Kol vieni drastiškomis biosaugos priemonėmis kovoja su afrikiniu kiaulių maru, kitiems tai – nė motais. Panašu, kad tiems, kam nesvarbūs reikalavimai ir elementari tvarka, būtų galima priskirti „Girių“ medžiotojų klubą arba bent jau jam priklausančią teritoriją Stakių miške.
Duobės turinys šokiravo
Pirmadienį redakciją pasiekė nuotraukos ir filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota kelių kvadratinių metrų atvira duobė, pilna šernų likučių. Prie jos dar savaitgalį laisvai galėjo patekti ne tik miško lankytojai, bet ir laukiniai žvėrys, kurie tampė šernų likučius. Maža to, šalimais bėga šaltinis. Pastarojo vanduo plukdyti ligos sukėlėjus bent jau teoriškai gali labai toli.
Rasti skaitytojo nurodytą vietą nebuvo sudėtinga, nes atvykus ten jau vaikštinėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jurbarko padalinio specialistai.
Apie akiplėšišką biosaugos reikalavimų pažeidimą jie, kaip ir redakcija, sužinojo pranešus šernų atliekas radusiam žmogui.
Paaiškinti, kas tiksliai iškasė duobę, į ją suvertė šernų likučius, kiek laiko ten jie buvo laisvai prieinami žmonėms ir gyvūnams, veterinarijos tarnybos Jurbarko padalinio vadovas Algirdas Pocius paaiškinti negalėjo.
Pareigūnas tik patvirtino, kad šalia duobės esanti žvėrių lupimo aikštelė priklauso medžiotojų klubui „Girios“. Tiesa, ji kurį laiką nebenaudojama. Klubas sumedžiotus žvėris dorojo kitoje vietoje.
„Girioms“ priklauso ne vienas aukštas pareigas užimantis valdininkas Vilniuje ir Kaune.
„Pradėsime tyrimą, viskas bus pagal įstatymą. Atvykome su komisija, tačiau matote faktą – duobė užlyginta“, – sakė A. Pocius.
Tačiau nuotraukas atsiuntęs skaitytojas įsitikinęs – žvelgti į situaciją be jos konteksto – neįmanoma. O kontekstas labai primena grubų pažeidimą.
„Savaitgalį netoli Stakių, miške, radau šernų gaišenų pilną duobę. Neaptverta, neužkasta, prieinama visiems. Plėšrūnai kailius ištampė. Taip pat šalia pastatyta lupykla ir į tą duobę buvo metami kailiai su žarnomis. Šie plotai priklauso „Girių“ medžiotojų klubui, kuriame medžioja valstybės tarnautojai. Kaip matyti, jie sau leidžia viską ir jokie įstatymai negalioja“, – sakė skaitytojas.
Situacija nemaloni
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vadovas Paulius Bušauskas buvo kategoriškesnis. Jo teigimu, situacija – labai nemaloni ir tokių dalykų neturėtų būti. „Žinant, kad liga gali plisti ir plinta, tai yra labai negražus atvejis. Tokių dalykų anksčiau nebūdavo. Juolab kad už šerno sutvarkymą medžiotojai gauna išmokas – nuo 20 iki 30 eurų“, – sakė P. Bušauskas.
Pasak specialisto, visos gyvūnų atliekų duobės yra griežtai kontroliuojamos, ir medžiotojai puikiai žino, kad atliekant kokius nors darbus tenai privalo dalyvauti vietinio VMVT padalinio inspektoriai.
„Rizika yra didelė, todėl viskas daroma prižiūrint inspektoriams. Jurbarko rajone anksčiau tokių problemų nebūdavo. Dabar bus paimti paaiškinimai iš būrelio vadovų, ir tarnyba spręs, kokias priemones taikyti, tai bus arba įspėjimas, arba nuobauda“, – sakė P. Bušauskas.
Antradienį aiškiau situaciją matė ir A. Pocius. Pasak Jurbarko padalinio viršininko, tarnyba atlieka patikrinimą. Per jį turėtų būti išsiaiškinti šernų likučius neteisingai tvarkę asmenys, iš kur ir kada šernai atsirado. Taip pat atsakingiems asmenims bus skirtos nuobaudos.
„Būrelis tikrai neišsiskiria pažeidimais. Neturėjome su jais jokių bėdų, jie laikosi nurodymų, medžioja daug šernų. Tai tikrai ne sisteminis pažeidimas. Šiandien į tarnybą atvyksta būrelio atstovai, kurie pateiks paaiškinimus“, – tikino viršininkas.
Su medžiotojų klubu „Girios“ oficialiai nurodytais telefonais susisiekti nepavyko. Tačiau antradienį įtariamas pažeidėjas iš „Girių“ klubo atvyko į VMVT Jurbarko padalinį. Kaip teigia padalinio viršininkas A. Pocius, medžiotojas paaiškino, kaip šernų liekanos atsidūrė duobėje ir kodėl jos liko neužkastos. Taip nutiko esą dėl to, kad sugedo tai turėjusi padaryti technika.
„Už pažeidimą skyrėme įstatymu numatytą nuobaudą – įspėjimą. Duobė buvo užlyginta sekmadienį, kai už tai atsakingas žmogus atsivežė techniką“, – sakė Jurbarko VMVT vadovas A. Pocius.
Griežti reikalavimai
Plintant afrikiniam kiaulių marui ir medžiotojai, ir kiaulių augintojai privalo laikytis nustatytų taisyklių. Kai kurios jų – itin griežtos. Tą patvirtina ir pavyzdys, kad šalia užlygintos duobės pirmadienį VMVT specialistai vaikščiojo vilkėdami specialius kostiumus, kurie vėliau buvo sunaikinti.
Veterinarijos tarnybos pareigūnams teks aiškintis, kokia ir kieno technika užkasė šernų likučių pilną duobę? Kastuvu čia niekas nemojavo, o tokius darbus atlikusi įranga privalėjo būti dezinfekuota.
Jurbarko rajonas patenka į antrąją maro zoną. Tai reiškia, kad teritorija užkrėsta, tačiau liga kol kas nustatyta tik šernams, bet ne ūkiuose auginamoms kiaulėms. Į šią zoną patenka Girdžių, Jurbarko miesto, Jurbarkų, Juodaičių, Raudonės, Seredžiaus, Veliuonos, Skirsnemunės ir Šimkaičių seniūnijos.
Tai reiškia, kad čia taikomi ribojimai kiaulių judėjimui iš jų laikymo vietų ir griežti biosaugos reikalavimai.
Liga – pavojinga
Afrikinis kiaulių maras – užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl grėsmės žmonėms, o todėl, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas gali išplisti už ligos židinio ribų. Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas, jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.
Lukas PILECKAS
Jei tokį pažeidimą būtų padarę mūsų rajono medžiotojai-jiems numautų paskutines kelnes. Bet jei tą padarė aukšti ponai iš didmiesčio-spėju kaltų nebus. Nebent triukšmui nuraminti suras vietinį asiliuką-atpirkimo ožį.