Šią ir ateinančią savaitę rajono seniūnijose aptariama piliečių chartija – į susitikimus kviečiami politikai, savivaldybės vadovai ir specialistai, seniūnaičiai, bendruomenių bei verslo atstovai.
Didelio projekto dalis
Piliečių chartija – keturių Tauragės apskrities savivaldybių vykdomo projekto „Paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas savivaldybėse“ dalis. Šiam projektui Jurbarko r. savivaldybės taryba pritarė dar 2016 m. Projekto pareiškėja – Pagėgių savivaldybės administracija. Projekto vertė per 930 tūkst. Eur, iš kurių beveik 800 tūkst. Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos.
Savivaldybės partnerės pasirašė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir įsipareigojo 2017-2020 m. savo biudžetuose numatyti 15 proc. bendrojo finansavimo nuo kiekvienai savivaldybei tenkančios projekto vertės.
Savivaldybių taryboms apsisprendus dalyvauti projekte pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtus finansavimo aprašus buvo parengtas projektas.
Projekte numatytos priemonės, skirtos gerinti aptarnavimo kokybę savivaldybių administracijose, dėmesio skirta darbuotojų kompetencijai kelti, o dviejose savivaldybėse – Jurbarko r. ir Šilalėje – parengtos piliečių chartijos.
Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti asmenų aptarnavimo kokybę savivaldybės administracijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, didinti teikiamų paslaugų prieinamumą diegiant vieno langelio principą, piliečių chartijoje įtvirtinti susitarimą tarp gyventojų ir savivaldybės dėl paslaugų kokybės, būdų jos pasiekti ir atsakomybės už susitarimo vykdymą prisiėmimo. Taip pat planuojama sukurti stebėsenos sistemą, kuri leistų identifikuoti besikeičiančius gyventojų poreikius ir į juos reaguoti.
Pirmas projekto etapas pradėtas įgyvendinti 2018 m. pavasarį. Jo trukmė – 21 mėnuo, tačiau nespėjus jo užbaigti šiemet, terminas buvo pratęstas. Šiam etapui skiriama 427 tūkst. Eur ES parama, savivaldybių indėlis – per 75 tūkst. Eur. „Tokie projektai įgyvendinami visoje Lietuvoje. Tai – didžiulis projektas. Didžioji dalis veiklų – taip vadinamos minkštosios, kurių rezultatus sunku apčiuopti. Buvo atlikta mokslinė studija, gyventojų apklausa, dabar rengiama piliečių chartija, nemažai lėšų numatyta mokymams“, – sako projekto koordinatorė, savivaldybės Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Danutė Matelienė.
Tikslas – susitarti
Seniūnijose projektą ir piliečių chartiją pristatęs prof. Rimantas Dapkus kvietė diskutuoti, ar gyventojus tenkina savivaldybės administracijos teikiamos viešosios paslaugos, o jei ne – ką reikėtų keisti. „Piliečių chartija – tai susitarimas tarp jūsų – piliečių ir administracijos. Norint susitarti, reikia išsiaiškinti vieni kitų norus ir lūkesčius“, – sakė profesorius.
Pasak R. Dapkaus, dar daug paslaugų gyventojams suteikiama savivaldybės pastate, ir vienas iš tikslų turėtų būti kuo daugiau paslaugų gauti seniūnijose arba elektroniniu būdu, prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų. Paslaugas padaryti prieinamesnes – savivaldybės administracijos užduotis, tačiau gyventojai taip pat turi įnešti savo indėlį į paslaugų kokybės gerinimą. „Jūs, kaip piliečiai, turite prisidėti ir pasakyti, ką savivaldybė turi padaryti. Kiek jūs patys esate aktyvūs? Kiek dalyvaujate savivaldybės rengiamuose susitikimuose, diskusijose, renginiuose?“ – nesikratyti savo atsakomybės susitikime Eržvilko seniūnijoje ragino pranešėjas.
Pirmiausia, pasak R.Dapkaus, gyventojams būtina suprasti, kokias paslaugas teikia savivaldybė ir kiek ji turi įtakos sprendžiant vieną ar kitą klausimą. „Bibliotekos, švietimas, transportas, centrinis vandens, šilumos tiekimas, viešoji tvarka, civilinė sauga, ekstremalios situacijos, verslo, ūkio leidimai ir dar daug kitų paslaugų teikia savivaldybė ir jos įstaigos. Gyventojai ne visada įvertina, už kiek sričių atsakinga savivaldybė ir kad dauguma darbo lieka nematomu“, – sakė R. Dapkus.
