Bendromis Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Japonijos paukščių apsaugos draugijos (JSPB) mokslininkų jėgomis jau trečius metus Lietuvoje bus tiriamos retos mažosios žuvėdros. Institucijos yra pasirašiusios tarptautinę bendradarbiavimo sutartį. Sutarta, kad 2014–2016 m. bus bendrai vykdomas projektas „Šiaurės Rytų Europos mažosios žuvėdros Sterna/Sternula albifrons populiacijos produktyvumas, svarbiausios grėsmės ir sezoninių migracijų keliai“.
Mažoji žuvėdra – nedidukė Lietuvos pakrančių gyventoja. 1976 m. paukštis įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvėdros kūnas pilkas, krūtinė ryškiai balta, galvą puošia juodų plunksnų „kepurėlė“ su palei akis besitęsiančiu ruoželiu. Šaltuoju metų laikotarpiu suaugę paukščiai įgauna tamsesnes spalvas. Snapas ilgas, geltonas su juodu galiuku. Šis greitas ir miklus sparnuotis yra mažiausias iš visų Lietuvos žuvėdrų. Veisimuisi ji dažniausiai įsikuria Nemuno upėje, o lizdus suka smėlėtose salose ir pakrantėse.
Daugiausiai šių besiveisiančių paukščių buvo rasta Nemuno salose ir pakrantėse Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau jos čia veisėsi nesėkmingai. 2015 metais šalyje stebėta didžiausia šių paukščių kolonija, įsikūrusi Nemuno saloje ties Greičiais, nukentėjo dėl žmonių masinio lankymosi birželio paskutinėmis ir liepos mėnesio pirmomis dienomis. Prie salos atvykus tarptautinei tyrėjų ekspedicijai, mažųjų žuvėdrų kolonijoje matėsi daugybė žmonių pėdsakų ir keleto didelių smėlio „pilių“ liekanos. Akivaizdu, kad buvusi karščio banga priviliojo daug žmonių prie Nemuno upės, todėl žuvėdrų kolonija stipriai nukentėjo – išliko kiek mažiau nei 10 proc. kolonijos porų.
Tik nuo mūsų žvejų ir poilsiautojų geros valios priklauso, ar pavyks atlikti mokslininkų tyrimus, kurie bus vykdomi nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d., ir užtikrinti didesnę rimtį teritorijose, kur žuvėdrų kolonijos žinomos iš seniau:
•Stabilioje Nemuno salelėje, esančioje prie dešiniojo upės kranto Greičių ir Sudargo (4,5 km aukštyn nuo Smalininkų uostelio) ir sezoniškai išdžiūstančioje vagos dalyje 3,5 km ruožuose žemyn ir aukštyn nuo šios stabilios salos palei dešinį krantą (1 pav.);
•3 km ruože palei dešinį Nemuno krantą žemiau Mituvos žiočių (tai sezoniškai išdžiūstančios ir sausuma tampančios upės vagos vietos (2 pav.);
•Dešiniosios Nemuno pakrantės ruože 2,5-4,5 km aukščiau tilto per Nemuno upę Jurbarko mieste (3 pav.).
Daugiau informacijos apie mažąsias žuvėdras galite rasti:
Savivaldybės ir „Šviesos” inf.
