Šeštadienį Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija surengė konferenciją organizacijos 25-mečiui paminėti. Tuo pačiu į kasmetinį Vaikų dienos centrų sąskrydį sukviesti samariečių globojami vaikai. Šventė buvo šviesi, jauki, paprasta ir širdinga, kaip ir šios bendrijos atliekamas darbas.
Vieni pirmųjų
Šventei dirigavo Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkė Kristina Vančienė, ne taip seniai pakeitusi nuo 2000 m. bendrijai vadovavusį Antaną Kazakevičių. Naująja vadove K. Vančienės pavadinti neapsiverstų liežuvis, nes ji drauge su gražiu būriu jurbarkiečių, nusprendusių savo darbą ir energiją skirti socialiai pažeidžiamiems žmonėms, bendrijoje – nuo pat ištakų.
Lietuvos samariečių bendrija (LSB) susikūrė 1992 m. sausio 25 d., o vos po kelių savaičių – vasario 17 d. įregistruota ir Jurbarko krašto bendrija. Tais pačiais metais pradė- jo veikti bendrijos skyriai Kaune, Kelmėje, Vilniuje ir Šiauliuose.
Samariečių Lietuvoje istorija glaudžiai susijusi su iš Jurbarko kilusiu Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu Antanu Raču, kuris ieškojo ryšių Vokietijoje, jo pastangomis Lietuvoje įsteigti pirmieji samariečių bendrijos skyriai. Prisimindama istoriją K. Vančienė ypač dėkojo jurbarkietei buvusiai verslininkei Irenai Kaminskienei, kuri buvo viena aktyviausių Jurbarko samariečių skyriaus iniciatorių.
Prisiminti nueitą kelią į konferenciją susirinko gražus būrys ilgamečių samariečių, organizaciją papildo ir jauni žmonės – dabar joje yra apie 70 narių. K. Van- čienė paprašė prisiminti anapilin išėjusius bičiulius, kurių atminimą renginio metu saugojo žvakės liepsnelė. Apie praeitį ir ateitį turėjo ką pasakyti antrasis bendrijos pirmininkas A. Kazakevičius.
„Laimingas, kad jus pažinau“
A. Kazakevičius prie samariečių prisijungė 1992 m. – gavo 30 numeriu pažymėtą nario bilietą. „Nesutikau nė vieno blogo samariečio. Pažinau jus, jūsų charakterio ypatybes, kitą jūsų gyvenimo pusę. Jei negalėjote (o labai norėjote) padėti, tai tik todėl, kad patys buvote prispausti gyvenimo negandų“, – jautriai į bendražygius kreipėsi ilgametis Jurbarko samariečių bendrijos pirmininkas.
Kad organizacija išliko veikli ir aktyvi visus 25-erius metus, lėmė veiklūs jos nariai. A. Kazakevičius vardija pirmuosius: Kristina Vančienė ir Anzelmas Vančys, Bronė Jašinskienė ir Alvydas Jašinskas, Onutė Zaleckeinė, Birutė Spaustynaitienė, Valė Šeršniovienė, Antanas Kasiulis, Vida Radomskienė … Šios ir dar daugybė pavardžių konferencijoje skambėjo ne kartą. Jos įsirėžusios organizacijos istorijoje, geruose darbuose, padėkose.
Vos įkūrus Jurbarko samariečių bendriją K. Vančienė ir O. Zaleckienė stojo prieš rajono tarybą su prašymu šią organizaciją paremti. Kartais lengviau, kartais braškėdamas valdžios paramos traukinys į samariečių stovyklą vis užsukdavo. Ne vienus metus Jurbarko r. savivaldybei vadovavęs dabartinis Seimo narys Ričardas Juška prisiminė, kad samariečių veikla sulaukdavo ir pavyduolių apkalbų bei tikrintojų, tačiau taryba priimdavo teigiamus sprendimus dėl rėmimo. „Jūs esate geresni už kitus, nes esat atjautūs ir padedate tiems, kuriems pagalbos tikrai reikia. Rodos, gyvenimas gerės, bet ir šiandien Lietuva velkasi Europos šalių gale ir pagalbos reikalingų nemažėja“, – sakė R. Juška.
Prisimindamas veiklos pradžią A. Kazakevičius minėjo rėmėjus: Otto Vilkat, kurio pastangomis jurbarkiečius pasiekė vienos pirmųjų labdaros siuntų, partneriai iš Vokietijos, Belgijos, Norvegijos, „Tafel“ organizaciją iš Drezdeno, Anklamo samariečiai, kurie padėjo įsigyti pastatą Jurbarke vaikų dienos centrui, Jurbarko ir Norvegijos „Lions“ klubai, organizacija „Berlyno policija padeda“ ir Heinzas Puttlizas, į Jurbarką atvykstantys iki šiol, puikus draugas ir rėmėjas baronas Volfgangas von Štetenas.
