Trejus metus virš socialinių paslaugų įstaigų kabojęs audros debesis prapliupo. Dar vasarą skaudžiau už žaibo kirtį vaikus su proto negalia auginančioms šeimoms nuskambėjo žinia, kad savivaldybė ieško pensionato, į kurį galėtų išvežti Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro gyventojus. Kad tai nėra laužta iš piršto, įtikina rugsėjo 25 d. savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos narių patvirtintos darbo grupės išvados ir siūlymai.
Balsavo už orą
Tai ne pirma savivaldybėje sudaryta darbo grupė, turėjusi nulemti socialinių paslaugų įstaigų likimą. Pernai mero sudarytai darbo grupei vadovavo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Antanina Tunaitienė, tačiau politikai ir specialistai iki metų pabaigos taip nieko ir nenutarė, tik rekomendavo savivaldybės administracijai kviesti nepriklausomą auditą.
Kaune už 14 tūkst. Lt pasamdyti auditoriai nelabai suprato, ko ieško savivaldybės įsteigtose viešosiose įstaigose, nerado jokių grobstymų ir kitokio neūkiškumo ir net nepateikė išvadų – teisinosi, kad konkurso sąlygose tai nebuvo numatyta. Tačiau rajono vadovai kūrybiškai pažiūrėjo į audito ataskaitą – liepą rajono meras sudarė darbo grupę audito išvadoms įvertinti ir pavedė savo pavaduotojui Kazimierui Šimkui jai vadovauti.
Vasarą keturis kartus posėdžiavusi darbo grupė rado laiko aplankyti neseniai reorganizuotus Šiaulių savivaldybės globos namus, tačiau nė į vieną savo posėdį nekvietė rajono socialinių įstaigų vadovų. Rugsėjo viduryje pateiktos darbo grupės išvados šokiravo ne tik viešųjų įstaigų darbuotojus, bet ir globotinius, jų artimuosius. Nors į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę klausimas dėl socialinių paslaugų įstaigų veiklos perspektyvų nebuvo įrašytas, o tarybos nariai neturėjo jokio sprendimo projekto, tai nesutrukdė valdančiajai daugumai įvykdyti savo užmojus.
Posėdžiui baigiantis rajono meras Ričardas Juška paprašė K. Šimkų pristatyti darbo grupės išvadas, jis pasiūlė ne tik pritarti darbo grupės išvadoms, bet ir pavesti savivaldybės administracijos direktoriui teikti tarybai sprendimo projektą dėl įstaigų reorganizavimo ir kitų darbo grupės siūlymų.
Nei tarybos nariams, nei į posėdį atvykusiems įstaigų vadovams nebuvo leista pasisakyti. „Čia yra informacija – pasisakymai bus, kai turėsime sprendimo projektą“, – aiškino R. Juška, kvietęs tarybos narius balsuoti už darbo grupės išvadas, bet politikams pakėlus rankas patikinęs, kad pritarta ir darbo grupės išvadoms, ir pirmininko siūlymui.
Savivaldybės tarybos narys Gintaris Stoškus neslėpė pasipiktinimo, kad balsuodami už orą – protokolinį sprendimą, kurio nenumato Vietos savivaldos įstatymas, tarybos nariai pažeidė veiklos reglamentą, ir reikalavo, kad etikos komisija dėl šio pažeidimo svarstytų rajono mero poelgį.
Nežino, ką patvirtino
Ką gi tokio labai svarbaus pasiūlė darbo grupė, kad rajono merui R. Juškai reikėjo panaudoti valdančiosios daugumos politinį buldozerį – balsuoti net neišklausius oponentų argumentų?
Darbo grupė, kurioje meras subūrė savivaldybės administracijos specialistus ir valdančiosios daugumos narius bei kone visais klausimais jiems pritariantį konservatorių A. Kazakevičių, pasiūlė svarstyti galimybę reorganizuoti įstaigas, siekiant skaidresnės jų veiklos ir efektyvesnės kontrolės svarstyti galimybę pertvarkyti įstaigas į biudžetinę organizaciją ir svarstyti galimybę ateinančių metų biudžete sumažinti joms skiriamą finansavimą. Ketvirtas punktas įpareigoja savivaldybės administraciją aktyviau dalyvauti bei kontroliuoti priimamus sprendimus dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo.
Nors siūlymai atrodo visai nekalti, išvadose pateikti argumentai verčia nerimauti. Trečiajame išvadų punkte teigiama, kad darbo grupė netgi svarstė galimybę pirkti specialiąsias (žmonėms su protine negalia) paslaugas iš kitų Lietuvoje esančių socialinių paslaugų įstaigų ir taip perkelti visus Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro gyventojus į kitus socialinės globos namus.
Nuo tokio sprendimo politikus, atrodo, sulaikė tik Socialinių paslaugų priežiūros departamento atsiųstas atsakymas, jog tai padaryti neįmanoma – kiekviena kandidatūra būtų svarstoma atskirai ir įrašoma į eilę vietai pensionate gauti.
