Savivaldybės administracijos užsakymu gilinta ir tvarkyta mažųjų laivelių prieplauka tapo patyčių objektu. Kol savivaldybė skelbiasi, kad prieplauka gali naudotis laivai, kurių grimzlė iki metro, pečiais gūžčioja ir laivelių savininkai, ir net su laivyba nieko bendro neturintys gyventojai.
Savivaldybės tinklalapyje paskelbta informacija, kad visi priekrantės tvarkymo darbai jau atlikti. Konkursą laimėjusi UAB „Jurmelsta“ sutvirtino prieplaukos pontonus, apkabas, perdažė metalines konstrukcijas, sutvarkė karkasą bei pakeitė kai kurias medines dalis. Taip pat iki metro gylio išgilinta prieplaukos priekrantė. Rajono biudžetui tai atsiėjo 6999,67 euro.
Baisisi situacija
Tačiau šių darbų rezultatas jurbarkiečių nedžiugina. Su redakcija susisiekę žmonės aiškino negalintys apsispręsti – juoktis ar verkti po prieplaukos tvarkymo darbų. Vietoje, kur turėtų plūduriuoti laiveliai, matyti tik gausiai augančios vandens žolės ir netoliese paskleistas iškastas gruntas.
„Nesuprantu, kur čia ir ką gilino, kad skelbė apie metrą gylio. Gylis turbūt pusė metro, nebent dar pusę metro paslėpė dumble. O kur dar žolių kupstai, pro kuriuos nepraplauksi“, – stebėjosi laišką parašęs ir nuotraukų atsiuntęs vyras.
Nepigiai kainavę darbai klausimų kelia ne tik praeiviams, bet ir prieplauka pasinaudoti pabandžiusiems laivavedžiams.
„Savivaldybė deklaruoja metrą gylio, tačiau tiek nėra. Yra gal 80 cm, gal mažiau. Man įdomu, ką jie darys, kai į jų pateiktus duomenis pažiūrėjęs laivo savininkas apgadins laivą? Ar atlygins nuostolius? Atsakymą visi žinome – savo klaidas dangstys mokesčių mokėtojų pinigais“, – piktinosi viešai prisistatyti nepanoręs laivavedys. Vyras abejoja darbų tikslingumu – kam reikėjo išleisti 7000 eurų, jei naudotis prieplauka vis tiek neįmanoma.
Mažųjų laivelių prieplauka rūpi ir buvusiam Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktoriui, laivavedžiui Jonui Bučinskui. Jo nuomone, dabartinė valdžia, užsakiusi pagilinti tik dugną prie prieplaukos pontonų, be reikalo išleido pinigus. Esą buvo būtina pagilinti visą užutekį.
„Matėt, ten visur žolės, bandžiau praplaukti, bet laivas jose net įstrigo. Apskritai, kur žolės, ten žmogaus nėra. Šitą dėsnį žino visi. Tačiau reikia kalbėti apie tai, kodėl kartu su gilinimo darbais prie kranto nebuvo pagilinta visa prieplauka? Esame tai darę, kainavo kelis tūkstančius litų, ne eurų. To gilinimo pakako keleriems metams. O kad reikės gilinti, tai reikės. Turbūt nėra nė vieno uosto, kuriame tokie darbai reguliariai nebūtų atliekami“, – įsitikinęs J. Bučinskas.
Apie gilinimą ir tvarkymą paklaustas buvęs prieplaukos administratorius Osvaldas Kasputis tik numojo ranka. Vienas vandens turizmo Jurbarke pradininkų įsitikinęs, kad jo nuomonė valdžiai nebuvo įdomi. Kelerius metus vystyti vandens turizmo verslą prieplaukoje bandęs verslininkas galiausiai šios minties atsisakė – į seklią prieplauką laivai atplaukti negalėjo, o buvę joje – liko įkalinti.
„Pavasarį mums vandens užtenka, bet vasaros viduryje pradeda trukdyti Imsrės sąnašos. Tačiau tuomet sulaukti savivaldybės sprendimo valyti prieplauką – neįmanoma, rajono taryba atostogauja. Geriausiu atveju toks sprendimas priimamas ir prieplauka valoma rudenį, kai laivybos sezonas baigiasi. Prasidėjus kitam sezonui problema kartojasi“, – nusivylimo neslėpė O. Kasputis, atsisakęs prieplaukos administravimo.
