Jurbarko rajono turizmo paslaugų teikėjų organizacija pradeda vasaros sezoną – vakar susitikę kaimo turizmo sodybų savininkai ir paslaugas siūlantys verslininkai drauge plaukė į Nidą pasižmonėti ir aptarti savo verslo reikalų.
Jurbarko rajono turizmo paslaugų teikėjų organizacija vienija 17 narių, teikiančių ne tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir siūlančių degustuoti medų, jodinėti žirgais ir poniais, važinėti karietomis ir vežimaičiais, nuomoti valtis ir dviračius, plaukti Nemunu valtimis ir kateriais. Pasak šiai organizacijai vadovaujančios jurbarkietės kaimo turizmo sodybos „Jurodis” savininkės Kristinos Vančienės, paslaugų teikėjų kasmet daugėja ir tai teikia vilčių, kad į rajoną atvykstantys žmonės pas mus užsibus vis ilgiau.
„Pernai iš tiesų pajutome, ką reiškia sunkmetis, bet šiemet jau pradedame pastebėti ir gerų permainų. Gal jos susijusios su nuolatinių lėktuvų skrydžių atnaujinimu, nes pradėjome gauti daugiau užsienio grupių užsakymų, kai kurios šį pavasarį jau buvo į Jurbarką atvažiavusios. Vėl pasirodė turistų iš Šveicarijos, džiaugiamės, kad kaime nori ilsėtis vis daugiau lietuvių”, – sakė K. Vančienė.
Užsieniečiai, pasak Kristinos, pamėgo ne tik „Jurodį” – visos vietos vasarą dažniausiai būna užsakytos ir Onutės Norvaišienės sodyboje Smalininkuose, lenkai noriai apsistoja pas Česlovą Letuką Klangiuose. Daugumai kitų sodybų savininkų trukdo kalbos barjeras, dėl to jie netenka ir didelės dalies nemokamos reklamos.
„Nė karto nesu reklamavusi savo sodybos užsienyje, tačiau atvažiavę užsieniečiai man pasakoja, kad apie sodybą sužinojo iš kelionių agentūrų katalogų. Pasirodo, užsienyje įprasta grįžus iš kelionės rašyti rekomendacijas ir jos patenka į katalogus”, – tikino K. Vančienė.
Pasak jos, sodybų šeimininkų pajamos labai priklauso nuo renginių, vykstančių mieste ir rajone. Jurbarkas nėra kurortas, kad žmonės į jį važiuotų paprasčiausiai ilsėtis. Jei jie nusprendžia čia užsukti, vadinasi, turi turėti ką veikti. Visi K. Vančienės svečiai bent vieną vakarą praleidžia boulinge, norėtų pasimankštinti sporto salėje, bet ji bene visuomet būna užimta, pasigenda baseino.
Ne vienai kaimo turizmo sodybai leido uždirbti paskutinį gegužės šeštadienį vykusi teatralizuota pilies šventė „Panemunių žiedai”, dabar paslaugų teikėjai daug tikisi iš Smalininkuose vėl planuojamų rengti kartingų varžybų.
„Esame smarkiai priklausomi nuo kultūros darbuotojų, sporto renginių organizatorių, bet ir patys nesėdime sudėję rankų. Internete siūlome surengti liaudišką vakaronę, kviečiame į ekskursijas po rajoną, planuojame atgaivinti ir užsieniečiams demonstruoti senuosius amatus. Turime daugybę neišnaudotų galimybių”, – tikino K. Vančienė.
Turizmo paslaugų teikėjų organizacija jau yra parengusi kelis vienos dienos maršrutus po rajoną – teliko išleisti juos pristatantį leidinį ir pasiūlyti svečiams. Toks sumanymas, pasak Kristinos, leistų uždirbti ne tik tam, pas kurį apsistojo svečiai, bet ir kitiems sodybų savininkams.