Šių partnerių dėka labdara maistu ir rūbais pasiekė ne vieną Jurbarko rajono šeimą, pagalbos sulaukė policija, gaisrinė, ligoninė. Užsienio ir vietiniai rėmėjai bei samariečių vykdomi projektai leidžia sėkmingai veikti labdaros valgyklai, šių metų sausį minėsiančiai 20 metų sukaktį, ir parduotuvei bei jau penkiems vaikų dienos centrams.
„Per visus darbo metus samariečiai įgyvendino per 100 projektų. Jurbarkiečius pasiekė apie 70 sunkvežimių, talpinančių 20 tonų labdaros. Vienas man žinomų sunkiausių darbų – labdaros tvarkymas, ją reikia ne tik iškrauti, bet kiekvieną daiktą suskaičiuoti, įkainoti, užpajamuoti. Čia sėdi tie žmonės, kurie šį beprotiškai sunkų darbą dirba“, – sakė A. Kazakevičius. Be atlygio dirbantiems ir savo laiką aukojantiems samariečiams bendrijos vadovai A. Kazakevičius ir K. Vančienė įteikė padėkas.
Sveikino svečiai
Pasveikinti samariečių atvyko Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Už aktyvų darbą sprendžiant rajono socialines problemas meras padėkos raštus įteikė K. Vančienei, I. Kaminskienei, V. Šeršniovienei, Irenai Smuikienei, A. Jašinskui, Birutei Dubinskienei, Nijolei Istratijienei, B. Jašinskienei, A. Kazakevičiui, Virginijai Jasinskienei, Česlovui Meškauskui, Reginai Andriuškienei.
Meras pastebėjo, kad samariečių veikla nukrypo į pagalbą vaikams. „Jūs esate savivaldybės pagalbininkai, į kuriuos galima visada atsiremti. Pagalbos ranką ištiesiate greit ir nesvarstydami. Žmonės jumis pasitiki, nes jūsų gretose – patys garbingiausi piliečiai, tarp kurių net trys Jurbarko rajono Garbės piliečiai – A. Kazakevičius, H. Putlizas ir baronas V. von Štetenas“, – sakė S. Mockevičius.
Švęsti drauge su jurbarkiečiais atvyko ir Lietuvos samariečių bendrijos įkūrėjas Algirdas Jokūbaitis, bendrijos prezidentė Genoefa Baltrušaitienė, Kauno skyriaus pirmininkas Mindaugas Vėlyvis. A. Jokūbaitis prisiminė bendrijos įkūrimo tikslus: „Galvojome, kaip sumažinti vargo naštą Lietuvos žmonėms, kaip leisti po sovietų okupacijos pakelti akis į dangų ir pamatyti prošvaistę. Darėme, kaip sugebėjome. Gyvenome pagal šūkį: „Skubėkime daryti gera“. Nesustokime vietoje – prošvaisčių yra ir dabar, tik reikia kantrybės ir pastangų.“
G. Baltrušaitienė ir M. Vėlyvis už rūpestį ir pagalbą socialiai pažeidžiamiausiems visuomenės nariams A. Kazakevičių apdovanojo Lietuvos samariečių garbės medaliu. „Šis medalis įteikiamas tik patiems verčiausiems. Antaną aš pažįstu tokį – nuostabų vadovą, sąžiningą, dorą pavyzdingą samarietį“, – sakė M. Vėlyvis.
Ateitis vaikuose
Kol samariečiai dalijosi prisiminimais ir pagarbos ženklais, bibliotekos kieme siautė vaikystė – švęsti birželio 1-ąją minimos Vaikų gynimo dienos atvyko vaikai iš Jurbarko vaikų dienos centro „Ištieskime pagalbos ranką“, Vadžgirio „Užuovėjos“, Raudonės vaikų dienos centro „Mūsų rūpestis“, Girdžių „Girdžiukai“ ir Šimkaičių „Šimkaitukai“. Šiuos centrus lanko per 100 vaikų. Centruose vaikai praleidžia laiką po pamokų – gauna pavalgyti, ruošia pamokas, žaidžia, su jais susitinka įvairių sričių specialistai, savanoriai.
Šiuos vaikučius ir konferencijos svečius gražiu spektakliu nudžiugino Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos pradinukai. Vaikus linksmino, žaidimus vedė ir šokti mokė Atviros jaunimo erdvės savanoriai, o išalkusius samariečiai vaišino picomis, sultimis ir saldumynais, kuriems įsigyti paramą suteikė bendrijos draugai iš Vokietijos.
Darbą su vaikais, kaip vieną pagrindinių, išskyrė ir K. Vančienė, vadovaujanti Jurbarko vaikų dienos centrui. Tačiau samariečiai turi ir kitų projektų – jau keletą metų teikia socialinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, dalyvauja „Maisto banko“ akcijose.
Jurbarko samariečių bendrijos pirmininkė užsiminė ir apie naują iššūkį, kurį pasiūlė savivaldybės administracija – steigti bendruomeninius vaikų globos namus. Ar šis darbas nebus per sunkus samariečiams, turėtų nuspręsti visi bendrijos nariai.
Žmonėms su didelėmis širdimis per didelių darbų nebūna, ypač jei šalia yra remiančių ir tikinčių jų veikla.
Jūratė Stanaitienė