„Nors visų šiuo metu Jurbarko rajono sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre gyvenančių asmenų apgyvendinti kitose specialiosiose įstaigose vienu metu nėra galimybės, tačiau reikalinga ir tikslinga šį procesą pradėti, palaipsniui apgyvendinant šiuos asmenis socialinės globos įstaigose, teikiančiose specialiąsias paslaugas neįgaliesiems. Tokiu būdu būtų racionaliau naudojamos bei taupomos lėšos“, – teigiama savivaldybės tarybos rugsėjo 25 d. patvirtintų darbo grupės išvadų trečiajame punkte.
Ką jis galėtų reikšti, nesugebėjo atsakyti nei vicemeras K. Šimkus, nei Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Antanina Tunaitienė.
„Ne taip ten gal juristė surašė. Buvo paklausta Adakavo pensionato ir paaiškėjo, kad tokia galimybė net nesvarstytina, nes yra eilė. Pradėti… tai kada gal kas nors pradės ar panašiai – matote, kad praktiškai neįmanoma. Apie tai net ir kalbos nebuvo“, – teigė vicemeras, užtikrinęs, kad tokį pasiūlymą buvo pateikęs vienas darbo grupės narys, tačiau kiti jam nepritarė.
Socialinių reikalų komiteto pirmininkė A. Tunaitienė pripažino, kad elektroniniu paštu atsiųstą dokumentą skaitė neatidžiai.
„ Kur tu radai parašyta, kad reikia išvežti? Apie išvežimą niekada niekas nekalbėjo. Gal nepasižiūrėjom, ką nors prametėm? Na, taip, čia parašyta, bet niekas to proceso nežada pradėti. Netikslinga jų niekur iš mūsų centro vežti – esu tuo įsitikinusi“, – teisinosi A. Tunaitienė.
Ką besakytų po darbo grupės išvadomis pasirašę politikai, dokumentas yra toks, koks buvo juodu ant balto surašytas – ir savivaldybės administracija, rengdama pertvarkymų planus, juo galės naudotis taip, kaip norės.
Išvežę mokėtų brangiau
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Zabalujeva apie darbo grupės išvadas kalbėti nelinkusi: „Daug ką gali svarstyti, yra visokių galimybių. Tai nereiškia, kad pradės iškelti ar kitur apgyvendinti. Tokio būdo gal net nėra.“
Pasak vedėjos, Socialinės paramos skyriaus darbuotojai buvo įpareigoti išsiaiškinti galimybes apgyvendinti žmones su protine negalia specialiose įstaigose, jų nustatytas globos kainas, ir tą darbą atliko. Vieno gyventojo išlaikymo vidutinė kaina valstybiniuose globos namuose asmenims be sunkios negalios – 1890 Lt, sunkiai sergantiems – 2120 Lt.
„Mūsų savivaldybės globos įstaigos – pigiausios šalyje. Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre globa asmenims su sunkia negalia kainuoja 1900 Lt, kitiems – 1860 Lt. Vienas gyventojas pats sumoka vidutiniškai 1300 Lt, gyventojai be sunkios negalios vidutiniškai moka 490 Lt per mėnesį. Išvežus visus vienuolika asmenų į valstybinius globos namus savivaldybei jų išlaikymas per metus pabrangtų 10,8 tūkst. Lt“, – informavo Socialinės paramos skyriaus socialinių išmokų specialistė Karolina Markevičienė.
A. Zabalujeva neslėpė, kad reikėtų griežčiau vertinti pagyvenusių žmonių norą įsikurti globos namuose, siūlyti jiems alternatyvias paslaugas į namus, kalbėtis su jų vaikais, apeliuoti į jų sąžinę ir moralinius dalykus, nes Konstitucijoje įtvirtinta pareiga rūpintis savo senais tėvais.
Vedėjos nuomone, taupyti galima tik jungiant įstaigas ir mažinant administracijos darbuotojų etatus. Tuo tarpu socialinių paslaugų kiekio sumažinti gali ir nepavykti. „Jurbarkas – senstantis rajonas, o senstantiems žmonėms paslaugų ateityje gali reikėti dar daugiau. Jų atsisakyti mums niekas neleis“, – įsitikinusi A. Zabalujeva.
Paslaugos – tik mokamos
Rugsėjo 25 d. tarybos posėdyje rajono meras R. Juška neleido pasisakyti nei tarybos nariams, nei socialinių paslaugų įstaigų vadovams, tačiau ir Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro direktorė Regina Andriuškienė, ir Socialinių paslaugų centro direktorė Genė Gudaitienė tvirtina, kad nebūtų prašiusios atsisakyti reorganizacijos – atvirkščiai, jau pernai A. Tunaitienės darbo grupei buvo pateikusios net keletą pasiūlymų, kaip galima būtų sutaupyti.
„Nepriklausomas auditas nenustatė nieko tokio, kas verstų politikus kuo skubiau griebtis reorganizacijos. Sprendimą nulėmė ne audito rezultatai, o visai kiti dalykai – prieš juos mūsų argumentai yra bereikšmiai“, – tvirtina G. Gudaitienė.
