Lietuvos policija kviečia gyventojus deklaruoti nuosavas vaizdo stebėjimo kameras. Taip siekiama sudaryti žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos esamos kameros, o prireikus, būtų galima pasinaudoti įrašais.
Policija savo planą grindžia nuostata, kad gyventojų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros gerokai praplėstų pareigūnų galimybes tiriant nusikaltimus. Jų užfiksuoti vaizdai galėtų būti panaudoti nusikaltimams ir pažeidimams tirti.
Policijos turima įranga negali aprėpti kiekvieno kiemo, gatvės ar namo, todėl gyventojų prisidėjimas policijos pareigūnams labai pagelbėtų. Siūloma gyventojams savanoriškai užregistruoti policijoje vaizdo stebėjimo kameras ir prisidėti kuriant saugią aplinką, efektyviau ir greičiau tiriant nusikaltimus ir teisės pažeidimus ar nelaimingus atsitikimus.
Pasak Policijos departamento, tirdami nusikalstamas veikas, ieškodami dingusių asmenų ar įvykus ekstremaliai situacijai, kitam įvykiui, policijos pareigūnai iš anksto žinos, į ką kreiptis norint gauti svarbios informacijos. Taip gali būti pagelbėta kaimynams ar kitiems nukentėjusiems asmenims, o gal net išgelbėta kažkieno gyvybė.
Policija nuolat nematys, ką fiksuoja gyventojų kamera, tačiau prireikus bus paprašoma vaizdo kameros įrašo. Registruodami kamerą, gyventojai neprisiims papildomų įsipareigojimų, nepatirs jokių išlaidų. Pateikta informacija apie turimą kamerą bus žinoma tik policijai, ir gyventojų duomenys bus saugūs.
Kameras gyventojai gali užregistruoti neišeidami iš namų – portale www.epolicija.lt. Procedūra labai paprasta ir truks tik keletą minučių.
Pasak Jurbarko r. policijos komisariato viršininko Aivaro Dumčiaus, gyventojų įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galėtų tapti rimta parama tiriant nusikaltimus ar pažeidimus. Pareigūnas ir anksčiau ne kartą yra minėjęs, kad daugumą nusikaltėlių ir pažeidėjų atbaido du dalykai – apšviesta ir vaizdo kameromis stebima teritorija.
„Vaizdo kamerų nauda yra patikrinta ne kartą, ši praktika daug kur taikoma ir tikrai pasiteisina“, – sakė A. Dumčius.
Norintiems įsirengti vaizdo stebėjimo sistemas gyventojams pareigūnas pataria atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Neišpildžius šių sąlygų patys kamerų savininkai gali tapti pažeidėjais. Griežtus reikalavimus lėmė 2018-ųjų gegužės 25 d. Lietuvoje įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.
A. Dumčiaus teigimu, kameros fiksuojamų duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmenims dar prieš patenkant į stebimas patalpas ar teritoriją būtų pateikiama aiški informacija.
Tačiau įprastų lentelių su kameros kontūru ir užrašu, kad erdvė stebima – dabar nebepakanka. Papildomai privaloma nurodyti daugiau informacijos.
Būtinos nuorodos į informacijos šaltinį, kur galima gauti detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, pavyzdžiui, nuoroda į interneto svetainę, kontaktinis telefonas ar kt.
„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kameras galima įrengti tik taip, kad jos stebėtų bendras erdves, bet nepažeistų kitų asmenų privatumo. Trumpai tariant, filmuoti bendrą kiemą galima, tačiau atsukti kamerą taip, kai ji išskirtinai fiksuotų kaimynų langus – ne“, – sakė A. Dumčius.
Daugiabučių gyventojus pareigūnas taip pat perspėja, kad įrenginėjant vaizdo stebėjimo sistemas privalu gauti kaimynų sutikimus.
„Akcija tik pradėta vykdyti, todėl dar nežinome, kiek vaizdo stebėjimo kamerų turi gyventojai, kiek jų užregistruos, paaiškės tik po kurio laiko. Bet kokiu atveju tikimės, kad tokių žmonių bus daug, nes tik visi kartu galime sukurti saugią aplinką bendruomenei“, – sakė A. Dumčius.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamose savivaldybėse kol kas vaizdo stebėjimo kameras užregistravo tik trys Kazlų Rūdos gyventojai. Pareigūnai mano, kad registruotų kamerų tikrai bus daugiau, nes kol kas žmonėms trūksta informacijos apie šį projektą.
Lukas PILECKAS
