Kauno ligoninė prieš kelias savaites pranešė, kad gydoma neįprastai daug sunkių pacientų, susirgusių vėjaraupiais. Tokia situacija susiklostė jau nuo rudens. Apie smarkiai išaugusį sergančių vėjaraupiais skaičių patvirtinta ir Vilniaus Santaros klinikos.
Kodėl tiek daug sergančių vėjaraupiais ir kaip nuo jų apsisaugoti – apie tai laidoje „Delfi tema“ kalbėjome su Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovu Dariumi Varaškevičiumi bei Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja docente Inga Ivaškevičiene.
Per kelis mėnesius daugiau atvejų nei per visus metus
Pasak doc. I. Ivaškevičienės, praėjusią savaitę net 7 vaikai Santaros klinikose gulėjo dėl komplikuotų vėjaraupių. „Tai nematyti skaičiai jau daug laiko. Prieš pandemiją tokių pacientų turėdavome 1–2 per mėnesį, buvo mėnesių, kai tokių pacientų išvis nebūdavo. O dabar per vieną dieną septyni, tai iš tiesų labai daug“, – kalbėjo gydytoja.
Sergančiųjų padidėjimas Santaros klinikose buvo pradėtas pastebėti žiemą. Pasak gydytojos, dažniausiai vėjaraupiai turi sezoniškumą ir labiausiai pasireiškia tada, kai yra šalta. Mat tuo metu daugiau veiklų yra uždarose patalpose, kuriose vėjaraupiai plinta labai lengvai.
„Kai kuriomis dienomis būdavo ir apie 10 susirgusių vėjaraupiais per dieną, daugiau dar nebuvo. Kai kuriems gali atrodyti, kad tai visai nedideli skaičiai, bet iš tiesų tai tikrai dideli skaičiai palyginus su tuo, ką esam įpratę matyti“, – sakė doc. I. Ivaškevičienė.
Daugiausiai pacientų – darželinukai arba pradinių klasių mokiniai. Dažniausiai vaikai užsikrečia nuo kitų vaikų bendruose kolektyvuose.
„Jei renkame istoriją, klausiame, kaip susirgo, kas atsitiko, beveik visi pasako, kad kontaktą su sergančiuoju turėjo, dažniausiai – vaikų ugdymo įstaigose“, – kalbėjo gydytoja.
Gydytoja paaiškina, kad vėjaraupiai yra virusinė infekcija, lengvai plintanti uždarose patalpose. Liga turi ilgą inkubacinį laikotarpį, tai reiškia, organizme gali būti net 21 dieną, tačiau nesukelti jokių simptomų.
Vienas pirmųjų vėjaraupių simptomų – karščiavimas ir bėrimas, kai žmogaus odą nusėja pūslelės. Vėliau pūslelės gali pratrūkti, tada iškyla pavojus antrinėms bakterinėms infekcijoms. Po šios stadijos ant odos užsideda šašai, kuriems nukritus gali likti pigmentinės dėmės.
Didžioji dalis vėjaraupių atvejų yra nekomplikuoti ir gydomi ambulatoriškai, pacientai gydomi namuose. Į ligoninę žmonės atvyksta tik ligai paūmėjus. Gydytoja pastebi, kad šis sezonas išsiskiria tuo, jog labai daug vaikų yra su antrinėmis bakterinėmis infekcijomis.
„Infekcijos tokios sunkios, kad reikia gydymo stacionare. O kartais negana stacionaro, nes reikia gydymo ir intensyvios terapijos skyriuose arba chirurgijoje, nes reikia chirurginių intervencijų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikams jau yra išsivystęs vėjaraupinis encefalitas, tai centrinės nervų sistemos pažeidimas. Tai ypač sudėtingi atvejai“, – sakė doc. I. Ivaškevičienė.
Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovas Darius Varaškevičius pasakoja, kad ir jų ligoninėje būna laikotarpių, kai skyriuje yra po 7 vėjaraupiais sergančius vaikus.
„Nemaža dalis jų buvo atvykę į priėmimą ir po to išleisti į namus. O į stacionarą guldomi tik tie, kurie turi komplikacijas arba gretutines ligas. Per visus praėjusius metus nebuvo tiek vėjaraupių atvejų, kiek per šių metų 4 mėnesius“, – sakė D. Varaškevičius.
Pasak gydytojo, beveik visi sunkiai sergantys vaikai buvo neskiepyti.
„Tėvai, kai jiems užduodamas klausimas dėl vakcinacijos, nes ligos galima buvo išvengti, atsako, kad nežinojo. Pagrindinė žinutė, kurią norėtume perduoti, yra ta, jog sergamumas didelis, komplikacijų skaičius taip pat didelis, todėl reikia paskiepyti savo vaikus“, – kalbėjo pašnekovas.
Vienintelė efektyvi prevencinė priemonė prieš vėjaraupius – skiepai. Gydytojas pasakoja, kad anksčiau buvo populiaru daryti vėjaraupių vakarėlius, kai pas sergantį vaiką tėvai specialiai vesdavo savo vaiką, kad jis užsikrėstų ir prasirgtų vaikystėje. Mat manyta, jog vaikystėje sergama tik lengva ligos forma.
