Šį trečiadienį patriotiškai nusiteikę Jurbarko krašto gyventojai ir svečiai vėl rinkosi Šimkaičių miške, prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto bunkerio, – pagerbti kovotojus už laisvę ir priminti nusikalstamą nacių ir sovietų planą pasidalinti Europą.
„1989-ųjų rugpjūčio 23-ią dieną prisimindamas Baltijos šalių nepriklausomybę atėmusį Molotovo-Ribentropo paktą Lietuvos sąjūdis surengė akciją „Baltijos kelias“. Šios akcijos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, apie du milijonai žmonių, susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvi“, – sakė renginio organizatorė Lina Lukošienė.
Molotovo-Ribentropo paktas, kuriuo naciai ir sovietai pasidalijo Europą, buvo pasirašytas Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d. Du nusikalstami režimai tuomet sukirto rankomis dėl nepuolimo sutarties bei slaptų Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolų. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas.
Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir vakarų Lenkija.
Dažnai klaidingai manoma, kad pagal Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva turėjo atitekti Rusijai. Iš pradžių SSRS ir Vokietija Lietuvą susitarė priskirti Vokietijos interesų zonai, ir tik 1939 m. rugsėjo 28 d., jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų sąjungai.
SSRS ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, juodojo birželio tragediją – trėmimus.
„Prie bunkerio renkamės nuo 2009-ųjų ir būtent rugpjūčio 23-iąją. Kodėl čia ir kodėl šią dieną? Man rugpjūčio 23-ioji yra ne tai, kad nepelnytai užmiršta, man tiesiog visada norisi daugiau dėmesio tai dienai. Kaip tik ieškojau informacijos ir radau, kad tai yra diena, kai neprivaloma, o tik rekomenduojama iškelti vėliavą. Ir vėliava yra keliama be gedulo ženklo. Betgi tai yra Europos nacizmo ir stalinizmo aukoms atminti skirta diena. Jei tai nėra gedulo diena, tai kas tada tai yra? Galbūt tada sakykim, kad tai – vilties diena. Ir tie mūsų broliški ir seseriški susitikimai prie Žemaičio vadavietės bunkerio yra vilties susitikimai, kad mes laikysimės, ar bus gerai, ar blogai, kad dainuosime lietuviškas dainas, kad rankose spausime po mažytę Trispalvę“, – sakė L. Lukošienė.
Baigiantis karui ir sovietams iš Lietuvos išstūmus nacistinės Vokietijos kariuomenę, raudonajam marui pasipriešino Lietuvos partizanai. Vienu iš pagrindinių pasipriešinimo vadų tapo generolas Jonas Žemaitis, prie kurio vadavietės trečiadienį ir rinkosi žmonės.
1953 m. gegužės 30 d. bunkeris, kuriame slapstėsi J. Žemaitis, buvo išduotas. Įmetus migdomųjų dujų granatą per vėdinimo angą, mėginta išvengti taip ilgai ieškoto pogrindžio prezidento savižudybės. J. Žemaitį sovietams pavyko suimti. Birželio 23 d., gavus specialų įsakymą iš Maskvos, J. Žemaitis buvo nugabentas į Maskvą pas Lavrentijų Beriją ir ten tardomas.
Partizanui atsisakius padėti MVD organams, 1954 m. birželio 1 d. prasidėjo teismas, kuriame J. Žemaitis buvo nuteistas – jam paskirta mirties bausmė ir konfiskuotas turtas. Nuosprendis įvykdytas 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvos Butyrkų kalėjime.
Beveik po penkiasdešimties metų užmirštas J. Žemaitis grįžo į Lietuvos istoriją ir visuomenės sąmonę. 1995 m. apie J. Žemaitį buvo sukurtas dokumentinis filmas „Ketvirtasis Prezidentas“. 1997 m. vasario 14 d. jis pagerbtas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, tų pačių metų gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, o 1998 m. sausio 28 d. suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis.
Įprasminant partizanų vado atsidavimą Lietuvai, Šimkaičių girioje pradėta nauja tradicija. Ant pastatyto stiebo iškelta Trispalvė. Vėliavą kartu pakėlė Jurbarko ir Tauragės rajonų merai Skirmantas Mockevičius ir Sigitas Mičiulis.
Trispalvei suplazdėjus tarp girios medžių, tris salves – valstybei, laisvei ir kovojusiems už ją, atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų 210-osios kuopos kariai.
„Šita vėliava iki kitų metų plevėsuos ir pasitiks visus čia užeinančius, atvykstančius, turistus. Paskui su bendraminčiais apsitarsime ir galbūt po metų šitą, jau vėjo apiplėšytą vėliavą, supakuosime į dėželę, užrašysime vietą ir datą – kur ir kada ji kabojo, ir įteiksime to nusipelniusiam rajono žmogui. Kaip tai vyks, dar nežinau, bet tikiu, kad skaidriai ir sąžiningai“, – svarstė L. Lukošienė.
Lukas PILECKAS
