Šiemet 37 kartą Veliuonoje vyksiantis Novelės vakaras sulauks permainų – greičiausiai keisis šiame renginyje teikiamos literatūrinės premijos pavadinimas ir dydis, tik tikslas išliks toks pat – skatinti Lietuvos rašytojus kurti noveles, populiarinti šį žanrą, priminti šiame krašte kūrusius žymius žmones.
Su raudonu atspalviu
Iki šiol Novelės vakaruose buvo teikiama Petro Cvirkos literatūrinė premija. Ji rašytojams buvo skiriama kas treji, vėliau kas dveji metai ar kasmet – kiekviena valdžia priimdavo sau palankesnius sprendimus.
Prieš keletą metų centrinės valdžios institucijas pasiekdavo nepatenkintų piliečių kreipimaisi, kad Veliuonos krašte teikiama premija, turinti raudoną atspalvį – prisiminta P. Cvirkos komunistinė praeitis. Rašytojas buvo vienas iš dvidešimties butaforinio Liaudies Seimo atstovų, kurie 1940 m. vyko į Maskvą prašyti, kad Lietuva būtų inkorporuota į SSRS sudėtį.
„Laiškų su grasinimais sulaukdavau ir aš“, – pripažino P. Cvirkos memorialinės sodybos-muziejaus prižiūrėtoja Kristina Ragaliauskienė. P. Cvirkos politinės pažiūros imtos kelti aukščiau už jo kūrybą – „Frank Kruk“, „Žemės maitintojos“, „Saulėlydžio Nykos valsčiuje“ ir kitų žymių kūrinių autoriaus vardas pradėtas trinti iš istorijos.
„P. Cvirkos kūriniai yra mokyklos programose, jo vardas nei garbinamas, nei mistifikuojamas. Negražu, kai literatūrinė premija prilyginama asmenybės garbinimui, tačiau mes gavome įvairių raštų, perspėjimų, rekomendacijų iš aukštesnių instancijų, kad premijos pavadinimą reikėtų pakeisti“, – sako Jurbarko r. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė.
Artėjant šių metų Novelės vakarui nuspręsta pasitarti su Veliuonos bendruomene, ar būtų galima pakeisti premijos pavadinimą iš Petro Cvirkos į Veliuonos novelės.
Tarėsi su bendruomene
Balandžio pradžioje į Veliuoną vyko N. Masiulienė ir Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasida Kalinauskienė. Veliuonos bibliotekoje viešnių laukė jos šeimininkė – rašytoja Violeta Šoblinskaitė, P. Cvirkos sodybos prižiūrėtoja K. Ragaliauskienė, bendruomenės pirmininkas Naglis Mačėnas, kultūros centro, gimnazijos, seniūnijos atstovai.
„Jūsų krašte buvo ir yra ne vienas žymus rašytojas, todėl yra dėl ko čia išlaikyti literatūrinių renginių tradiciją. Novelės vakarai – puiki žinia apie Veliuoną, kurią į Lietuvą neša čia apsilankę kūrėjai“, – susirinkusiesiems tvirtino N. Masiulienė.
„Yra visokių politinių dalykų, bet mes norime, kad ši premija išlikų, todėl atvykome pasitarti su jumis. Ar labai veliuoniškiams skausmingas būtų premijos pavadinimo pakeitimas?“ – klausė R. Kalinauskienė.
Rašytojų sąjungos narė V. Šoblinskaitė patikino, kad ši sąjunga remia Veliuonos novelės vakarus ir jai svarbiausia išlaikyti patį renginį. „Rašytojų sąjunga nesikiša į savivaldybių sprendimus, bet Cvirka yra Cvirka. Nė vienas iš to būrio, kurie vežė „Stalino saulę“ Lietuvai – nenuteistas“, – pavadinimo keitimo prasme abejojo rašytoja.
„Reikia atskirti kūrybą nuo gyvenimo. Reikia nunešioti P. Cvirkos klumpes, kad galėtum jį teisti už sprendimus. Jo sodybą, kurioje gyveno dar jo proseneliai, ir dabar lanko moksleiviai, smalsūs keliautojai. Sunaikinti viską galima greitai. O kas po to?“ – svarstė K. Ragaliauskienė.
Svarstyti galima visaip, bet veliuoniškiai labiau nori išlaikyti literatūrinius renginius, nei priešintis premijos pervardijimui. „Mūsų žmonėms ji vis tiek liks P. Cvirkos premija, o koks skirtumas, kaip bus parašyta popieriuje“, – svarstė susirinkusieji.
Premijos prasilenks
„Jurbarko r. savivaldybė yra įsteigusi ir Lidijos Meškaitytės premiją, kurią teiks kas penkerius metus. Būtų gerai, kad ši ir Veliuonos novelės premija nebūtų teikiamos tais pačiais metais ir netaptų našta biudžetui“, – sakė R. Kalinauskienė.
V. Šoblinskaitė pageidavo išlaikyti jau du kartus įteiktą Š. Šimulyno premiją, kurios mecenatė buvo Dalia Teišerskytė. „Nereikėtų jos užgesinti. Kito tokio garsaus pasaulinio kūrėjo mes neturime, o premijos laureatais gali tapti multimenininkai“, – sakė rašytoja, puoselėjanti šalia bibliotekos įrengtą Šarūno Šimulyno muziejų.
Nors ir pasijuokdami, kad rašytojai užmirš, ką per tuos metus parašė, veliuoniškiai pritarė, kad ir Veliuonos novelės premija būtų skiriama kas penkerius metus. „Premijas skirkime pramečiui: vienais metais – buvusią P. Cvirkos, trečiais – Š. Šimulyno, penktais – L. Meškaitytės, o antri ir ketvirti – tušti“, – greit biudžeto pinigus suskaičiavo V. Šoblinksaitė.
