Sausio 29 d. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyrius rajono valdžios ir verslo atstovus supažindino su praėjusių metų veiklos rezultatais ir pristatė įgyvendintus Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. 3181 – tiek asmenų, darbo biržos Jurbarko skyriaus klientų, pernai suteiktas užimtumas. Skaičius, iliustruojantis biržos veiklos rezultatus, svarbus ir mums visiems – jeigu tik pabandytume įsivaizduoti šalia savęs kelis tūkstančius nieko neveikiančių žmonių.
Susitikimą Jurbarke pradėjusi Tauragės teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Andžela Jakienė pasidžiaugė, kad pernai biržos klientai buvo aktyvesni, o specialistų darbą gerai įvertino Europos Komisijos ekspertai, analizavę Lietuvos darbo biržos veiklą. „Tačiau mes matome, kas vyksta darbo rinkoje – darbdaviai skundžiasi darbo jėgos trūkumu, o bedarbiai nepakankamai pasiruošę darbo rinkai, todėl mūsų veikla šiais metais bus nukreipta į paslaugų tobulinimą, ypač karjeros planavimą, pagalbą tiems, kurie ilgą laiklą ieško darbo, kurie neturti profesijos – tai rezervas darbdaviams. Nekvalifikuotų bedarbių galimybės žymiai mažesnės. Pernai į profesinį mokymą nusiųsta beveik triskart daugiau asmenų. Nors svarbiausias yra paties žmogaus apsisprendimas, įtaką apsisprendimui gali padaryti mūsų kvalifikuoti darbuotojai ir socialiniai partneriai“, – sakė A. Jakienė.
Pasiūla nusistovėjo
Jurbarko skyriaus vedėja Rita Kliukienė, pateikdama 2015 m. veiklos rezultatus pastebėjo, kad nedarbo lygis Jurbarko rajone per metus sumažėjo 1,5 proc. punkto – daugiausia iš visų Tauragės apskrities savivaldybių.
Darbo jėgos pasiūla nusistovėjo – 2015 m. registruota 2810 bedarbių (2014 m. – 2808). Pikas 2012 metais – 4012 bedarbių, pasak vedėjos, buvo susijęs su tuometine tvarka skirti pašalpą vos užsiregistravus biržoje.
Bedarbių struktūra kinta nedaug. Per metus nuo 41 iki 38 proc. sumažėjo ilgalaikių bedarbių, 1 proc. punktu – jaunimo (nuo 522 iki 442 asmenų), 5 proc. bedarbių sudaro neįgalieji.
Pagal išsilavinimą didžiausia dalis (42 proc.) pernai buvo su profesiniu, beveik tiek pat (41 proc.) – nekvalifikuotų. Metų pabaigoje santykis nežymiai pakito kvalifikuotųjų naudai – atitinkamai 43,6 ir 38,6 proc. Apie 18 proc. bedarbių turi aukštąjį išsilavinimą.
Įdomi bedarbių motyvacijos, kuri nustatoma registruojant, statistika: motyvuotų, t. y. norinčių sugrįžti į darbo rinką, yra 61 proc. Norisi pridėti žodelį „tik“ – vadinasi, kiti dirbti nė nenori. Juolab, kai kai kurie ir nemoka. Tokie – nepasirengę ir nemotyvuoti – pernai sudarė net 37,1 proc., o mokantys ir norintys dirbti – tik 10,7 proc. bedarbių. Motyvuotus sugrąžinti į darbo rinką paprasčiau, tačiau biržos specialistai turi priemonių pakeisti ir nenorinčiųjų dirbti motyvaciją.
Paklausa didėja
Darbo jėgos paklausa žymiai šoktelėjo prieš keletą metų ir pamažu didėja: 2012 m. darbdaviai biržoje registravo 1825, 2013-aisiais – jau 2126 laisvas darbo vietas, o pernai – 2177.
Paklausiausių kvalifikuotų darbininkų sąrašo pirmoje vietoje – pardavėjas-kasininkas, o įmonių, kurios įdarbino daugiausia biržos klientų, sąraše – bendrovės „Maxima“, „Gulbelė“, „Palink“.
Labiausiai, net iki 24 proc., išaugo darbuotojų poreikis statybose, tai, be abejo, susiję su daugiabučių renovavimu. Daug darbo vietų buvo pasiūlyta apdailininkams, staliams, plataus profilio statybininkams.
Įmonių, kurios įdarbino daugiausia biržos klientų, sąrašo lyderė – UAB „Eglėšakis“, įdarbinusi 123. Trisdešimt ir daugiau įdarbino bendrovės „Manvesta“, „Jurlota“, A. Žilinskio ir Ko UAB. Dvidešimt ir daugiau – „Milsta“, „Lukšių pieninė“, „Vers Deko“, „Savas medis“, VšĮ „Kretingos maistas“. Po keliolika priėmė A. Vaičiukynienės IĮ, UAB „Ateities projektas“, „Klasmann-Deilmann Laukėsa“, „Viešvė“, „Spaisvilė“, S. Jančaro statybos darbų įmonė.
