Visą gruodį tvyrojusi politinė įtampa sklaidėsi tik šį ketvirtadienį paskelbus balsavimo rezultatus dėl mero pavaduotojo Sauliaus Lapėno likimo. Tarybos posėdyje politikai turėjo apsispręsti, ar dar nori vicemerą matyti šiame poste, ar vis dėlto juo nebepasitiki.
Nepasitikėjimą mero pavaduotoju S. Lapėnu lapkričio 30 d. pareiškė opozicija – dešimt tarybos narių.
Politikai iškart įsivėlė į tarybos Veiklos reglamento interpretacijas, ir priešprieša tarp valdančiosios daugumos bei opozicijos tik dar labiau sustiprėjo. Rajono meras Skirmantas Mockevičius liko įsitikinęs, kad interpeliacijos S. Lapėnui klausimą gruodžio 21 d. posėdžiui atidėjo nepažeisdamas Reglamento, esą spendimo projektą opozicija turėjo pateikti vėliausiai prieš 24 val. iki tarybos posėdžio. Mero teigimu, jokios tvarkos nepažeidė ir nekviesdamas neeilinio tarybos posėdžio, mat toks sprendimas buvo priimtas balsų dauguma.
Tarybos opozicija savo nuostatų taip pat neatsisakė ir, nors neturėdama reikiamo balsų skaičiaus atstatydinti iš pareigų vicemerą, sprendimo nekeitė.
Lapkričio 30 d. raštą dėl nepasitikėjimo vicemeru įteikusi tarybos narių grupė įsitikinusi, kad S. Lapėnas, būdamas atsakingas už investicijas Jurbarko rajone, negeba kuruoti šios srities, o visi numatyti darbai gali būti prilyginti tik gražiems, bet konkrečia veikla nepagrįstiems lozungams. Tarybos nariai savo rašte priminė diskutuotinus siūlymus dėl Jurbarko autobusų stoties, nežinia kuriam tikslui perimtas Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Lybiškių geležinkelio stoties patalpas, vilkinamą Lauko gatvės dviračių tako investicinį projektą, sužlugdytą Panemunės pilies „Lynų kelią“.
Priekaištai išsakyti ir dėl S. Lapėno veiklos aiškinantis kilusias problemas dėl drauge su Kaliningrado srities Nemano savivaldybe įgyvendinto projekto. Nepasitikėjimo S. Lapėnu iniciatoriai mano, kad vicemeras tarptautiniame forume Kaliningrade savo pasisakymais kompromitavo savivaldybę. Rajono tarybos opozicija mano, kad vicemeras nepateisino lūkesčių vertinant kitas jam pavestas veiklos sritis.
Nepamirštas ir S. Lapėno sulaužytas pažadas Darbo partijos Jurbarko skyriui. Tapdamas vicemeru, S. Lapėnas raštiškai pasižadėjo atsisakyti šio posto ir tarybos nario mandato, jei jo ir Darbo partijos keliai išsiskirtų. Tačiau išstojęs iš Darbo partijos ir perėjęs į savivaldybės tarybos socialdemokratų frakciją, S. Lapėnas pareigų neatsisakė. Tarybos nariai mano, kad toks vicemero elgesys menkina gyventojų pasitikėjimą politikais.
Dar iki lemtingo balsavimo gruodžio 21-ąją, ir savo tinklaraštyje, ir surengęs spaudos konferenciją S. Lapėnas bandė išsamiai paaiškinti, jo nuomone, tikrąsias interpeliacijos priežastis.
Pasak S. Lapėno, jis pateikė konkrečius faktus, kurie liudija, kad jo veikla buvo nukreipta aiškintis bendro projekto su Nemano savivaldybe problemas, kurios Jurbarkui gali grėsti finansine katastrofa. Mat, kaip skelbiama, dėl netinkamai panaudotų ES lėšų virš Jurbarko r. savivaldybės pakibo milijonas eurų skolos.
Nors šiandien niekas iš rajono vadovų aiškiai ir atsakingai neįvertina, ar Jurbarkui teks mokėti milijoną už netinkamai atliktus projekto darbus, S. Lapėnas jam pareikštą nepasitikėjimą sieja būtent su įvykiais, susiklosčiusiais tarp Jurbarko ir Nemano savivaldybių. Šių įvykių grandinėje atsiranda ir Darbo partijos Jurbarko skyrius, ir S. Lapėno apsisprendimas palikti „darbiečius“. Pasak S. Lapėno, iš partijos jis privalėjo pasitraukti, nes skyriaus pirmininku tapo Arūnas Čepulis, būtent tas valdininkas, kuris kuravo minimą projektą. S. Lapėno teigimu, susikoncentravus į projekto esmę, atliekant pasirašytų sutarčių analizę, vertinant projekto veiklas, kirtosi partiniai interesai.