R. Kalinauskienė veliuoniškius patikino, kad prašys rajono tarybos narių premiją dar šiais metais pakelti iki 1000 eurų, o nuo 2022 m. sulyginti su L. Meškaitytės premija – 1500 eurų. Tokį projektą Švietimo, kultūros ir sporto skyrius teiks jau balandžio tarybos posėdžiui. Premija bus teikiama už novelių knygą, išleistą per paskutiniuosius penkerius metus, o laimėtoją rinks teikimo metais Jurbarko r. savivaldybės mero potvarkiu sudaryta penkių ekspertų komisija, kurios narius siūlys Švietimo, kultūros ir sporto skyrius ir biblioteka.
Teiks rudenį
V. Šoblinskaitė pažadėjo kreiptis į Rašytojų sąjungą, kad ši paragintų savo narius pateikti knygas, kurios galėtų pretenduoti į šių metų premiją. Kūriniai turėtų būti pateikti iki gegužės 1 d., o komisija juos vertins iki rugsėjo 1-osios.
„Svarbiausias kūrinių vertinimo kriterijus turi būti profesionalumas. Komisijos nariai turi būti taip pat profesionalai ir suprasti, kur meniška, o kur grafomaniška knyga“, – sakė V. Šoblinskaitė.
Novelės vakarai tradiciškai vyksta paskutinį rugsėjo penktadienį. Šiais metais Veliuonos literatūriniame renginyje bus paminėtos kraštietės rašytojos Joanos Danutės Žilaitytės-Juškaitienės 85-osios gimimo metinės. Renginio programai ruošti žada susitelkti visa Veliuonos bendruomenė.
Jei Jurbarko r. savivaldybės taryba pritars Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus teikiamiems premijos nuostatų pakeitimams, šiais metais kažkuris Lietuvos rašytojas gaus Veliuonos novelės premiją.
„P. Cvirka – labai politizuotas“, – su gailesčiu nusprendė veliuoniškiai. O gal, kaip sakė viena gimnazijos bibliotekos darbuotoja, politizuoti esame mes – bijodami išreikšti savo nuomonę prisitaikome prie šio laikmečio, kaip teko prisitaikyti rašytojui P. Cvirkai.
Dešimtmečių tradicija
Pirmasis Novelės vakaras Klangiuose, kur yra rašytojo P. Cvirkos memorialinė sodyba, įvyko dar 1976 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Vytauto Martinkaus iniciatyva. Kasmet į sodybos klojimą susirinkdavo geriausi Lietuvos rašytojai, buvo skaitomos kūrinių ištraukos, vykdavo spektaliai, etnografinių ansamblių pasirodymai.
1984 m. Žemės ūkio ministerija ir žemės ūkio darbuotojų profsąjungos respublikinis komitetas įsteigė Petro Cvirkos literatūrinę premiją už aukšto meninio lygio kūrinius, atspindinčius Lietuvos kaimo dabartį ir tradicijas. Pirmuoju laureatu tapo rašytojas Vytautas Rimkevičius už novelių romaną „Girėnai“.
1990 m. žengiant nepriklausomos Lietuvos link susitikimas Klangiuose buvo skirtas lietuvių išeivijos kūrybai pažinti, aktorė Virginija Kochanskytė skaitė Kazio Bradūno, Aisčio, Bernardo Brazdžionio poeziją, skambėjo tautinės dainos. Po to trejus metus novelės vakarai nevyko.
Po pertraukos bandoma grįžti prie novelės vakarų tradicijų. Cvirkų sodybos kluonas, neatlaikęs metų naštos ir vėtrų, sugriuvo, todėl 1994 m. literatūrinis susitikimas vyko Veliuonos kultūros namuose ir buvo įvardytas kaip Veliuonos krašto kaimo rašytojų šventė.
1999 m. ketvirtuoju Petro Cvirkos literatūrinės premijos laureatu po mirties pripažintas Šarūnas Šimulynas už novelių romaną „Tėvonija“. Prie Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinės mokyklos tą dieną pasodinti keturi vardiniai ąžuoliukai – visiems premijos laureatams.
Literatūrines P. Cvirkos premijas steigdavo Žemės ūkio ministerija, o 2008 m. Jurbarko r. savivaldybės taryba priėmė sprendimą įsteigti Petro Cvirkos premiją bei patvirtino jos teikimo nuostatus. Premijos dydis – 3000 litų, 2014 m. pakeistas į 900 Eur.
2009 m. prie kelio Kaunas–Jurbarkas ties posūkiu į Klangius atidengta tautodailininko Lino Saladžio ąžuolo skulptūra, o P. Cvirkos memorialinėje sodyboje-muziejuje įrengtas laureatų stendas.
Paskutinį kartą Novelės vakaras vyko 2014 m., premijos laureatu tapo Jurgis Gimberis už knygą „Brauno judesiai“. Pirmą kartą pristatyta privačia Reginos Violetos Šimulynienės, Dalios Teišerskytės, Violetos Šoblinskaitės ir Gasparo Aleksos iniciatyva įsteigta Šarūno Šimulyno premija, kuri atiteko dailininkui ir rašytojui Gvidui Latakui. Šalia ąžuolų giraitės pastatytas Jurbarko tautodailininko Juozo Videikos išskaptuotas stogastulpis, skelbiantis visus P. Cvirkos premijos laureatus.
Iki šiol P. Cvirkos premija apdovanota 13 rašytojų.
