Visose Jurbarko r. mokyklose abiturientams jau įteikti brandos atestatai. Aukščiausiais pasiekimais šiemet džiaugėsi 12 abiturientų, tačiau buvo ir tokių, kurie atestatų negavo. Daugiausiai abiturientų, kuriems nepavyko išlaikyti egzaminų – Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje (TVM).
Be atestatų
Smalininkų TVM šiemet baigė 37 abiturientai. Kaip informavo šios ugdymo įstaigos atstovė, atestatai bus įteikti 22 moksleiviams.
Smalininkuose besimokantieji, skirtingai nei kitų mokyklų moksleiviai, gausiausiai rinkosi mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Jį laikė 23 mokiniai. Trims nepasisekė, tačiau perlaikyti šio egzamino atėjo tik du Smalininkų TVM abiturientai, iš kurių vienam nepasisekė ir antrą kartą.
Iš viso pakartotinai lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galėjo laikyti ir atestato siekti 16 abiturientų, neišlaikiusių mokyklinio ar valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino iš karto, tačiau į pakartotinį egzaminą atėjo 14 – nelaikyti egzamino nusprendė ir vienas Eržvilko gimnazijos mokinys.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją šiemet baigė 156 abiturientai – 151 moksleivis ir 5 suaugusieji. Atestatai įteikti 143 šiais metais gimnaziją baigusiems moksleiviams, 4 suaugusiesiems ir 2 buvusiems gimnazijos mokiniams, gimnaziją baigusiems anksčiau, bet negavusiems atestato. Du gimnazistai gavo atestatus su pagyrimu.
Veliuonos Antano ir Juškų gimnazijoje atestatai įteikti 27 abiturientams, be atestato liko vienas Eržvilke iš 19 abiturientų brandos atestatus liepos 17 d. vykusiose išleistuvėse gavo 16. Dvi merginos dar gali atestatus gauti, jei iki rugpjūčio pabaigos pagerins savo matematikos žinias – jos turėjo neigiamą metinį šio dalyko įvertinimą. Brandos atestatas neįteikiamas, jei moksleivis turi neigiamą metinį pažymį.
Tvarka kito mažai
Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Genovaitė Grigucevičienė sako, kad egzaminų tvarka nuo pernai kito nedaug. Menų ir technologijų mokykliniai brandos egzaminai vyko pagal pačių mokyklų vadovų patvirtintą grafiką. Technologijų egzaminą rinkosi laikyti 29 rajono abiturientai – net 19 iš jų mokėsi Smalininkų TVM. Šį egzaminą išlaikė visi kandidatai. Menų mokyklinį brandos egzaminą laikė ir išlaikė 12 abiturientų. Daugiausia – net 9 kandidatai mokėsi Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje.
Balandį vyko anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis, o kiti egzaminai – daugiausia birželį ir liepą.
„Pakeitimų buvo anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalyje. Anksčiau du vertintojai abiturientų pasiruošimą vertindavo vietoje, o šiemet egzamino vietoje dirbo vienas vertintojas, o kitas vertintojas kitame egzaminų centre vertino atsiųstą kalbėjimo įrašą“, – sako G. Grigucevičienė.
Šiemet pirmą kartą rajone buvo įrengti du anglų kalbos valstybinio egzamino centrai – Jurbarko ir Veliuonos gimnazijose. Kadangi egzamino negali vertinti tos pačios mokyklos mokytojai, nuspręsta daryti du centrus. „Pernai vertintojais keitėmės su Raseiniais, o šiemet Jurbarko gimnazijoje dirbo vertintojai iš rajono mokyklų, o Veliuonoje – iš Jurbarko. Veliuonos gimnazijoje anglų kalbos egzaminą laikė 45 moksleiviai iš Veliuonos, Eržvilko ir Smalininkų mokyklų“, – sako G. Grigucevičienė.
Visi kiti egzaminai buvo laikomi Jurbarko gimnazijoje, išskyrus chemijos egzaminą. Jį renkasi nedaug moksleivių – šiemet 6, todėl tenka važiuoti laikyti į kitą rajoną. Pernai chemijos egzamino centru jurbarkiečiai rinkosi Šilalę, o šiemet – artimesnę Šakių „Žiburio“ gimnaziją. Visi jurbarkiečiai chemijos egzaminą išlaikė.
