Nemažai darbuotojų nusprendžia poilsiauti tik pajutę ilgalaikio nuovargio žalą. Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad toks sprendimas netinkamas – nereikia laukti, kol išseks paskutinės jėgos, atostogauti rekomenduojama bent po savaitę skirtingu metų laiku.
Svarbu užkirsti kelią perdegimui
E. Šidlauskas priminė, kad žmonės nesugeba atsitraukti nuo savo darbo, kasdienės rutinos, jei kažkokiu būdu vis tiek dirba.
„Svarbu atostogaujant atsitraukti nuo darbinių saitų, peradresuoti laiškus ir palikti atsakomybę pavaduojančiam asmeniui, kad nereiktų nerimauti ir pavyktų lengviau atsipalaiduoti. Kitas dalykas gali būti netinkama poilsio forma. Pirmiausia, piktnaudžiavimas alkoholiu arba kitomis medžiagomis nesuteikia poilsio“, – teigia jis.
Psichologas Edvardas Šidlauskas / LRT stop kadras
Neišnaudojus susikaupusių atostogų, darbuotojui gresia fizinis ir emocinis išsekimas.
„Streso yra visur, nuovargis kaupiasi, pirmasis to simptomas, jeigu žmogus vos atėjęs į darbą jaučia nuovargį. Tai reiškia, kad praėjus savaitėms ar mėnesiams tai gali virsti perdegimu“, – įspėja E. Šidlauskas.
Kad netektų patirti įtampos per atostogas, darbuotojas turėtų iš anksto užtikrinti, kad darbai ir be jo vyks sėkmingai.
„Labai svarbu darbų eigą susitvarkyti prieš atostogas, rasti, kas pavaduos, apgalvoti galimas problemas ir kas jas spręs, kai žmogaus nėra. Nuo visų problemų niekas nėra apsaugotas, gyvenimas yra daug sunkesnis ir neveikia pagal nustatytą teoriją, bet apgalvoti yra naudinga“, – sako jis.
Pervargimas / galvos skausmas / skausmas / nuovargis / Marcus Aurelius / Pexels.com nuotr.
Rekomenduojama poilsiauti kelis kartus per metus
Psichologas įspėja žmones, nusprendusius atostogauti mėnesį – per ilgos atostogos išmuša iš darbo vėžių.
„Pasirinkimas ilsėtis mėnesį yra geresnis, nei nesiilsėti iš viso, bet kyla problema, kad paskui yra sunku grįžti į darbinį ritmą. Taip pat, jeigu žmogui užtenka dviejų savaičių pailsėti, likusios dvi yra tarsi iššvaistytas laikas ir kai jų reikės, žmogus jų nebeturės“, – teigia E. Šidlauskas.
Jo teigimu, skirtingais metų laikais reikia pasirinkti vis kitokį poilsio būdą, taip bus galima išvengti rutinos net ir atostogų metu.
„Yra svarbu padalinti poilsį į dvi arba net kelias dalis. Pasitaiko ilgųjų savaitgalių, bet, pavyzdžiui, žiemą, tamsiuoju dienos metu, labai gerai išvažiuoti kažkur į užsienį, kur yra saulės. O kitais periodais būtų šaunu keliauti į šiaurę, pailsėti nuo to, kas įprasta. Manau būtų optimalu kiekvieno sezono metu paatostogauti po dvi savaites“, – pabrėžia jis.
Atostogos / Pexels nuotr.
Psichologas nepritaria pasirinkimui atostogauti vos kelias dienas – organizmui toks poilsis prilygs dar vienam savaitgaliui.
„Poilsiauti po dvi dienas yra per mažai, geriausia po savaitę ar dvi. Rudenį būtų gerai nuvykti į kokią nors pažintinę kelionę, pavasarį ar žiemą – į šiltus kraštus. Galima ilsėtis ir kaime, nebūtina vykti kažkur labai toli“, – primena E. Šidlauskas.
Išanalizavus poreikius, poilsis tampa efektyvesnis
Psichologas sako, jog būtų idealu, jei žmogus suprastų save ir matytų, kokia poilsio forma jam yra tinkamiausia. Jeigu darbas fizinis, ramiai pailsėti gali būti naudingiau negu rinktis aktyvią poilsio formą.
„Jeigu žmogus dirba ramų darbą prie kompiuterio, ekstremalios patirtys, tokios kaip šaltis, karštis, yra gal ir geros, tai tarsi psichikos masažas. Bet, aišku, visur turi būti saiko, nereikia persistengti. Galima kreiptis į kelionių ir poilsio organizatorius arba, jeigu visiškai nėra idėjų, paskaityti straipsnių apie tai, kaip laiką leidžia kiti“, – aiškina jis.