Visgi medikai pastebi, kad net ir maži vaikai, kurie, rodos, turėtų sirgti lengvai, kartais serga labai sunkiai bei patenka į ligoninę. Pagal statistiką, suaugusiems vėjaraupiai dar pavojingesni nei vaikams, mat ir mirtingumas, ir komplikacijų rizika daug didesnė.
Viena iš priežasčių, kodėl taip pradėjo plisti vėjaraupiai, tai vakcinacijos sumažėjimas, nes vis daugiau tėvų nenori skiepyti savo vaikų. Be to, vakcina nuo vėjaraupių nepriklauso valstybės kompensuojamųjų vakcinų sąrašui, todėl tėvams už ją reikia sumokėti patiems.
„Nereikia pamiršti, kad porą metų mes turėjome visų žmonių izoliaciją, ligos neplito, imuninė sistema nesusidurdavo su ligos sukėlėjais. Todėl dabar organizmas reaguoja audringiau, sergama sunkiau“, – sakė D. Varaškevičius.
Tačiau kai kurių tėvų vakcinacijos būtinybė neįtikina net užklupus ligai.
„Absoliuti dauguma vaikų, atvežtų į ligoninę, būna neskiepyti. Jei patenka skiepyti, tai vaikai turi gretutinius susirgimus, autoimunines ligas, yra po chemoterapijos. Iš tų neskiepytų yra kelios kategorijos, vieni nežinojo apie vakciną, kiti nesitikėjo, kad gali būti tokia sunki liga. Trečia kategorija nusiteikusi prieš visas vakcinas, jų niekas neperkalbės. Džiugu, kad priešiškai nusiteikusių yra maža dalis. Dažnai tie, kurie persirgo, sako, kad dabar bus kaip pranašai, visiems primenantys apie skiepus, kad nereikia laukti“, – pasakojo gydytojas.
Vienintelė apsaugos priemonė – skiepai
Vakcina nuo vėjaraupių, pasak gydytojos doc. I. Ivaškevičienės, yra gerai žinoma ir naudojama jau ilgą laiką. Skiepai yra saugūs ir efektyvūs, tačiau kai kuriuos išgąsdina tai, kad ši vakcina yra „gyva“. Tai reiškia, kad suleidžiamas nedidelis, ligos sukelti negalintis viruso kiekis, kuris išmoko imuninę sistemą atpažinti šią infekciją ir vėliau nuo jos apsiginti.
Skiepyti šia vakcina rekomenduojama nuo 1 metų, reikalingos dvi vakcinos dozės. Suaugusieji taip pat ne tik gali, bet ir turėtų pasiskiepyti, jei to nebuvo padaryta vaikystėje. Jei žmogus sirgo vėjaraupiais vaikystėje, skiepytis nebereikia.
„Pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus neprisimena, sirgo, ar ne. Tada galimi du keliai, arba tiesiog pasiskiepyti, arba atlikti antikūnų tyrimą, kuris parodytų, ar yra susiformavęs imunitetas. Bet skiepytis tikrai rekomenduojama, nes suaugę serga sunkiai“, – sakė doc. I. Ivaškevičienė.
Didžioji dalis vėjaraupių praeina lengvai ir į gydytojus kreiptis nereikia. Lengvai sergančiam, bet karščiuojančiam vaikui būtina užtikrinti pakankamą skysčių kiekį.
„Jei vaikas geria, galima užbėgti daugeliui problemų už akių. Jei vaikas negeria, tai reikia spręsti, nes karščiuojantis vaikas skysčių netenka labai greitai“, – kalbėjo gydytoja.
Vienas iš požymių, kada reikia skubiai kreiptis į gydytojus, yra vaiko dehidratacija. Taip pat tada, kai nepavyksta numušti temperatūros, bei atsiradus pavojingiems bėrimams – aplink pūslelę susiformavus raudoniems, karštiems žiedeliams.
Jau laukiama tymų protrūkio
Pasak D. Varaškevičiaus, didžiulį pavojų dabar kelia ne tik vėjaraupiai, bet ir tymai.
„Dėl kitų ligų – esame laukime. Pas mus atvyko nemažai žmonių iš Ukrainos, kur skiepų apimtys dar mažesnės nei pas mus. Todėl dabar laukiame tymų. Prieš 5–7 metus, kai turėjome tymų protrūkį, daugiausiai susirgimų buvo Kaune. Jei dabar vėl prasidėtų tymų protrūkis, manau, šį kartą plistų daug plačiau, nes skiepų apimtys per tą laiką sumažėjo“, – sakė D. Varaškevičius.
Gydytojas sako, kad garantuoti, jog toks protrūkis tikrai bus, niekas negali, bet tikimybė labai didelė.
„Nuo karo pradžios, kai atvyko mamos su vaikais, pradėjome turėti įvairių infekcinių susirgimų. Jie psichologiškai buvo sudėtingoje situacijoje, tai ypač silpnina imuninę sistemą.
Buvo tokių įtarimų dėl tymų, kol kas jie nepasitvirtino, bet tikimybė labai didelė. Nuo tymų vienareikšmiškai reikia pasiskiepyti kuo greičiau, nes šios infekcijos komplikacijos dar sunkesnės nei vėjaraupių“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