Pasak direktorės, šiemet Socialinių paslaugų centras sutaupė 53 tūkst. Lt darbo užmokesčio lėšų – darbuotojams pavaduoti buvo kviečiami darbo biržos siųsti bedarbiai, peržiūrėti paslaugas teikiančių socialinių darbuotojų padėjėjų darbo krūviai, socialiniai darbuotojai buvo priversti dirbti už sergančius, išvykusius kolegas, todėl liko be normalių atostogų.
„Kurį laiką įstaiga galėtų dirbti ir be vadovo, tačiau viskam yra riba. Visi pavargome, ypač nuo nežinios ir laikinumo. Reikėtų pradėti remontą, tam turime lėšų, bet nežinome, ar centras liks tose pačiose patalpose. Ketvirti metai sklando gandai apie mūsų įstaigos naikinimą. Esam klausę, ką daryti, bet niekas nepasako, kaip turėtume elgtis“, – tikino G. Gudaitienė.
Direktorė tikina, kad nei rajono meras, nei administracijos direktorius jokių priekaištų įstaigai neišsakė.
Jos manymu, įstaiga nebus panaikinta, nes jei socialinių paslaugų nereikėtų, administruojanti institucija – seniūnijų socialiniai darbuotojai ir savivaldybėje veikianti komisija jų neskirtų.
Pasak G. Gudaitienės, geriausiai būtų, kad visi paslaugas gaunantys seni žmonės už jas bent simboliškai mokėtų. Įstaigos veiklos pradžioje taip ir buvo, tačiau vėliau priimti įstatymai tokią tvarką paneigė.
„Dažnai sužinoję, kad reikės mokėti, žmonės atsisako paslaugų – tai priverčia galvoti, kad jiems to nelabai reikia. Jei visi mokėtų, nereikėtų darbuotojų kontroliuoti, nes juos kontroliuotų patys paslaugų gavėjai – visiems būtų geriau, ir uždirbtume daugiau“, – siūlė G. Gudaitienė.
Apeliuos į politikų sąžinę
Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centro direktorė R. Andriuškienė tikina, kad kiekvienas, balsuodamas už įstaigos sunaikinimą, turėtų prisiminti, kokie trapūs yra gyvenimai ir kiek skausmo žmonėms atneša nelaimės, galinčios paliesti kiekvieną, net ir sveikus vaikus auginančią šeimą.
„Mūsų įstaigoje gyvena sunkiausi ligoniai, nesuprantantys juos supančio pasaulio. Nuskriausti tokius suaugusių žmonių kūne įkalintus vaikus – baisi nuodėmė“, – sakė R. Andriuškienė.
Sutrikusio intelekto žmones ir jų šeimos narius jungianti „Vilties“ bendrija į apleistą pastatą Jurbarke investavo apie 1 mln. Lt, dar 650 tūkst. Lt pastatui įrengti gauta iš Pasaulio banko. Gyvenimo namuose, kurie duris atvėrė 2006 metais, apsistojo vienuolika jaunuolių. Čia įsteigta laikino atokvėpio tarnyba, kur tėvams išvykus ar susirgus laikinai gali apsistoti neįgalūs jaunuoliai. Tokio atokvėpio tarnybas Socialinių reikalų ir darbo ministerija rekomenduoja įsteigti visuose rajonuose.
„Mes nesakėme jiems, dėl ko nerimaujame, bet tie žmonės gyvena atvirame pasaulyje, mūsų nerimas persiduoda ir jiems. Grįžusi iš atostogų išgirdau klausimą: „Kur mus išveš?“ Nemačiau, kaip žmonės buvo tremiami į Sibirą, bet įsivaizduoju, kad būtų tiek pat ašarų ir klyksmo – juk čia jų namai, jie patys susitaupė pinigėlių ir nusipirko ar iš tėvų namų atsivežė baldus, savo daiktus. Kur visa tai ruošiamasi dėti?“ – svarstė R. Andriuškienė.
Direktorė tikina nebijanti reorganizacijos, nes nesilaiko įsikabinusi į savo kėdę. Net ir atleista nežada atitolti nuo įstaigos, kurią lanko jos neįgali duktė, – dirbtų tėvų komitete, vadovautų nevyriausybinei „Vilties“ organizacijai, kurios tarybos narė yra jau beveik 15 metų.
Per tą laiką Sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centre apsilankė daug ministrų, viceministrų, kitų vyriausybės narių, buvo ir europarlamentarų, lankėsi net Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, tik rajono meras R. Juška, pasak direktorės, niekada nerado laiko ateiti pasižiūrėti į tuos žmones, kurių likimą sprendžia balsavimo sistemos mygtuko paspaudimu ar rankos pakėlimu.
Tai rodo, kiek rūpi politikams mažiausieji mūsų visuomenės nariai. Pervažiuoti juos politiniu buldozeriu nieko nereiškia, nes tokie žmonės nesugeba pasipriešinti, negali apsiginti, nes yra visiškai priklausomi nuo visuomenės malonės.
Ar bus jiems gailestingi politikai – gali paaiškėti jau po kelių savaičių.
Daiva BARTKIENĖ