Atostogos / BNS
Ramus atsipalaidavimas namie, kurį žmonės dažnai vadina tinginiavimu, taip pat gali būti puiki poilsio forma.
„Žmonės dažnai nesupranta, kad poilsis yra sudėtinė darbo dalis. Jį galima sulyginti su įrankio galandimu – po jo prietaisas ima veikti dar geriau. O jeigu aš negalandu savo įrankių, tai koks iš manęs darbininkas? Protiniai ir emociniai resursai turi būti nuolatos atkuriami, vieniems reikia aktyvaus poilsio, kitiems – pagulėti ir pažiūrėti serialą. Svarbiausia yra atsijungti nuo darbo, pamiršti problemas ir tiesiog atitrūkti. Reikia ieškoti stiprių įspūdžių, kurie nuplautų rutiną, darbinės veiklos pėdsakus“, – sako E. Šidlauskas.
Paklaustas apie nuobodulį, E. Šidlauskas primena – dažniausiai tai yra požymis, kad žmogus menkai save pažįsta.
„Nuobodulys yra stimuliacijos trūkumo požymis, jis kyla labiau ne iš aplinkybių, o iš vidinio skurdumo. Toks žmogus turi lobius savyje, bet dar nėra jų atradęs. Sąmoningesnis žmogus niekada nejaučia nuobodulio, nes visada turi, ką veikti“, – šypsosi jis.
Gamta ir tinkamas miegas – pirmieji žingsniai geram poilsiui
E. Šidlauskas pabrėžė, kad atostogų metu pasirinkus prastus miego ir mitybos režimus, galima dar labiau išsekti.
„Miegas yra labai svarbus. Daugumai mano klientų pirmasis prastos psichinės būklės požymis buvo sutrikęs miegas. Žmogus nepailsi, vėl užsiima kažkokiais darbais ar veiklomis, psichika tampi dirgli, lengvai pažeidžiama, mažėja savikontrolė. Vėliau prasideda įvairios psichozės, haliucinacijos“, – primena jis.
Atostogos / R. Rumšienės/LRT nuotr.
Išvykos į gamtą taip pat priklauso nuo asmens gyvenamosios vietos – miestiečiams tai suteikia daugiau naudos.
„Jeigu žmogus yra ūkininkas, daugiau praleidžia laiko gamtoje, gal jam ir geriau apsilankyti mieste. Tačiau miestiečiui aš linkėčiau kuo dažniau būti gamtoje, nes, vis dėlto, gamta yra natūrali mūsų aplinka, tai ne komfortiškas būstas, kuris gal ir patogus, bet neatstoja žalumos ir saulės šviesos. Mes nesame visko ištyrę, bet visi medžiai, augalai turi su mumis kažkokį ryšį. Aš asmeniškai geriausiai pailsiu gamtoje“, – sako psichologas.
Grįžus geriau imtis lengvesnių darbų
Tinkamai pasirinktas poilsis padeda aktyviai dirbti darbus praėjus ir nemažai laiko po atostogų.
„Kuo labiau žmogus įsikrauna, tuo ilgiau išlieka įspūdžiai. Taip pat viskas priklauso nuo darbo, koks ten krūvis. Jeigu darbuotojas iškart krinta į mėsmalę, natūralu, kad sukaupti ištekliai gali labai greitai išsekti. Bet kokybiškas poilsis tuo ir geras, kad jis išliks ilgai. Galima įsigyti suvenyrų, pasidaryti nuotraukų, kurios primins apie kelionę. Aš manau, kad tai sustiprintų ir pratęstų teigiamų emocijų poveikį, nes emocijos yra energija, o geri prisiminimai mums suteikia jėgų dirbti“, – kalba E. Šidlauskas.
Suvenyras / Shutterstock nuotr.
Grįžus visada yra geriau pradėti nuo lengvesnių darbų, kad būtų lengviau po truputį įsivažiuoti į ritmą, o tada galima pereiti prie sudėtingesnių uždavinių.
„Jeigu iš karto pradėtume nuo stresą keliančių darbų, juos atlikti būtų daug sunkiau. O toks lengvas įėjimas yra sveikesnis. Laipsniškumo principas tinka visur, o atsipalaidavimas išliks ilgiau. Tai – kaip fizinė treniruotė: mes darome apšilimą, tada einame kilnoti svorių. Jeigu nepadarome apšilimo, galime pasitempti raumenis. Tas pats gali atsitikti ir darbo vietoje“, – primena psichologas.
