Pilių ir dvarų kelias – tai tarsi kelionė laiku, per išskirtinius Lietuvos dvarus ir pilis. Senieji statiniai saugo didikų kultūrą, architektūrinius šedevrus ir šimtmečiais puoselėtą paveldą. Lapkričio 5 d. Panemunės pilyje vyko nacionalinio „Pilių ir dvarų kelio“ projekto pristatymas.
Birželio 16 d. „Pilių ir dvarų kelias“ kultūros paveldo departamento ekspertų komisijos tvirtinimu oficialiai įtrauktas į nacionalinių kultūros kelių tinklą. Nacionalinio kultūros kelio statusas suteikiamas tik išskirtinę kultūrinę, istorinę ir regioninę reikšmę turintiems maršrutams. Tai trečiasis toks kelias Lietuvoje – iki šiol nacionalinio kultūros kelio vardą turėjo tik Čiurlionio kelias ir Vėtrungių kelias.
Šis kelias driekiasi per keturias Nemuno slėnio savivaldybes – Jurbarko, Šakių, Kauno miesto ir Kauno rajono, jungdamas išskirtinius Lietuvos istorijos, architektūros ir gamtos paveldo objektus. „Pilių ir dvarų kelias“ apima platų kultūros paveldo spektrą – nuo gotikos ir renesanso iki baroko, klasicizmo, romantizmo bei istorizmo laikotarpių architektūros.
Maršrute pristatomi Aukštosios Fredos, Belvederio, Veliuonos, Jurbarko, Kidulių, Kaimelio, Gelgaudiškio, Ilguvos, Sviatošino (Kriūkų), Zyplių ir Žemosios Panemunės dvarai bei Kauno, Raudondvario, Raudonės ir Panemunės pilys.
Šis kelias – ne tik kultūros paveldo objektų grandinė, bet ir gyvas kultūros bei turizmo traukos centras, kviečiantis lankytojus atrasti dvarų kultūrą ir gastronomiją, mėgautis gamtos grožiu, pažinti Lietuvos istoriją bei dalyvauti edukacinėse ir pramoginėse veiklose.
Naujojo nacionalinio kultūros kelio sukūrimas – dar vienas žingsnis stiprinant Lietuvos kultūros paveldo pažinimą ir jo prieinamumą visuomenei. „Pilių ir dvarų kelias“ ne tik skatina kultūrinį turizmą, bet ir prisideda prie regionų tvaraus vystymosi bei bendruomenių įtraukimo į kultūros puoselėjimą.
šviesos inform.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