Iš viso pernai įdarbinta 2082 darbo ieškoję asmenys, iš jų 1625 – į biržoje užregistruotas laisvas darbo vietas.
Nedarbą mažina ir laikinas užimtumas, kurį bedarbiams pasiūlo darbo birža, įgyvendinanti Aktyvios darbo rinkos politikos priemones (ADRPP). Joms iš Europos Sąjungos fondų pernai turėta žymiai daugiau lėšų negu ankstesniais metais – 1,243 mln. eurų. Į laikino užimtumo priemones nusiųsti 1099 bedarbiai, o vidutiniškai per mėnesį jose dalyvavo po 453 asmenis.
Daugiausia lėšų teko profesiniam mokymui – 376 tūkst. Eur, dalyvavo 335 asmenys. Įdarbinimui subsidijuojant skirta 307,2 tūkst. Eur (184 asm.), paramai darbo vietoms steigti – 250,3 tūkst. Eur (101 asm.).
Viešiesiems darbams, pasak R. Kliukienės, lėšų iš ES Užimtumo fondo mažėja. Pernai skirta 218,6 tūkst. Eur, dirbo 422 asmenys, šiemet bus priimta tik 266.
Biržoje registruoti bedarbiai pernai įsigijo 897 verslo liudijimus laikotarpiui iki 6 mėnesių. Daugiausia verslo liudijimų įsigyta statybos darbams, prekybai ne maisto produktais, kirpimo ir kosmetikos, automobilių remonto, medienos ruošos veikloms.
Septyniolika naujų darbo vietų
Pristatydama Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektus skyriaus vedėja R. Kliukienė priminė, kad mūsų rajone, kaip didelio nedarbo teritorijoje, jie įgyvendinami nuo 2001 m., o pradėjo sėkmingas verslininkas iš Jurbarkų Vytautas Giedraitis. Iš viso įgyvendinti 68 projektai ir įsteigtos 343 naujos darbo vietos. Pernai – net 17.
2015 m. darbo biržos Jurbarko skyrius gavo 7 paraiškas, įgyvendinti 6 projektai, nes vienas neatitiko keliamų reikalavimų.
VUI projektus įgyvendino uždarosios akcinės bendrovės „Ogiseta“, „Savas medis“, „Manvesta“, „Nigror“, „Scanprekyba“ ir „Spaisvilė“.
Bendra visų pernai įgyvendintų VUI projektų vertė – 299487 Eur, iš jų – 121983 Eur (40,7 proc.) – įmonių lėšos, 177504 Eur (59,3 proc.) – valstybės lėšos.
Didžiausią projektą pagal suminę vertę įgyvendino „Savas medis“ – bendrovės veiklos optimizavimo projektas, kurį įgyvendinus įsteigtos 4 naujos darbo vietos, iš viso kainavo 87500 Eur, o didžioji dalis – 52 proc. finansuota bendrovės lėšomis. Kitos projektus vykdžiusios įmonės savo lėšų pridėjo po 36 proc.
UAB „Spaisvilė“ įgyvendintas projektas „Prieskonių gamybos pajėgumų didinimas ir produktų asortimento praplėtimas“ kainavo 74 tūkst. Eur., o valstybės lėšos sudarė 64 proc. Eržvilko seniūnijoje veikianti įmonė įsteigė dar 4 darbo vietas.
Pasak renginyje darbo biržoje dalyvavusio Eržvilko seniūno Gintaro Kaspučio, dviejuose seniūnijos kaimuose veiklą vystanti „Spaisvilė“ yra viena svarbiausių darbdavių, labai padedančių mažinti bedarbių skaičių. Registruotas nedarbas Eržvilko seniūnijoje mažiausias rajone – sausio 1 d. buvo 140 bedarbių, t. y. 9,6 proc. visų darbingų seniūnijos gyventojų.
Jurbarke 2004 m. siuvyklą įsteigusi UAB „Ogiseta“ tais pačiais metais įgyvendino ir pirmą VUI projektą – įsteigė trisdešimt darbo vietų. Pernai bendrovė įgyvendino jau penktąjį projektą ir į naujas darbo vietas įdarbino dar 3 siuvėjas ir vairuotoją. Projekto bendra vertė – 65287 Eur, iš kurių 64 proc. – valstybės parama.
Susitikime dalyvavusi bendrovės vyriausioji buhalterė Vilma Kavaliauskienė pabrėžė, kad VUI projektai ne tik mažina bendruomenėje nedarbą, bet naudingi ir įmonei. „Perkant brangius įrenginius darbo biržos parama yra labai ženkli, o įmonei, žinoma, reikia išlaikyti įsteigtas darbo vietas. Mūsų įmonė jau įgavo pagreitį – plečiamės, didinam gamybą, ir bendradarbiavimas su darbo birža čia yra labai svarbus“, – sakė V. Kavaliauskienė ir neslėpė, kad ir šiais metais „Ogiseta“ planuoja plėtrą – vadinasi, ir naujas darbo vietas jurbarkiečiams.