Net šeši valstybiniai brandos egzaminai – anglų k., biologijos, chemijos, informacinių technologijų, fizikos ir dalis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų buvo vertinti elektroniniu nuotoliniu būdu. Egzaminų rengėjų nuomone, toks vertinimas didina vertintojo asmeninę atsakomybę, užtikrinamas vertinimo patikimumas ir objektyvumas.
Pernai atsiradusia naujove – galimybe per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą 20 min. pasinaudoti kompiuteriu šiemet pasinaudojo apie pusė laikiusiųjų šį egzaminą. „Egzamino dokumentuose žymime, kiek moksleivių ir kiek laiko naudojosi kompiuteriu. Dokumentai rodo, kad abiturientai prie kompiuterio praleisdavo labai nedaug laiko 3, 5, 10 minučių“, – tikina švietimo specialistė G. Grigucevičienė.
Tenka išlaidauti
Didelė problema, pasak G. Grigucevičienės, yra tai, kad šiemet moksleiviai egzaminus, kuriuos norės laikyti, turėjo pasirinkti labai anksti. „2017-2018 m. abiturientai egzaminus rinkosi iki kovo 1 d., o šiemet tai turėjo padaryti rudenį, kai dauguma dar net nežino, kur studijuos. Todėl rinkosi visi daug egzaminų, o vėliau į juos neatėjo“, – sako specialistė.
Abiturientai rudenį užsirašė laikyti ir po šešis egzaminus. Tvarka leidžia pasirinkti egzaminų kiek nori, o po to tų, kurių nebereikia stojant į aukštąją mokyklą, nelaikyti. Po nustatyto termino nieko keisti nebegalima – jei egzamino nepasirinkai, tai vėliau sugalvojęs, kad jo reikia, laikyti nebegalėsi. „Ar moksleivis ateis į egzaminą sužinome tik egzamino dieną, kai registruojame kandidatus, o egzaminui ruošiamės pagal pareiškusiųjų norą jį laikyti skaičių“, – aiškina G. Grigucevičienė.
Tai reiškia, kad didesniam skaičiui kandidatų turi būti parengti visi egzamino dokumentai, patalpos, pakviestas reikiamas skaičius vertintojų, egzamino vykdytojų. „Tai labai nemaži pinigai. Juos būtų galima panaudoti apmokėti egzaminuose dirbantiems mokytojams, mokymo įstaigų vadovams, kurie už egzaminus gauna ne tiek ir daug“, – svarsto švietimo specialistė.
Matematikos valstybinį egzaminą laikyti rudenį rinkosi 202 abiturientai, į egzaminą atėjo 163 – net 39 moksleiviams šio egzamino jau neprireikė, nors, kaip ir pernai, galioja taisyklė, kad norintieji studijuoti valstybės finansuojamose vietose, privalo išlaikyti matematikos valstybinį egzaminą. Į istorijos egzaminą neatėjo 36, į geografijos – 34, į biologijos – 15, į fizikos – 13 abiturientų. Po kelis ar keliolika kandidatų neatvyko laikyti ir kitų egzaminų.
Prasčiausiai sekėsi matematika
Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė 165 abiturientai iš Jurbarko, Eržvilko ir Veliuonos gimnazijų, 13 šio egzamino neišlaikė, todėl rinkosi jį perlaikyti, išlaikė 92,53 proc. visų laikiusiųjų. Du šimtukus gavo Jurbarko gimnazijos moksleiviai, 20 laikiusiųjų įvertinti 86-99 balais, o didžioji dalis gavo 36-85 balus. Mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 53 rajono abiturientai.
Anglų kalbos valstybinį egzaminą, kaip ir visoje šalyje, rinkosi laikyti daugiausia abiturientų – 182. Neišlaikiusiųjų buvo 10 – 8 iš Jurbarko gimnazijos ir du iš Eržvilko, tačiau trys jurbarkiečiai ir viena veliuoniškė surinko po 100 balų. 43 moksleiviai surinko 16-35 balus, 92 – 36-85 balus, 32 moksleivių žinios įvertintos aukštais 86-99 balais.