Atrenkant svarbiausias viešąsias paslaugas, kurių kokybę reikia tobulinti, atsižvelgiama į keletą dalykų: kaip dažnai tos paslaugos gyventojams prireikia, kompleksiškas institucijų darbas sprendžiant gyventojų problemas, paslaugų sezoniškumas, problematiškumas ir gaunamų nusiskundimų skaičius, visuomeninė svarba. „Savivaldybei pateikęs prašymą gyventojas ne visada suvokia, kad jis turi apkeliauti dar ne vieną instituciją, kol bus išspręsta problema. Kai kurios paslaugos, kaip pasėlių deklaravimas, būna paklausios tik tam tikrą sezoną, todėl gali pasirodyti, kad joms teikti skirta per mažai pajėgų. Be to, savivaldybė, spręsdama vieno gyventojo problemą, turi atsižvelgti į visuomenės poreikius“, – aiškino R. Dapkus.
Atliko tyrimą
Siekiant įvertinti paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybę, 2017 m. Lietuvos regionų tyrimų instituto užsakymu Tauragės regiono savivaldybėse apklausta 1060, Jurbarko r. – 267 nuolatinių gyventojų. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis gyventojų – 90 ir daugiau procentų kreipėsi tiesiogiai į reikalingą savivaldybės skyrių ar įstaigą, viename langelyje prašymą priklausomai nuo paslaugos pateikė tik 9-22 proc. besikreipusiųjų, o užklausą internetu siuntė 2-18 proc. respondentų.
Tyrimas parodė, kad Jurbarko r. gyventojai teikiamas paslaugas vertina geriau už kitų rajonų gyventojus. „Mes apie vykdomas apklausas nežinojome ir mums buvo malonus siurprizas pamatyti rezultatus. Bet tobulinti visada yra ką. Geriau visada tiesiai kalbėti apie problemas. Jei ką negero matote, sakykite. Tikrai nepyksime“, – sakė meras Skirmantas Mockevičius.
Beveik visomis suteiktomis paslaugomis buvo patenkinti per 90 proc. jomis pasinaudojusių jurbarkiečių. Mažesnį įvertinimą gavo paslaugos verslui, aplinkos tvarkymas. Tyrimas identifikavo problemines sritis. Tai – paslaugos verslui, žemėtvarkos srities ir statybos leidimų išdavimo, finansinės srities paslaugos, seniūnijose teikiamos paslaugos ir bendros savivaldybės teikiamos konsultavimo ir informavimo paslaugos.
Apklausos dalyviai nurodė, kad jiems gana ilgai tenka keliauti iki reikiamos įstaigos bei nemažai laiko laukti prie durų. Seniūnijose reikalus gyventojai susitvarko greičiau nei savivaldybėje. Kaip didžiausias nepasitenkinimo suteiktomis paslaugomis priežastis respondentai nurodė darbuotojų nekompetenciją, nemandagumą, biurokratinę sistemą. Tačiau jurbarkiečiai, iš kitų savivaldybių gyventojų išsiskyrė tuo, kad tvarkydami reikalus teigė nepatyrę spaudimo duoti kyšį.
79 proc. apklaustųjų tikino, kad jie pritartų vieno langelio principui seniūnijose, 40 proc. respondentų būtų aktualu paslaugas gauti internetu. „Jūsų savivaldybės rezultatai labai geri, net nežinia, ką būtų galima gerinti. Turėtume susitarti, kad norėtume, jog pasibaigus projektui ir vėl atlikus tyrimą būtų pasiektas bent 5 proc. pagerėjimas arba savivaldybė išlaikytų pasiektą lygį kitų savivaldybių atžvilgiu“, – kokius tikslus turėtų pasiekti projektą įvykdžiusi savivaldybė išryškino R. Dapkus.
Rezultatus lėmė pastangos
„Mes patys nuolat sukame galvas, kaip pagerinti gyventojų aptarnavimą. Jau anksčiau sugalvojome, kad gyventojai savo prašymus gali pateikti seniūnijose, kur dokumentai nuskenuojami ir perduodami į savivaldybę bendra sistema. Galima sakyti, kad seniūnijose jau yra vieno langelio užuomazgos“, – sako D. Matelienė.
