Vaikus lepinti malonu, ypač, kai už tai sugrįžta tyra mažylio ar santūri paauglio šypsena. Tačiau reikia žinoti, kad per daug ,,persaldintos“ meilės gali pridaryti sunkiai pataisomos žalos vaiko elgesio ir asmenybės formavimui. Apie tai kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologe Jūrate Marcinkevičiene.
Išimčių iš taisyklių negali būti
Pokalbį su psichologe pradedame pavyzdžiu: penkiametis rėkia parduotuvėje, jį ramina suglumusi mama: ,,Dabar perkam saldainį, o kitą dieną – lipdukus. Susitarėm, kad pildom tik vieną tavo norą“. Mažasis rėkia: ,,Kai buvau pas močiutę, ji sakė, kad viską nupirks ir viską pirkdavo kiekvieną dieną“.
Panaši situacija būna ir šeimose su paaugliais. Tėtis sudrausmino paauglį už prastą pažymį, apribojo laisvalaikį. Paauglys mamai praneša, kad grįš vėliau, nei liepė tėtis. Mama vaiką išleidžia, šis grįžta vėlai, o į tėčio pastabą mama atšauna: ,,Ko prikibai prie vaiko?“ Kitą kartą paauglys panašioje situacijoje diktuoja savo taisykles: ,,Visi gauna ketvertus, tai kodėl tik man už tai namų areštas?“
,,Tai – tradicinis pavyzdys, kokią įtaką daro suaugusiųjų nesusikalbėjimas. Tarp atsakingų už vaiką asmenų negali būti priešpriešos. Tėtis (arba mama, močiutė ir pan.) negali būti tas ,,geresnysis“ asmuo, kuris vaikui leidžia daugiau, kai mama (tėtis) nemato. Būna ir blogiau – šeimoje kažkam pabosta laikytis taisyklių, pabosta, pasak tėvų, ,,kovoti su vaiku“. Ką tokiu atveju mato vaikas? Kad taisykles galima laužyti“, – blogą tėvų rodomą pavyzdį įvardijo J.Marcinkevičienė.
Pasak pašnekovės, tada lieka tik laiko klausimas, kada vaikas ims diktuoti savas taisykles ir blogiausia – jas kaitalioti. „Už taisyklių laužymą daromos nuolaidos neatspindi tikrojo meilės jausmo, tai panašu į bandymą „nusipirkti“ trumpalaikę pozityvią vaiko emociją. Blogiau, kad šios ,,meilės“ kaina auga – vaikas nori daugiau kompromisų ir nutinka blogiausia: darželinukas aprėkia močiutę parduotuvėje, kai šiai pritrūksta pinigų ir kantrybės (o tai būtinai nutiks) pirkti viską, o paauglys užblokuoja mamos kontaktus, kad ši ,,nelestų smegenų“. Šeimoje įsivyrauja uragano situacija – visi chaotiški ir pikti“, – pastebi psichologė.
Elgesio taisyklės turi būti aiškios visiems šeimos nariams
Pasak psichologės, šeimos taisyklės tvarko:
Psichologės teigimu, taisyklės visų pirma skirtos tam, kad šeima jaustųsi saugi: visi šeimos nariai žino, kur kuris yra, kada grįš, kokias pareigas atliks ir kas nutiks negerai, jeigu kuris nors pažeis taisykles (pvz. kažkuriam iš šeimos pavėlavus grįžti dėl nesutartai užsitęsusio laisvalaikio, bus pavėluota į teatrą). Apibrėžtos taisyklės mažina įtampą – nereikia nerimauti, kad vieno ar visų šeimos narių planai sužlugs, reikalingas daiktas nebus nupirktas laiku ir pan. Vaikus taisyklės moko atsakingumo apskritai, kurio jiems prireiks mokantis, studijuojant, renkantis profesiją, dirbant. Laikantis taisyklių šeimoje sumažėja galimybių ,,būti blogu“ ir išvengti neigiamų emocijų bei santykių pablogėjimo su šeimos nariais, taisyklės moko taisyti savo klaidas. Laikantis taisyklių atsiranda ribos, kurias reikia gerbti – tiek visų šeimos narių, tiek kiekvieno jos nario atskirai.
Kai mano anūkė bus 16 metų, jai būs parodyti senelio užrašai, garso įrašai ir prisiminimai, kaip jos motina sulaužė visas padorias gyvenimo taisykles. Už anūkės pabučiavimą paskundė, kad senelis galimai yra iškrypėlis, už 2 gražius laiškus dėl anūkės gerovės, paskundė , kad nesaugu gyventi. Kaip padorų žmogų, buvusi marti žiauriai išniekino, nors 8 metus senelis jai padėjo daugiau negu savo vaikams. Senelis niekada jai nekeršys, nes pats likimas tą moteriškę galimai padarys labai nelaimingą.Glimai kiekvienas lieptas turi savo galą.