Vasario 11 d. Panemunės pilį valdanti Vilniaus dailės akademija (VDA) visuomenei pristatė geras permainas. Nors pietinio korpuso tvarkybos darbai kiek vėluoja, vilioja atradimai ir įdomios pilies muziejaus ekspozicijos plėtros kryptys.
Darbai tęsiasi
Praėjusią vasarą Panemunės pilyje darbus pradėjo „Virmaldos“ darbininkai. VDA įgyvendinamą pietinio pilies korpuso tvarkybos projektą finansuoja Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Lietuvos Respublika, tam skirta per 426 tūkst. eurų.
2012 m. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų buvo sutvarkytas vakarinis ir dalis pietinio korpuso bei rekonstruoti pilies bokštai. Sutvarkyta dalis pritaikyta turizmui, įrengtas viešbutis ir restoranas, turizmo centras, veikia nedidelis muziejus.
Pietiniame korpuse darbai pradėti norint atskirti turistų lankomą pilies dalį nuo viešbučio patalpų, atkurti istorinį interjerą, įsigyti baldų ir įrangą, pritaikyti objektą neįgaliųjų poreikiams.
Rekonstruojamas korpusas išlaikęs daug autentikos, todėl pradėjus darbus paaiškėjo, kad reikės atlikti papildomų tyrimų. Archeologinę dalį tyrinėjęs Vytautas Juškaitis rado daug įdomios ir vertingos autentikos. Šie atradimai sąlygojo projekto pakeitimus. Keisti projektą prireikė ir atlikus architektūrinius tyrimus.
„Viešieji pirkimai ir patvirtinti projektai svarbiau už viską. Todėl kiekvienas projekto keitimas turi būti derinamas iš naujo, reikia įrodyti pakeitimų būtinumą, gauti naujus leidimus ir vykdyti naujus viešuosius pirkimus. Tai atima be galo daug laiko. Paveldo objektuose – tai didžiausia problema“, – sakė projekto koordinatorė architektė Vidutė Povilauskaitė.
Dėl pakeitimų projekto darbai vyksta sunkiai, tačiau turi būti pabaigti iki balandžio 30 d.
Pasak VDA rektoriaus pavaduotojo ūkio reikalams, projekto vadovo Virgilijaus Kireilio, atlikta jau beveik 68 proc. darbų.
„Matome, kad Panemunės pilis populiari tarp turistų, čia vyksta daug renginių, yra naujų erdvių poreikis“, – sakė V. Kireilis ir teigė, kad VDA ieško daugiau lėšų pradėtai pietinio korpuso rekonstrukcijai.
Išsaugoti autentiką
Nors pakeitimai sunkiai skinasi kelią, pilies savininkai nusiteikę, kad statybų ir rekonstrukcijos ugnelė neužgestų. VDA turi parengusi visos pilies teritorijos investicinį projektą ir džiaugiasi galimybe nors pamažu judėti į priekį.
Pagal architekto Rimo Grigo projektą vykdomi darbai persikėlė į pirmąjį pietinio korpuso aukštą, kuriame atkasta senoji pilies virtuvė. Archeologo atradimai sutapo su išlikusiais 1823-1834 m. pilies aprašais, todėl buvo lengviau atkurti buvusią aplinką.
Ne viską įmanoma atkurti taip, kaip buvo, nes virš virtuvės patalpos, jau sutvarkytos vėlesniais laikais, įrengta salė. Pirmajame aukšte esančioje virelnėje virš atviros ugnies buvusio gartraukio atkurti negalima, todėl čia įrengtas kryžminis skliautas. Surasti pačios viryklės gabaritai, virš jos išlikęs aukštukas, kuriame, palypėjus kopėtėlėmis, buvo kabinama mėsa rūkyti.
Kasinėjant paaiškėjo, kur buvo atitvarinės sienos, surasta špižarnios patalpa su lentynomis maisto produktams laikyti, nustatyta, kad šeimynos patalpoje buvo medinės grindys, o šildoma ji buvo švediško tipo krosnimi, kūrenama iš vakarinio korpuso pusės.