Nors S. Lapėnas ne kartą savo raštiškuose paaiškinimuose akcentuoja, kad pateikia faktus, kitokius faktus apie bendrą projektą su Nemanu vardija buvęs rajono meras, Seimo narys Ričardas Juška, Vidaus reikalų ministerijos specialistai, buvęs savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas A. Čepulis. Jie tikina, kad savivaldybės gyventojų, neturint išsamios informacijos, nedera gąsdinti milijono praradimu.
Beje, šitoje situacijoje savo vertinimo ir savivaldybės turimos oficialios informacijos nepateikė rajono meras.
Ketvirtadienį savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjęs Vidmantas Juzėnas palaikė tarybos narių pareikštą nepasitikėjimą S. Lapėnu ir kvietė jį garbingai atsistatydinti, o gerus ketinimus dirbti rajono labui siūlė įgyvendinti imantis visuomeninės veiklos – Vietos savivaldos įstatymas nedraudžia merui turėti pavaduotoją visuomenininką.
V. Juzėno įsitikinimu, vicemeras S. Lapėnas turėtų imtis konkrečios, pagal užimamas pareigas numatytos veiklos. V. Juzėno nuomone, dabar savivaldybė turi tik brangiai apmokamą politiką, kuris vietoje tiesioginio darbo tik rausiasi archyvuose, perklauso garso ir peržiūri vaizdo įrašus – gal kur išlįs R. Juškos ausys.
Kritikos buvusiam bendrapartiečiui negailėjo ir Darbo partijos Jurbarko skyriaus pirmininke tapusi tarybos narė Vilma Venslauskienė. Ji S. Lapėnui priminė partijai duotą ir sulaužytą pažadą. Pasak V. Venslauskienės, S. Lapėnas privalo atsisakyti vicemero posto, nes ši pareigybė pagal valdančiosios koalicijos susitarimą priklauso jo paliktai Darbo partijai. S. Lapėno vis kartojamos nuostatos, kad jam svarbu priesaika rinkėjams, o ne pažadai buvusiems partiečiams, „darbiečių“ neįtikino ir neišsklaidė nuomonės, kad raštišką įsipareigojimą partijai jis įteikė norėdamas užimti įtakingą postą.
S. Lapėnas tarybos posėdyje nedaugžodžiavo, o paskelbus balsavimą nebalsavo. Su vicemero pozicija išsamiai susipažinti galima jo tinklaraštyje skelbiamuose rašiniuose. Beje, savo tinklaraštį, nė neklausęs sutikimo, jis užprenumeravo visiems rajono tarybos nariams.
Balsavimas S. Lapėnui buvo palankus. Dėl to, kad jis būtų atleistas iš vicemero pareigų, slaptu balsavimu pasisakė dešimt tarybos narių. Dvylika tarybos narių pareikštam nepasitikėjimui nepritarė. Net jei rajono tarybos opozicija S. Lapėno ramybėje nepaliktų, Reglamentas numato, kad interpeliacija gali būti svarstoma tik po pusės metų.
Rimtu išbandymu supurtyta valdančioji dauguma ketvirtadienį nesubyrėjo – išliko ne tik vicemeras, bet buvo patvirtintas ir savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas. Juo tapo Girdžių seniūnu dirbęs Darius Juodaitis. Pagal politines dalybas į šį postą D. Juodaičio kandidatūrą siūlė konservatoriai. Prieš tai savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoju dirbo taip pat šios partijos deleguotas Viktoras Ganusauskas.
D. Juodaitis tarybos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams prisistatė gan nuotaikingai – dar nežinojo, kokios darbo sritys jam bus patikėtos, bet teigė, kad visko galima išmokti. „Juk man dar tik 35-eri“, – geros nuotaikos neslėpė naujasis direktorės pavaduotojas ir teigė, kad kol kas jam gaila tik žmonių, kuriuos pažino ir bendravo dirbdamas Girdžių seniūnu.
Jolita Pileckienė
Sveikiname, palaikome! Sėkmės ir gerų švenčių!