„Turime ne tik ką parodyti savo svečiams – panemunės piliakalnius ir pilis, muziejus, nuostabų savo kraštovaizdį, pelkes, kurių dauguma miestiečių nėra net matę, bet ir mokame gražiai save parodyti. Ovidijus Jasinskas kviečia į Medaus slėnį, nes viską žino apie medų ir siūlo paragauti įvairių jo rūšių, V. Balsevičienė kepa nuostabią eglę, viešviliečiai verda žuvienę, kulinarinio paveldo patiekalais vaišina Kęstutis Mockaitis, Jurbarko istoriją, literatūrinį, etnografinį Jurbarką puikiai pristato A. Rutkienė, Smalininkų istoriją gerai žino, beje, ir margus blynus kepa O. Norvaišienė su dukra Andželika, Letukų sodyboje vaišinama savos gamybos puikiu vynu bei nuostabia žolelių arbata, E. Lėvartienė verda gardžius cepelinus, N. Koryznienė visada pavaišins namuose keptu pyragu, A. Rukšnaičio žirgyne, jei pasiseks, kumelės pieno paragausi, Janavičių žirgyne saugiai pajodinėsi – keletą dienų iš eilės galėtume vežioti savo svečius po rajoną, užsukdami į skirtingas sodybas pietauti, vakarieniauti ir pramogauti”, – tikina K. Vančienė.
Ne tik užsieniečius tebedomina prieš keletą metų sukurtas kulinarinio paveldo maršrutas, tačiau K. Vančienė sutinka, jog būtų gerai, kad kulinarinio paveldo fonde sertifikuoti patiekalai turėtų ir tautinio paveldo sertifikatus, užtikrinančius valstybės apsaugą ir paramą juos populiarinant.
Dažniausiai mes patys neįvertiname to, ką atvykę į Jurbarką pastebi užsieniečiai. Praėjusią savaitę tik pernakvoti Jurbarke planavusi vokiečių šeima čia pasiliko net trims dienoms tik dėl to, kad yra kur keliauti pėsčiomis. Vakarais jie grįždavo pavargę, bet laimingi – žygiavo ne tik dviračių takais, bet ir aplink karjerą, Miškų ūkio šilelyje, panemunės šlaitais.
„Mūsų panemunes vokiečiai ir austrai lygina su Dunojaus turizmo trasa ir apgailestauja tik dėl vieno dalyko, kad pas mus nėra pažymėtų pėsčiųjų takų ir parengtų žemėlapių, prastas dviračių takų žymėjimas”, – sakė K. Vančienė.
Kovo viduryje Kaimo turizmo asociacijai atstovavusi Berlyne vykusioje pasaulinėje turizmo mugėje Kristina suprato, kad dabar Europoje populiariausias pigus turizmas. „Vokiečiams įdomu, kur jie galėtų pasistatyti palapinę ir automobilį. Berlyne žmonės gyvena kaip niekada sunkiai, bet keliauti yra įpratę per kiekvienas atostogas ir tą daro iki gilios senatvės”, – sakė K. Vančienė.
Be to, Berlyno turizmo parodoje ji dar kartą įsitikino, kad pilkos varnos pasauliui neįdomios. Jei nori patraukti dėmesį, turi būti išskirtinis ir siūlyti išskirtines paslaugas bei pramogas. Mūsų kraštas, pasak K. Vančienės, įdomus gali būti net ir primityvia egzotika, nes mažai kur pasaulyje gali išgirsti pasiūlymą pasivaikščioti pelkėje, stebėti paukščius, prisirinkti uogų, pažiūrėti, kaip spiečia bitės ar kaip kopinėjamas medus, parodyti archaiškiausius amatus.
Tokios unikalios galimybės atveria mūsų kaimo turizmo sodybų savininkams puikias perspektyvas, tačiau kol kas, pasak K. Vančienės, turizmo paslaugų organizatoriams dar reikia daug mokytis, kad jie sugebėtų visa tai savo svečiams pasiūlyti ir juos sudominti. Dėl to ir buvo įsteigta rajono turizmo paslaugų teikėjų organizacija, rengiami mokymo projektai, prašoma jiems finansavimo iš strategiją įgyvendinančios vietos veiklos grupės „Nemunas”.
Daiva BARTKIENĖ