Fizikos egzaminą laikė 18 moksleivių. Išlaikė visi, tačiau aukštesnio įvertinimo nei 85 balai negavo nė vienas. Geografijos egzaminą laikė 54 abiturientai, trims jo išlaikyti nepavyko, 19 buvo įvertinti 36-85, o 32 – 16-35 balais. Biologijos egzaminą laikė 66 abiturientai, išlaikyti nepavyko vienam Veliuonos gimnazijos moksleiviui, o vienas Jurbarko gimnazijos abiturientas gavo 100 balų, dar 8 laikiusieji surinko 86-99 balus.
Populiarumą praranda istorijos valstybinis egzaminas – šiemet jį laikė ir išlaikė 68 moksleiviai. Informacinių technologijų rezultatai kasmet džiugina – iš 24 laikiusiųjų trys moksleiviai gavo šimtukus. Visi jie – Jurbarko gimnazijos mokiniai. Šį egzaminą išlaikė visi kandidatai.
Matematikos valstybinį egzaminą laikė beveik tiek pat abiturientų, kaip ir lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – 163, tik rezultatai buvo gerokai prastesni. Nors gauti ir du šimtukai, šio egzamino neišlaikė net 35 arba 21,47 proc. laikiusiųjų. Respublikoje matematikos egzaminas taip pat laikytas sunkiai – jo neišlaikė 17,87 proc. visų jį laikiusių abiturientų. Daugiausia jurbarkiečių – 73 surinko 16-35 balus.
Apeliuoti nesiryžo
Nepatenkinti savo egzaminų rezultatais abiturientai galėjo teikti apeliacijas, tačiau, kaip „Šviesai“ pasakojo tą norėję padaryti moksleiviai, Nacionaliniame egzaminų centre (NEC) jie buvo informuoti, kad apeliacijų svarstymas gali užtrukti ir jie laiku gali negauti atestatų bei nespėti pateikti prašymų stoti į aukštąją mokyklą.
NEC egzaminų skyriaus vedėja, l. e. direktoriaus pareigas Asta Ranonytė informavo, kad šiemet galiojo ta pati apeliacijų prašymų nagrinėjimo tvarka kaip ir 2018 m. Mokiniai galėjo teikti apeliacijas dvi darbo dienas po valstybinių brandos egzaminų rezultatų paskelbimo. „Apeliacijų nagrinėjimo laikas priklauso nuo jų skaičiaus. Galutinis terminas iki kada jos turi būti išnagrinėtos – liepos 20 d. Nacionalinis egzaminų centras, teikdamas informaciją, minėjo šią datą“, – rašte redakcijai rašė A. Ranonytė. Apeliacijų rezultatai mokyklas pasiekė liepos 18 d.
Šiais metais šalyje buvo pateiktos 1207 apeliacijos dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų. Prancūzų, rusų, vokiečių VBE apeliacijų nebuvo pateikta iš viso, fizikos VBE apeliacijų buvo 4, geografijos – 5, informacinių technologijų – 14, chemijos – 23, biologijos – 58, anglų kalbos – 74, istorijos – 26, matematikos – 176, lietuvių kalbos ir literatūros VBE apeliacijų – 827.
Išnagrinėjus apeliacijai pateiktus egzaminų darbus, palyginti su ankstesniais įvertinimais, pasikeitė 161 darbų (13,3 proc.) įvertinimai: padidėjo 71 proc. darbų įvertinimų, sumažėjo – 29 proc.
Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos abiturientai pateikė keturias apeliacijas – 2 dėl lietuvių kalbos ir literatūros ir dvi dėl matematikos egzaminų, Eržvilko gimnazijoje vienintelis mokinys kreipėsi į NEC dėl anglų kalbos egzamino rezultatų, iš Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos peržiūrėti rezultatų nenorėjo niekas. Nei vienam besikreipusiajam rezultatai nebuvo pakeisti.
