Trečiadienį Jurbarke lankėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis. Policijos departamento atstovas kartu su Jurbarko policijos ir rajono vadovais bei tarybos nariais aptarė problemas, atskleidė, kaip policija keisis artimiausioje ateityje, bei prasitarė, kad vienu kandidatų į rajono komisariato viršininkus mato kriminalinei policijai vadovaujantį Aivarą Dumčių.
Kriminalistų laukia reforma
Savivaldybėje viešėjusio A. Stončaičio teigimu, pirmiausia pokyčius pajus Jurbarko kriminalistai. Pasikeitimus rajone lems visoje šalyje vykstanti reforma, kurios esmė – nusikaltimų tyrimai bus skirstomi pagal nusikaltimo pobūdį. Todėl rajonų kriminalinės policijos skyriams bus palikti tik paprastesnių, aiškiai vietinių, nusikaltimų tyrimai, o apskričių centruose dirbantys padaliniai aiškinsis sunkiai tiriamus nusikaltimus.„Rajonuose dirbantys pareigūnai kartais tiesiog neturi galimybių ištirti kai kurių nusikaltimų. Prisiminkime, kad ir pajūryje, Mažeikiuose bei Latvijoje siautėjusią ir juvelyrines parduotuves plėšusią gaują. Nusikaltėliai šiais laikais labai mobilūs: vieną naktį gali plėšti Jurbarke, kitą – jau visai kitame Lietuvos gale. Rajonų padaliniai nepajėgūs ištirti tokius nusikaltimus“, – neabejojo generalinio komisaro pavaduotojas.
Pasak A. Stončaičio, tik su vietinės reikšmės nusikaltimais dirbdami rajono kriminalinio skyriaus pareigūnai galės geriau ir greičiau reaguoti į gyventojų problemas. Būtent pavėluota pareigūnų reakcija į pranešimus yra bene didžiausias jurbarkiečių skaudulys ir dažniausias skundas.
„Kad ir kokia maža problema atrodytų iš šono, žmogui ji didžiausia. Todėl labai svarbu, kad pareigūnai net į smulkius nusikaltimus reaguotų operatyviai“, – per susitikimą svečiui sakė rajono meras Ričardas Juška.
A. Stončaitis pritarė rajono vadovo nuomonei, tačiau iškart paskatino raginti gyventojus draustis turtą. Generalinio komisaro pavaduotojo nuomone, daugybė tyrimų dėl smulkių vagysčių ar nedidelių nusižengimų smarkiai apsunkina policijos darbą, o išlaidos – neproporcingos žmonių patirtai žalai. Jei gyventojai draustų savo turtą, jų patirtus nuostolius atlygintų draudimo bendrovės.
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas kainuoja apie porą tūkstančių litų, o kai kurių nusikaltimų padaryta žala siekia tik keletą dešimčių ar porą šimtų litų.
„Galbūt toks požiūris skamba ciniškai, bet tokia realybė. Daug smulkių vagysčių lieka neišaiškintos, o nuostoliai žmonėms neatlyginami. Turto draudimas padeda nepatirti žalos. Tuo tarpu policija daugiau pajėgų gali skirti rimtiems nusikaltimams tirti“, – kalbėjo A. Stončaitis.
Patruliuos du ekipažai
Gera žada ir kitos dvi reformos. Ramesni turėtų pasijusti kaimiškų vietovių gyventojai. Nuo teritorijas prižiūrinčių apylinkių inspektorių nuimta didelė popierizmo našta, todėl jie galės greičiau reaguoti į pagalbos šauksmą.
Tačiau didžiausiu lūžiu turėtų tapti tai, kad rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, bet kuriuo paros metu budės ne vienas, o du ekipažai. Todėl bus išvengiama situacijų, kai, tarkime, į Juodaičius rytinėje rajono dalyje išvykę pareigūnai niekaip negali greitai sureaguoti į įvykius Viešvilėje.
„Policija tokiems pokyčiams turi pakankamai pinigų. Bėda, kad trūksta žmonių. Didelė kartų kaita, nes daugybei pareigūnų atėjo laikas išeiti į pensiją. Jaunimas šią spragą užpildo, tačiau gretų pagausinti taip greitai, kaip norėtume, nespėjame“, – tikino A. Stončaitis.
