Vieniems tai – tabu, o kitiems – natūrali kalbos dalis. Nors viešumoje vartoti keiksmažodžius nepriimtina, psichologai sutinka, kad keiktis gali būti visai naudinga. Reikia tik tai daryti vietoje ir laiku. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako, kad raginimą išsivalyti nuo slaviškų keiksmažodžių pasiekti nebus lengva, mat to visų pirma turi norėti pati visuomenė.
Psichoterapeutas D. Jakučionis sako, kad keiksmažodžiai turėtų būti emocinė išraiška, ypač jei kažkas nutinka mums, patenkame į kažkokią situaciją. O jei tai nukreipiama į kitą žmogų, dėsto laidos svečias, tai jau yra įžeidimas.
„Jei kas mums nutinka, pavyzdžiui, užsigauname pirštą, koją, tai juk nesakome ajajai – vartojame keiksmažodį. Dažniausiai vartojame ne lietuviškus keiksmažodžius, nes lietuviški yra ilgi – kol juos ištari, tai ir skausmas dingsta“, – juokiasi psichoterapeutas.
D. Jakučionis laidoje prisiminė vieną tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad besikeikiantieji ilgiau išlaikė ranką šaltame vandenyje. Tokie pat rezultatai buvo ir su svorio kėlimu.
„Tie, kurie keikėsi, pakėlė daugiau svorio ir jį išlaikė ilgiau nei tie, kurie nesikeikė tokio veiksmo metu, – sako pašnekovas. – (Keiksmai – LRT.lt) tarsi kažką duoda žmogui, kažkokį impulsą, padeda. Tik, žinoma, tam yra laikas ir vieta.“
Jei tėvai stipriai emociškai sureaguos, vaikai supras, kad tam tikras žodis veikia ir jį naudos.
Skausmas būna fizinis ir emocinis. Pasak psichoterapeuto, emocinį skausmą geriausiai iliustruoja vizitas pas gydytojus, kuomet pacientui imamas kraujas ar jis skiepijamas.
„Dar net neprilietė, bet jau skauda, – emocinį skausmą trumpai ir taikliai apibūdina laidos svečias. – Čia yra emocinis komponentas. Jį išleidus lieka fizinis skausmas, kuris, pasirodo, nėra jau toks stiprus ir gąsdinantis.“
Keiksmažodžiai, pastebi D. Jakučionis, yra labai gerai įsimenami. Anot jo, jei įsimename ir vartojame daug keiksmažodžių, kitą informaciją įsiminti gali būti sunkiau. Psichoterapeutas sako, kad raginimas atsisakyti nelietuviškų keiksmažodžių nėra lengvai pasiekiamas uždavinys.
Dainius Jakučionis / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Ar galime jų atsisakyti? Taip, galime, tačiau tai bus ilgas procesas. Jei žiūrėsime kultūriškai, ar visa visuomenė gali jų atsisakyti, tai visų pirma pati visuomenė to turi norėti. Nepaisant to, prireiks kelių kartų. […] Pastebima, kad jeigu žmonės moka kelias kalbas, tai emocinėse situacijose jie keiksis savo pirmąja kalba, mat ji labiausiai įsispaudusi į atmintį ir asmenybės stotą.
Taigi, norint išsivalyti (nuo slaviškų keiksmažodžių – LRT.lt) prireiks ne vienos kartos pasikeitimo, o dar ir reikės sugalvoti, kuo juos pakeisti. Tai turi būti taip pat veiksmingi, stiprūs ir visuotinai priimti pakaitalai“, – sako D. Jakučionis.
Laidos svečias labai aiškiai atskiria emocijas paryškinančių keiksmažodžių prasmę ir nuolatinį jų vartojimą kasdienėje kalboje. Pasak jo, jei keiksmažodžiai vartojami kiekviename sakinyje, savo prasmės jie nebetenka.
„Į tokį, daug besikeikiantį, žmogų ir požiūris bus visai kitas, – sako psichoterapeutas. – O jei kalba keiksmažodžiais neužteršta ir jie panaudojami laiku ir vietoje – neretai net pagyrimo galima sulaukti, kad štai kaip gerai pasakė.“
Daugelis tėvų, augindami atžalas, susiduria su tuo, kad jų vaikai kieme ar namuose išgirsta keiksmažodžių ir pradeda juos nevalingai vartoti. Kaip gi vaikui paaiškinti, kad keiksmažodžiai nėra laukiami kasdienėje kalboje? Pasak psichoterapeuto, pokalbis apie tai labai priklauso nuo vaiko amžiaus.
Tėvai, vaikai / „Shutterstock“ nuotr.
„Jei vaikas mažas, darželinukas, jis dar nesupranta tam tikro žodžio reikšmės. Jis bando suprasti, kai kokį keiksmažodį pavartoja kiti, tačiau jam pačiam jis nieko nereiškia. Tačiau pamatęs tėvų reakcijas vaikas supranta, kad čia kažkas blogai. […] Tėvams reikėtų ramiai, be jokių emocijų pasakyti, kad tokio žodžio mes nevartojame.
Jei tėvai stipriai emociškai sureaguos, vaikai supras, kad tam tikras žodis veikia ir jį naudos. Su vyresniais vaikais reiktų susitarti, kad privačiai, namuose, esant reikalui galima nusikeikti, tačiau viešumoje to daryti nederėtų. O kaip jau elgsimės suaugę, bus mūsų reikalas – padarysime taip, kaip nuspręsime, pagal savo gėdos jausmą“, – sako psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Visas pokalbis su psichologu apie keiksmažodžių įtaką mūsų psichologinei savijautai – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
