Jurbarko kultūriniame gyvenime vienus ryškiausių pėdsakų palieka teatrai. Apdovanojimus skina jaunieji artistai, o jiems pavyzdžiu tampa daug patirties ir titulų sukaupęs Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras, kasmet Teatro dieną pažymintis „Vandens“ nominacijomis.
Renka visus metus
„Vertų apdovanojimo kasmet yra daugiau nei būna nominacijų, todėl reikia rimtai apsvarstyti ir prisiminti visų metų darbą, kad išrinktum geriausius“, – sako Konstantino Glinskio teatro režisierė Danutė Budrytė-Samienė. Visus metus ji renka atsiliepimus apie aktorius ir šalia teatro esančius žmones – kas ką pagyrė, kokį gerą darbą padarė, komplimentų ar daug plojimų sulaukė, nusipelnė kolegų pagarbos. Visi šie dalykai nugula pliusais į režisierės užrašų knygelę, kurią ji atsiverčia prieš Teatro dieną.
Daugiausia dėmesio šiemet sulaukė aktoriai, vaidinę spektaklyje Juozo Petrulio „Prieš srovę“. Su šiuo spektakliu teatras apkeliavo ne vieną Lietuvos sceną.
Bičiulystė
Pagrindinis spektaklio aktorius, Antano Strazdo vaidmens atlikėjas, be kurio spektaklis neįvyktų – Edgaras Pilypaitis be konkurencijos nusipelnė „Metų aktoriaus“ titulo. Kadangi jis yra Šakių r. savivaldybės meras, jam apdovanojimas buvo įteiktas, kai glinskiečiai spektaklį „Prieš srovę“ rodė Šakiuose.
E. Pilypaičiui įteikta ir „Metų bičiulio“ nominacija bei „Teatro bičiulio“ ženklelis.
„Teatro bičiulio“ ženkleliai įteikti ir aktoriams Stasiui Kliukui bei Juozui Karvauskui, kažkada aktyviai teatre vaidinusiems, po to – atitolusiems, o dabar su trenksmu grįžusiems atgal į teatro šeimą. „Jie tokie puikūs aktoriai. Juozas – labai išmintingas ir nuostabus pasakotojas, linksminantis mus dzūkiškomis istorijomis“, – sako D. Budrytė-Samienė.
Puikaus pasakotojo vardą J. Karvauskas patvirtino ir „Vandens“ nominacijų teikimo vakare. Įsijautęs į Vyskupo vaidmenį teatro veteranas siuntė žiūrovams palaiminimą ir paporino istoriją apie savo vaidmenį teatre. „Davė man režisierė vyskupo kaukę ir sako: „Turi numirt kaip kunigas“ . Vaidinu, mirštu. Sako, kad ne taip kunigai miršta. Ką aš žinau, aš gi nemačiau, kaip kunigas miršta ir nenoriu matyti. Lai gyvena, dabar jų taip trūksta“, – iki ašarų žiūrovus juokino J. Karvauskas.
Pilietiški ir universalūs
Šmaikštūs ir iškalbūs nominacijų vakaro vedėjai Gina Meškauskienė ir Raimondas Buitkus vieną po kito į sceną kvietė kolegas. Atsiimti „Pilietiškiausios metų aktorės“ nominaciją vakaro vedėjas turėjo kviesti savo žmoną Moniką Buitkuvienę, o „Teatro ateitimi“ įvardytas taip pat Buitkus – tik Povilas.
Pasak D. Budrytės-Samienės, M. Buitkuvienė – pagrindinė visų tautinių ir patriotinių švenčių programų dalyvė. „Net į kalėdinį teatro vakarėlį ji atėjo pasipuošusi trispalve ir šautuvu, vaidindama Dainą Gudzinevičiūtę, – juokiasi režisierė. – O Povilas teatre auga, su tėvais nuolat būna, o dabar ir vaidina.“
„Geriausio vyriško vaidmens atlikėją“ iš TV ekrano skelbė režisierė Angelė Fišaraitė-Šakalienė. Už Grainovskio vaidmenį nominacija skirta Kęstučiui Matuzui, kuris, kaip ir ne vienas kitas teatralas, buvo šios režisierės mokiniu. Spektaklį „Prieš srovę“ parodžius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre K. Matuzas sulaukė ne vieno puikaus įvertinimo. „Šis personažas toks svarbus ir gilus, nes buvo suvaidintas labai talentingai“, – sakė A. Fišaraitė-Šakalienė. „Kęstučio dvarininkas nėra tuščias vaidmuo. Kęstas jam suteikė gylio, idėjų, geranoriškumo“, – tikina ir D. Budrytė-Samienė. Atsiimdamas apdovanojimą K. Matuzas tikino, kad prieš 8 metus susirgęs teatro liga pasveikti nežada.
