Savaitgalį Kauno Dariaus ir Girėno stadione susirinkę regbio aistruoliai išvydo tikrą spektaklį, pasibaigusį Lietuvos rinktinės triumfu. Šešias pergales iš šešių galimų iškovoję lietuviai pelnė ne tik taurę, bet ir kelialapį į elitinį „Grand Prix“ divizioną. Tarp finale lenkus nugalėjusių regbininkų žaidė ir jurbarkietis Justinas Urbonas. Sportininkas neslepia, kad apie kerštą lenkams regbio aikštelėje svajojo ne vienus metus.
Po pergalės prieš Lenkiją Lietuvos rinktinė kitais metais „Grand Prix“ divizione žais su pripažintomis Prancūzijos, Anglijos, Velso, Italijos komandomis. Be favoritų, šių metų „Grand Prix“ turnyre žaidžia Belgija, Ispanija, Škotija, Rusija, Portugalija, Vokietija, Rumunija ir Gruzija. Paskutinę vietą po keturių turų užėmusią komandą pakeis būtent lietuviai.
Po pergalės prieš lenkus lietuvių rinktinė (septyni žaidėjai) pateko tarp dvylikos stipriausių Europos regbio komandų. Pagal šį rodiklį regbis nusileidžia tik krepšiniui.
„Prieš keletą metų Jurbarke pralaimėjome Lenkijos rinktinei, todėl pergalė buvo ypač svarbi ir saldi, kaip ir patekimas į aukštesnę lygą. Pralaimėję lenkai sureagavo labai skaudžiai – po apdovanojimų radome šiukšlinėse išmestus jų medalius“, – pasakojo J. Urbonas.
Lenkus rezultatu 17:22 parklupdę lietuviai pergalę išplėšė paskutinėmis varžybų akimirkomis. Pasak J. Urbono, laimėjimas buvo ir lauktas, ir netikėtas. Prieš čempionatą Lietuvos rinktinė vyko į Lenkiją žaisti keleto kontrolinių varžybų, kurias dažniausiai arba baigdavo lygiosiomis arba pralaimėdavo.
Paskutinį kartą elitiniame Senojo žemyno čempionate „Grand Prix“ Lietuvos regbio rinktinė žaidė 2010 metais. Puikiai pasirodę atrankiniuose turnyruose Lenkijoje ir Danijoje, lietuviai iškovojo kelialapį į finalinį etapą, kuris vyko Maskvoje. Deja, čia ekipa iš 12 komandų užėmė 11-ą vietą ir turėjo vėl kovoti dėl sugrįžimo į elitą.
Keletą metų Lietuvos komanda varžėsi A divizione, tačiau dažniausiai likdavo lentelės viduryje ir niekaip negalėjo sugrįžti tarp pajėgiausių Europos rinktinių. 2013 m. Lietuvos regbio federacija ėmėsi ryžtingų darbų ir tokį sprendimą vainikavo svarbi pergalė.
Tobulės užsienyje
Kylantį regbio lygį Lietuvoje rodo tai, kad vis daugiau regbininkų išvyksta žaisti į užsienį, atsirado daugiau rėmėjų, rengiamos kokybiškos stovyklos, o Lietuvai suteikta teisė organizuoti vyrų ir moterų Europos čempionatus. Važiuoti į užsienį planuoja ir J. Urbonas. Sportininkas užjūriuose ieškosis darbo ir bandys pakliūti į kuo profesionalesnį regbio klubą, kuriame tikisi tobulėti.
Nusitaikė į jaunimą
Jurbarkietį džiugina faktas, kad regbis vėl tapo olimpine sporto šaka ir 2016 metais grįš į olimpiadą Rio de Žaneire (Brazilijoje). Kelialapius į olimpines žaidynes gaus 2015 metų „Grand Prix“ diviziono čempionate žaidžiančios komandos.
Kad Lietuvos regbininkai turi ambicijų dalyvauti olimpiadoje neslepia ir jau daugiau nei dešimtmetį Jurbarke šio sporto mėgėjus ugdantis treneris Artūras Būblaitis. Lietuvos rinktinėje yra žaidę net keletas trenerio auklėtinių, tarp jų ir J. Urbonas.
„Mieste ir rajone treniruojame ne vieną dešimtį vaikų, būtent jaunimas šiuo metu svarbiausia. Dabartiniai žaidėjai yra pasiekę neblogą lygį, o iš jaunimo dar turime išugdyti sportininkus, kurie vyks į olimpiadas“, – sakė A. Būblaitis.
Bėgo iš namų
J. Urbonas prisimena, kad pirmą kartą su regbiu susidūrė būdamas vos dešimties. Prieš tai įvairius kovų menų užsiėmimus lankiusiam vaikui iš karto patiko galingas ir grubus žaidimas.
„Per pirmą treniruotę nemenkai užsigavau, bet supratau, kad man tai patinka. Pats nežinau kodėl, bet iškart užsikrėčiau regbiu. Didžiausia bausmė būdavo, jei tėvai neleisdavo eiti į treniruotes arba negalėdavau sportuoti dėl traumos. Kartais net slapta išmesdavau aprangą per balkoną ir pameluodavau, kad einu susitikti su draugais, o lėkdavau sportuoti“, – juokėsi J. Urbonas.
Sportininko manymu, šiandien vaikai palūžta lengviau nei prieš dešimt ar penkiolika metų. Sunkios treniruotės ir neišvengiamos traumos iš regbio aikštelės išveja ne tik silpnesnius. Su grubia realybe negali susitaikyti ir dalis tėvų.
Džiugina stadionas
Jurbarke laikinai apsistojusį vaikiną džiugina tvarkomas pagrindinis miesto stadionas. Kai šis objektas bus rekonstruotas, mieste bus galima rengti aukšto lygio varžybas ir čempionatus. Tačiau treniruotis sportininkams greičiausiai teks kitur.
„Varžyboms reikalingas geras stadionas, su gera danga. Per treniruotes žolė labai ištrypiama, todėl manau, kad pagrindinį miesto stadioną po jo rekonstrukcijos reikia išnaudoti aukšto lygio varžyboms. Treniruotis bus galima ir kitur“, – neabejoja J. Urbonas.
Lukas PILECKAS