Pareigūnų trūkumą akcentavo ir Jurbarko viešosios policijos skyriaus viršininkas Kostas Kuzminskas. Rajonui šiuo metu trūksta trečdalio patrulių būrio pareigūnų. Tačiau trūkumą užpildyti sunku, nes dalis darbuotojų yra vaiko auginimo atostogose.
„Mūsų įstatymai tokie, kad darbdavys moka vaikus auginantiems tėvams. Todėl neturime nei pareigūno, nei pinigų laikinai nusamdyti kitą. Mažeikiuose apskritai buvo kuriozinė situacija, kai net 13 Kriminalinio skyriaus tyrėjų buvo vaiko auginimo atostogose. Pareigūnai yra, bet dirbti nėra kam“, – sakė A. Stončaitis.
Kameroms trūksta lėšų
Rajono vadovai su generalinio komisaro pavaduotoju aptarė ir miestą stebinčių vaizdo kamerų būklę bei efektyvumą. Nors šiuo metu miestą stebi nemažai vaizdo kamerų, didžioji dalis jų netenkina nei policijos, nei visuomenės poreikių. Maža to, vaizdo stebėjimo kameros jau seniai tapo pajuokų objektu, nes pagal jų fiksuojamą vaizdą kartais net neįmanoma suprasti, kas vyksta.
„Vaizdo kameros pasiteisino visur. Tarkime, Vilniuje nuolat buvo užpuolami ir apiplėšiami užsieniečiai. Pastačius vaizdo stebėjimo kameras tokie nusikaltimai baigėsi“, – tvirtino A. Stončaitis.
Rajono vadovams teko pripažinti, kad apie kamerų atnaujinimą galvojama, tačiau tam neužtenka lėšų.
„Nupirkti kameras nėra brangu, tačiau jas išlaikyti savivaldybei kainuotų apie 100 tūkst. litų per metus. Tokios sumos šiuo metu sau leisti negalime“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas.
Kad kamerų įrengimas padidintų išlaidas, tvirtino ir K. Kuzminskas. Nuolatiniam vaizdo stebėjimui reiktų skirti pareigūną, kurių ir taip trūksta. Budėtojų dalyje dirbantys policininkai žiūrėti į kameras neturi laiko. Jie koordinuoja ekipažų darbą ir stebi ilgalaikio sulaikymo kamerose esančius areštantus.
Naikins kompensacijas?
A. Stončaičio teigimu, tiek policijos darbą, tiek kriminogeninę padėtį gerintų įstatymų pakeitimai. Šiuo metu policijos departamentas su Vyriausybe kalbasi apie papildomas sankcijas, kurios turėtų itin paveikti kontrabanda užsiimančius gyventojus.
„Jurbarko rajonas yra kontrabandos pavojaus zonoje, nes šalia Rusija. Tačiau matome atvejų, kai žmonės už kontrabandą ir prekybą akcizinėmis prekėmis turi surinkę dešimtis, šimtus tūkstančių litų baudų, bet jų nemoka. Tai netrukdo jiems, kaip oficialiems bedarbiams, gauti kompensacijas už šildymą, vaikų darželį ir panašiai. Manome, kad padėtis turi pasikeisti. Asmenys, kurie sąmoningai apgaudinėja valstybę, valstybės neturėtų būti remiami“, – įsitikinęs A. Stončaitis.
Jei bus pritarta tokiems policijos siūlymams, pokyčiai gali kirsti per piniginę nemažai jurbarkiečių, kurie nevengia pasipelnyti iš nelegalios veiklos.
Du kandidatai
Susitikime aptarti ir galimi nauji rajono komisariato vadovai. Sausio 31 d. baigėsi Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko Mindaugo Baranausko penkerių metų vadovavimo kadencija. Nuo vasario 3 d. M. Baranauskas vadovauja Kazlų Rūdos policijos komisariatui. Išvykusį viršininką pavaduoja Kriminalinės policijos vadovas A. Dumčius.
„Jau prieš dešimt metų siūliau A. Dumčiui kandidatuoti į komisariato vadovus. Galbūt dabar jis taip ir padarys. Šiuo metu turime du galimus kandidatus, vienas – pareigūnas iš Šakių, kitas – A. Dumčius“, – sakė A. Stončaitis.
Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo, kol kas neaišku, kiek iš tiesų bus kandidatų į komisariato vadovus ir kaip greitai pavyks išrinkti naująjį viršininką.
Lukas PILECKAS
