Jurbarko rajono savivaldybės administracija su UAB „SRP Projektas“ 2025 m. liepos 31 d. pasirašė „Pėsčiųjų-dviračių tilto per Mituvos upę Jurbarko m. projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį“. Įgyvendinus projektą – pastačius pėsčiųjų-dviračių tiltą per Mituvos upę ir sutvarkius prieigas – bus galima saugiai ir greitai nuo Kraštovaizdžio parko pasiekti Jurbarko dvaro kompleksą.
Kaip skelbia savivaldybė, darbai, įgyvendinant į 2022–2030 m. Tauragės regiono plėtros planą įtrauktą projektą „Kraštovaizdžio parko ir Mituvos upės pritaikymo lankymui II etapas“, bus finansuojami Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo ir Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
Projektuotojai pristatė tris pirmines koncepcijas. I variantas – tiltas projektuojamas su 1 % potvynių tikimybe, II variantas – tiltas projektuojamas su 10 % potvynių tikimybe, III variantas – tiltas projektuojamas neatsižvelgiant į potvynius. Įvertinus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos hidrologinių stebėjimų skyriaus pateiktas pažymas apie hidrometeorologines sąlygas ir keliamus reikalavimus regioninei plėtrai numatomų panaudoti ES lėšų saugiam investavimui, buvo nuspręsta atsižvelgti į galimas grėsmes dėl potvynių keliamos rizikos ir pasirinktas I variantas.
Tilto meninė koncepcija paremta vandens lelijos – gamtos ir kultūros jungties – motyvu. Tiltas savo forma primena vandens lelijos kotą: ploną, elegantišką ir organiškai vingiuojančią liniją, natūraliai įsiliejančią į Mituvos upės ir parko peizažą. Ši forma perteikia judėjimo, augimo ir gamtos harmonijos pojūtį. Lelijos simbolis Jurbarko istorijoje nėra atsitiktinis. Miesto herbas – trys sidabrinės heraldinės lelijos raudoname lauke – mena LDK laikus. Lelijos motyvas – vienas seniausių valdžios ir kilnumo simbolių. Svarbus idėjos akcentas – lenktos atramos, kurios simboliškai atspindi lelijos žiedą, esantį Jurbarko miesto herbe. Šis meninis sprendinys suteikia tiltui istorinę ir kultūrinę potekstę, apimančią Jurbarko krašto tapatybę ir valstybingumo simboliką. Taip tiltas tampa ne tik funkciniu, bet ir kultūrinį atminimą įprasminančiu objektu, kuris primena apie Lietuvos heraldikos tradicijas ir miesto istoriją.
Visuomenei susipažinti su projektiniais pasiūlymais skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo pranešimo Jurbarko rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbimo dienos. Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima:
– UAB „SRP Projektas“, Savanorių pr. 176C, 03154 Vilnius; tel. +370 5 250 0605, darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.
– Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje: kontaktinis asmuo – Saulius Lapėnas, Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas-vyriausiasis architektas, tel. +370 691 31 028, el. p. saulius.lapenas@jurbarkas.lt
– Jurbarko rajono savivaldybės interneto svetainėje http://www.jurbarkas.lt
Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti el. paštu projektai@srp.lt iki 2025 m. gruodžio 1 d.
Jurbarko rajono savivaldybės mažojoje salėje 2025 m. gruodžio 1 d. 15.00 val. vyks susirinkimas, skirtas aptarti projektinius pasiūlymus.
Kaip ŠVIESA jau rašė, kol savivaldybė planuoja naujus, su Mituvos slėnio parku susijusius, objektus, problemos su senaisiais nesibaigia. Dalis parko infrastruktūros yra sulūžusi, o vienas centrinių erdvės elementų – apžvalgai skirtas bokštas uždarytas beveik nuo pat parko atidarymo 2023-aisiais.
Birželį iškilmingai simbolinę parko atidarymo juostelę kirpę savivaldybininkai ir statybininkai nesusitaria, kas ir kada ištaisys paliktą broką. Tiesa, iš pradžių prastą darbą savivaldybės valdininkai netgi bandė pateisinti – esą viskas padaryta sprendinius pritaikant kraštovaizdžiui, medžiagos tinkamos, o bokštas bus sutvarkytas.
Nesėkmę dėl apžvalgos bokšto siūlyta suprasti pateikus pavyzdžius dėl Jurbarkui būdingo grunto. Esą dėl požeminio gruntinio vandens svyravimų, šaltiniuotų vietų, potvynių rizikos aukšti pastatai negali būti statomi.
Tačiau paaiškinimai galbūt galėtų įtakoti bokštelio aukštį, bet ne broką – lipti į apžvalgos bokštą negalimaiki šiol.
Tai, kad su pamituvio erdves tvarkiusia UAB „Projektas Karma“ savivaldybės administracija ketina aiškintis teisme, per paskutinį tarybos posėdį užsiminė meras Skirmantas Mockevičius. Tai – ne pirmas rajono vadovo viešas pasakymas, kad istorijos baigtį greičiausiai spręs Temidė, nes tarpusavyje dėl broko pašalinimo susitarti nepavyksta.
Būsimo tilto likimas bus toks pat kaip ir bokšto-dėl gruntinio vandens