Rūpesčių kelia ne tik nevalomos sąnašos. Populiarėjant laivybai prieplauka jau seniai neatitinka poreikių, joje netelpa visi laivai. Todėl didesnius laivus jurbarkiečiai priversti laikyti Uostadvaryje ar kituose uostuose.
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas tikina, kad dėl prieplaukos gilinimo buvo kalbėta su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais. Pastarieji žadėjo pagalbą – kai pro šalį plauks gilinimą galintis atlikti laivas, jis turėtų užsukti ir į mažųjų laivelių prieplauką.
Tiesa, kol kas neaišku, kada tai bus. Vidaus vandens kelių direkcijos laivams darbo per akis ne tik Nemune ties Jurbarku.
Prieplauką tvarkiusios UAB „Jurmelsta“ vadovas Kęstutis Naujokas įsitikinęs, kad laivyba šioje vietoje ateitį gali turėti tik kasmet ją tvarkant, nes bandymai padėtį gelbėti kas keletą metų naudos neduos. K. Naujokas mato dvi išeitis – arba reikia sutarties su Vidaus vandens kelių direkcija dėl kasmetinio gilinimo specialia technika, arba statyti dumblo nusodinino įrenginį.
„Išvalyti prieplaukos dugną gali tik laivininkai, bet jie tai turėtų daryti kasmet. Nors tokia paslauga atsieitų nemažus pinigus. Kiek suprantu, laivininkus sunku prisikalbinti, tačiau anksčiau administracijos direktoriumi dirbęs Jonas Bučinskas kažkokiais būdais juos prisivilioti sugebėdavo“, – sakė K. Naujokas.
Itin ilgą strėlę turinčio ekskavatoriaus, kuris galėtų gilinti prieplauką, nei „Jurmelsta“, nei kitos aplink Jurbarką esančios įmonės neturi. Be to, gilinti prieplaukos dugną nuo kranto trukdo ir infrastruktūra, sunkiasvorė technika suniokotų įrengtus takus ir poilsio zoną.
„Antras variantas, kurį mes siūlėme anksčiau, – šiek tiek aukščiau Imsrės žiočių statyti dumblo sodinimo įrenginį. Iš esmės tai būtų didelė duobė, kurioje nusėstų upelio nešamas dumblas. Žinoma, ją reikėtų vis išvalyti, tačiau prieplauka nebūtų užnešta“, – tikino K. Naujokas.
Įmonės specialistai apskaičiavo ir apytikslę tokio projekto sąmatą. Suma turėtų svyruoti apie 30 tūkst. eurų.
„Nieko nepadarysi – prieplaukos vieta parinka ne pati geriausia. Todėl reikia nuolat tinkamai kovoti su gamta, nes kosmetiniai darbai padėties nepataisys“, – įsitikinęs K. Naujokas.
Tikisi atgaivinti
Ar su prieplaukos gilinimo darbais lipama ant jau anksčiau kakton skėlusio grėblio, parodys laikas. Savivaldybė tikisi objektą atiduoti į verslininkų rankas. Kai tik bus parengti dokumentai, planuojama skelbti konkursą parinkti prieplaukos prižiūrėtoją, kuris ateityje rūpintųsi ne tik šia mažųjų laivelių prieplauka, bet ir teiktų įvairaus inventoriaus nuomos bei techninio aptarnavimo paslaugas.
Svarstoma ir galimybė savivaldybei priklausančiame sklype organizuoti sezoninę prekybą vaisvandeniais, galbūt greito maisto patiekalais, diskutuojama apie kemperių ir pramoginių laivelių savininkų automobilių parkavimo aikštelę.
Kol mažųjų laivelių prieplaukai bus ieškomas operatorius, ji perduota prižiūrėti Jurbarko miesto seniūnijai. Nei už laivų nuleidimą, nei už automobilių parkavimą dabar mokėti nereikia, tačiau ir laivų prieplaukoje palikti negalima – jos prieigos stebimos vaizdo kamera, tačiau laivų niekas nesaugo.
Lukas PILECKAS
Toks vaizdas,kad dabartinė valdžia ne dirba ,o tik imituoja darbą,vien tam ,kad pliusiuką pasidėt.