Savivaldybėje jau keletą metų gyventojams siūloma užpildyti anketas apie aptarnavimo kokybę. Tai galima padaryti ir elektroniniu būdu. Tokių anketų surenkama nemažai, o metų pabaigoje apžvelgiami rezultatai. „Atkreipiame dėmesį į kiekvieną pastabą. Svarstome nepasitenkinimo priežastis, įspėjame darbuotojus“, – sako D. Matelienė.
Savivaldybės svetainėje atsirado rubrika „Galite paklausti“, kuria gyventojai, pasak D. Matelienės, aktyviai naudojasi. „Paklausimus persiunčiu atsakingiems asmenims ir stebiu, kaip gyventojams atsakoma. Visos pastangos lėmė, kad tyrimų rezultatai yra teigiami. Mes ir patys matome, kad konkretus žmogus, besikreipiantis konkrečiu klausimu, aptarnavimu lieka patenkintas“, – sako D. Matelienė.
Kilo skandalas
Atlikti tyrimai lėmė, kokios priemonės buvo įrašytos projekte. Vieno langelio principu Jurbarko r. savivaldybėje dirbama nuo 2009 m. 10 proc. projekto lėšų buvo galima panaudoti patalpų, skirtų gyventojams aptarnauti, įrengtoms Jurbarko r. savivaldybėje. Už 14 tūkst. Eur buvo suremontuotos priimamojo grindys, įrengtos automatinės lauko durys, dar už 6,7 tūkst. Eur įsigyta kompiuterių, kitokios įrangos, baldų.
Didelio visuomenės susidomėjimo ir pasipiktinimo sulaukė viena iš projekto veiklų – 30 asmenų iš keturių savivaldybių kelionė į Ispaniją. Buvo svarstoma, ko galima išmokti tik Ispanijoje, kad buvo rengiama tokia kelionė. Į Ispaniją 2018 m. rugsėjo pabaigoje važiavo tuomečiai administracijos direktorė Vida Rekešienė ir vicemeras Saulius Lapėnas, projekto koordatorė D. Matelienė ir šio skyriaus vyr. specialistė Irena Giedraitytė, Jurbarko seniūno pavaduotoja Asta Adomaitienė, Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ernestas Sinkus.
Grįžę iš kelionės savivaldybės vadovai ir specialistai surengė spaudos konferenciją, kurioje dalijosi įspūdžiais ir bandė įtikinti, kad išvyka buvo tikrai naudinga. „Mokymai ir mainai būtini tobulėti bet kurioje profesinėje veikloje, taip pat ir valstybės tarnyboje. Manau, kad ši kelionė buvo viena naudingiausių projekto dalių. Dar laukia darbuotojų mokymai. Per visas savivaldybes mokymuose turės dalyvauti 101 darbuotojas. Mano nuomone, tai daug vertingesnės projekto veiklos, nei tūkstančius kainuojančių mokslinių studijų rengimas“, – įsitikinusi projekto koordinatorė D. Matelienė.
Kvies pasirašyti
Chartijos rengėjai, keliaudami per seniūnijas, išgirdo įvairių nusiskundimų dėl viešųjų paslaugų, tačiau dauguma jų kyla dėl netobulų įstatymų. Gyventojai skundėsi, kad juos sunkiai pasiekia savivaldybės skleidžiama informacija, tačiau geresnių būdų nei esami dabar – informacijos skelbimas savivaldybės internetinėje svetainėje, rajono spaudoje ir laikraščių internetiniuose puslapiuose pasiūlyti niekas negalėjo. „Šiuo metu efektyviausia informaciją skelbti socialiniuose tinkluose arba perduoti ją iš lūpų į lūpas“, – tikino Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis.
Pasak D. Matelienės, piliečių chartija bus graži deklaracija, kuri galėtų prisidėti prie to, kad būtų mažiau susipriešinimo tarp valdžios ir piliečių. Ji bus viešinama, joje gyventojai ras svarbiausius bendradarbiavimo su savivaldybės įstaigomis principus, kontaktus, kur kreiptis iškilus įvairiems klausimams ir problemoms.
Piliečių chartijos pasirašymas numatytas lapkričio 22 d. Ją pasirašys savivaldybės administracijos direktorius ir seniūnijose vykstančiuose susitikimuose išrinkti bendruomenių atstovai.
Jūratė Stanaitienė
Tai beveik milijonas eurų už šūdo malimo čempionatą ? Bagotai gyvename, bagotai.