Bene svarbiausias atradimas – dvi duonkepės krosnys patalpoje virš skliautuoto rūsio. Šios krosnys turėjo vienintelę paskirtį – kepti duoną ir labai skiriasi nuo įprastų kaimo krosnių, ant kurių buvo galima ir prigulti.
Teko į pagalbą kviestis krosnininką Artūrą Šulioką, kuris išstudijavo rastus pamatus, inventorinius aprašus ir krosnių įrengimo vietą, atliko paskaičiavimus, kokios tai galėjo būti krosnys. Duonkepės buvo specializuotos, kadangi įrengtos virš rūsio turėjo būti lengvesnės konstrukcijos, su skardiniais dūmtraukiais. Buvo sukurtas maketas, pagal kurį pastatytos krosnys.
Krosnių patalpoje išlikę ir aslos, ir grindų fragmentai. Virelnės aplinka, architektės manymu, per daug nudailinta ir panaudota per daug naujo tinko, o krosnių patalpoje norėtųsi palikti ir aprūkusias sienas, ir atkastas grindis.
Palikti kuo daugiau autentiškų detalių, bet muziejų įrengti patrauklų turistams – užduotis ne iš lengvųjų.
Dėl muziejaus – neapsispręsta
Vienas iš susitikimo su bendruomene tikslų – sulaukti nuomonių, kokia kryptimi turėtų būti kuriamas muziejus.
Pasak V. Povilauskaitės, pasaulyje daug įvairių sprendimų – nuo visiškos autentikos iki moderniausių technologijų panaudojimo.
„Gyvosios autentikos Panemunės pilies senojoje virtuvėje tikrai nebus, nes tam nėra jokių sąlygų“, – tvirtino architektė ir kvietė padiskutuoti, koks muziejus sulauktų daugiausia lankytojų.
Galima muziejuje įrengti naujausias technologijas, pasiūlyti įvairių sprendimų – virtualių kelionių, interaktyvių terminalų, edukacinių žaidimų.
Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė, dalydamasi darbo patirtimi tvirtino, kad muliažai lankytojams reikalingi – žmonės mėgsta liesti, išbandyti, patirti. Daugiau informacijos ir legendų turėtų pasakoti gidai, nes stenduose ar net interaktyviuose terminaluose medžiagos ieškoti ir ją skaityti ryžtasi tik nedaugelis lankytojų. Iš naujųjų technologijų būtų galima panaudoti hologramas, kurios vaizduotų veiksmą virtuvėje.
Dėl muziejaus teks apsispręsti gana greit – jis, kaip ir turizmo centras su nauju įėjimu, turės būti užbaigti iki projekto pabaigos. Tačiau VDA darbuotojų akys jau krypsta į naujas erdves, kurios reikalaus papildomų investicijų.
Pilies savininkai linkę rytiniame korpuse įrengti daugiau erdvių, kuriose galėtų plėstis viešbutis.
Pasak architektės V. Povilauskaitės, pietinio korpuso buvusiose gyvenamosiuose erdvėse planuojama griuvėsių tipo restauracija.
Pietinio korpuso antras aukštas turėtų būti pritaikytas konferencijoms ir parodoms rengti, atitikti apsaugos, klimato kontrolės reikalavimus, kad būtų galima eksponuoti vertingus meno kūrinius.
„Tai turėtų būti avangardinio meno invazija į Lietuvos provinciją“, – sakė V. Povilauskaitė. Liaudies kūrybos ir tautodailininkų darbų pilyje greičiausiai nebus.
Jei pilies valdytojai planuoja čia rengti šiuolaikinio meno parodas, tai greičiausiai ir muziejaus ekspozicija bus pristatoma pasitelkiant naujausias technologijas. Kad ir ką nuspręstų Vilniaus dailės akademija, jos tikslas išlieka tas pats – pritraukti kuo daugiau lankytojų į pilį. Kokiomis priemonėmis, pamatysime jau pavasarį.
Jūratė Stanaitienė
