafui panaudojo ne brangias medžiagas, o įvairias atliekas. Po vandeniu 2–3 km per valandą greičiu galinčio plaukti laivo korpusas padarytas iš senos 1,3 kubinio metro suspausto oro talpyklos. Du grimzlės bakai sumontuoti iš 120 litrų nenaudojamų automobilinių dujų balionų.
Ketverius metus po vandeniu laivu plaukiojantis G. Pyragis įsitikinęs, kad šiuo aparatu drąsiai galima leistis net į 30 metrų gylį. Giliau nerti vyras nesiryžtų, nes jau dešimties metrų gylyje septynių centimetrų storio batiskafo stiklą vanduo spaudžia dviejų tonų jėga.
Jurbarko karjere laivas buvo nusileidęs į šešių metrų gylį. Pro batiskafo iliuminatorių G. Pyragas ir keleiviai stebėjo povandeninę augaliją, žuvis, dairėsi šiukšlių.
„Gaila, kad vanduo pavasarį būna drumstas, matomumas prastas. Vasarą viskas kur kas geriau matyti, galima stebėti žuvis, augalus“, – pasakojo laivo kapitonas.
Po vandeniu G. Pyragis neria tik su vienu keleiviu, nes oro povandeniniame laive, jei nenaudojamos avariniams atvejams skirtos atsargos, užtenka maždaug pusvalandžiui.
Lukas PILECKAS
Gaila kad akcija nesulauke tinkamo vietiniu zmoniu demesio. Buvo zmoniu is Vilniaus, Kauno, Siauliu, Vilkaviskio, ir tik nedidele saujele is Jurbarko ;( Vasara visi nori svarioje aplinkoje pabuti, bet tvarkytis ne visi