Išrinkti tą vakarą ir universaliausi aktoriai. Jais tapo Saulius Ambrazaitis ir Jūratė Videikienė. „Jūratė spektaklyje „Prieš srovę“ atlieka ne vieną vaidmenį ir sugeba persikūnyti, pagauti herojaus charakterį. Saulius taip pat atlieka ne vieną vaidmenį“, – sako teatro režisierė.
S. Ambrazaitis prisipažino, kad ilgai atsisakinėjo vaidinti teatre, tačiau, kaip ir ne vienas kitas artistas, apsigavo išgirdęs režisierės prašymą suvaidinti kartą ir, kad „teks tik pastovėti ir nieko sakyti nereikės“. „Taip tapau vyskupu, o po vieno veiksmo, kai pamiršau visus savo žodžius ir, kolegų siaubui, improvizavau, šio vaidmens netekau. Dabar vaidinu senąjį Strazdą“, – sakė aktorius.
Ne mažiau svarbūs
Ne tik pagrindiniai aktoriai kuria spektaklį – ne mažiau svarbūs ir mažesnius vaidmenis atliekantieji ir net į sceną nelipantys žmonės. Tą patvirtino iš ekrano prabilęs profesorius Petras Bielskis, paskelbęs „Geriausio epizodinio vaidmens atlikėją“ ir pasidžiaugęs, kad teatrui neabejingi ir rimtus darbus dirbantys žmonės. Už prelato Šimanovskio vaidmenį ši nominacija skirta Dariui Juodaičiui.
Režisierė patikina, kad į teatro kolektyvą labai gražiai ir talentingai įsiliejo G. Meškauskienė, gavusi „Metų debiutantės“ nominaciją, „Metų partnerio“ vardo nusipelnė Jurbarko viešosios bibliotekos, kurioje dabar glaudžiasi teatras, darbuotojas Arvydas Locaitis.
„Metų rėmėjos“ nominacija įteikta Laimutei Šulinskienei, kuri teatrą remia jau 35-erius metus, nuo tada, kai teatre dirbo režisierius Algirdas Pauliukaitis.
Geriausio teatro plakato autore tapo studentė iš Šilutės Paulina Balnytė, sukūrusi plakatą renginiui „Veidu į Lietuvą“.
„Metų kompozitore“ be konkurencijos išrinkta Rūta Šličkutė už muziką spektakliui „Prieš srovę“. Savo mokytojai ir žiūrovams skambią dainą traukė „Dainų dainelės“ dalyvis Ignas Icikevičius.
Teatras stebina
Peržengdamas slenkstį į teatrą žiūrovas tikisi būti nustebintas, sužavėtas, pamokytas ir pralinksmintas, priverstas susimąstyti ir būti truputį apgautas. Nominacijų „Vanduo“ teikime siurprizų ir pramogų taip pat užteko.
Žiūrovams nebylias, tačiau labai prasmingas istorijas pasakojo mimas Marius Sekmokas, švelniomis dainomis glostė Šakių mamų ir dukrų kvartetas, koketišką nuotaiką skleidė šokėjos Justė Lukauskienė ir Aušra Butkauskaitė-Sederevičienė, širdies stygas virpino ansamblio „Pasagėlė“, vadovaujamo Aušros Masteikaitės Mičulės, mažieji dainorėliai, šoko ir grojo Antano Sodeikos meno mokyklos mokiniai.
Siurprizų sulaukė ir nominantai: D. Juodaičiui apdovanojimą įteikė buvusi jo kraštietė, mamų ir dukrų ansamblio narė Violeta Simonavičienė, G. Meškauskienei mimas M. Sekmokas dovanojo kelionę į Kiniją… pėsčiomis, o A. Locaitis prieš gaudamas apdovanojimą buvo priverstas atgaivinti grojimo saksofonu įgūdžius.
Konstantino Glinskio teatras stebina ir savo aktyvumu, brandžiais pastatymais, puikiais aktoriais ir pasiekimais. Praėję metai teatrui buvo nesibaigiantis skrydis per Lietuvą – spektaklis „Prieš srovę“ parodytas Kaune, Kelmėje, Viešvilėje, Griškabūdyje, Lekėčiuose, Skapiškyje, Utenoje, Rokiškyje, Kurtuvėnuose. Teatras tapo ne vieno festivalio laureatu, o režisierė D. Budrytė-Samienė apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
Atšventus Teatro dieną ir žvilgtelėjus atgal mintys ir darbai skrieja tolyn. Konstantino Glinskio teatras žiūrovams jau pristato publicistinį vaidinimą apie Vydūną „Tiltai į tėviškę“, kurį drauge su šimtu kitų teatrų vaidins Vilniuje, Dainų šventėje.
Jūratė Stanaitienė