UAB „Nigror“ įgyvendino 29,7 tūkst. Eur vertės projektą ir įsteigė 2 traktorininkų darbo vietas. Panašiai kainavo ir „Scanprekybos“ projektas „Paslaugų tobulinimas kuriant naujas darbo vietas“. Įsteigtos 2 vairuotojo-ekspeditoriaus darbo vietos. Pasak R. Kliukienės, ši bendrovė įgyvendinti projektą pradėjo paskutinė, bet baigė pirmoji, nes jau turėjo patirties – VUI projektą sėkmingai įgyvendino ir 2014 metais.
„Manvesta“ įsteigė tik vieną darbo vietą. Bendrovės įgyvendinto projekto „UAB „Manvesta“ transporto priemonių remonto paslaugų plėtra“ vertė – 14 tūkst. Eur.
Vienai darbo vietai įsteigti išleista vidutiniškai 17617 Eur, iš jų 10441 Eur – valstybės lėšos. Įgyvendinant VUI projektus iš viso pernai įsteigta 17 naujų darbo vietų, į kurias įdarbinti 7 ilgalaikiai bedarbiai, 6 jauni, iki 29 m. amžiaus, ir 4 vyresni nei 50 metų. Šių kategorijų bedarbiai Užimtumo rėmimo įstatyme priskirti prioritetinėms grupėms. Beje, šiemet pirmenybė įdarbinant pagal VUI projektus įsteigtose darbo vietose suteikta dar vienai bedarbių kategorijai – tai asmenys, auginantys vaikus iki 8 m. amžiaus.
Laimi iniciatyvūs
Vertinant pernai pateiktus projektus „Manvestos“ projektas buvo surinkęs daugiausia balų. Projektų vertinimo komisijos pirmininkė yra darbo biržos Jurbarko skyriaus vedėja R. Kliukienė, profsąjungoms atstovauja Antanina Tunaitienė, verslininkams – Vitalija Petraitienė, darbdavių atstovas Tomas Matusas, bendruomenių – Vanda Stonienė.
Pasak R. Kliukienės, projektų vertinimo kriterijai yra labai aiškiai apibrėžti, o nuo 2001-ųjų metų jau rastas geriausias vertinimo variantas.
Komisija patenkina beveik visas Jurbarko verslininkų pateiktas paraiškas, nebent jos neatitinka reikalavimų. O teikia paraiškas palyginti nedaug rajone veikiančių įmonių. „Taip, dažniausiai tos pačios, įgyvendinusios jau ne vieną projektą. Tai iniciatyvūs verslininkai. Kiti turbūt nepasiryžta, bijo, nes nelengva paruošti projektą, o ir savo pinigų nemažai reikia turėti“, – sakė komisijoje dalyvaujanti A. Tunaitienė.
Pasak R. Kliukienės, profesionaliai projektus paruošia Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai, o renginyje dalyvavę verslo atstovai dėkojo darbo biržos specialistams už geranorišką ir profesionalią pagalbą.
Apie savivaldybės finansinę paramą projektus įgyvendinačioms įmonėms kalbėjo Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė. „Ir šiandien pasirašiau tris raštus dėl administracijos prisidėjimo darbdavių prašymu. Iš Verslo fondo turim galimybę prisidėti iki 300 Eur prie projektų. Kitus prašymus dar svarstysime atskirai. Pavyzdžiui, prašoma kelio atkarpą padaryti ir kitokių. Pažiūrėsim savo biudžeto galimybes – skatinsim, padėsim kiek tik galėsim“, – sakė administracijos direktorė.
Tačiau verslininkų atstovas Vidas Šukys savivaldybės pagalbą įvertino taip: „Iškalba didelė, bet naudos maža.“
„Ką galima padaryti su 300 eurų? Gal tada visai nereikia? O gal ieškoti galimybių didinti tą fondą?“ – svarstė Jurbarko krašto verslininkų sąjungos prezidentas V. Šukys ir teigė, kad optimizuojant savivaldybės administravimą galima būtų išlaisvinti pinigų ir padėti verslui.
Gerus pokyčius darbo rinkoje skatina visų – darbdavių, bedarbių, darbo biržos specialistų – aktyvumas ir iniciatyvumas. Vasario 4 d. baigėsi VUI projektų paraiškų teikimo terminas – Jurbarko krašto verslininkai darbo biržos Jurbarko skyriui pateikė 9 paraiškas. Atsiras naujų darbo vietų, bus daugiau galimybių dirbti.
Darbas, kaip dar XVIII a. pastebėjo prancūzas Volteras, apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo. Ir kartais daro tikrus stebuklus – kaip sakė „Spaisvilės“ direktorė Sigita Ditkutė, papasakojusi tikrą vieno buvusio bedarbio istoriją ir nuoširdžiai tuo stebuklu besidžiaugianti.
Danutė Karopčikienė
