Kreivas, šleivas ir užsėtas pievų žole, o ne specialia veja. Tokius kaltinimus miesto stadioną rekonstravusiai įmonei ir atnaujinimą prižiūrėjusiems valdininkams meta sportininkai. Nors stadioną numatyta užbaigti birželio 15 d., tiek rajono, tiek apskrities futbolininkus vienijančios organizacijos kategoriškos – po beveik tris milijonus eurų kainavusios rekonstrukcijos aikštėje tebus galima ganyti ožkas.
Pasinaudojo parama
Jurbarko rajono savivaldybės administracija projektą „Infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas sveikatinimo švietimo srityje“ įgyvendino pagal 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Šis projektas įgyvendintas su partneriais: Nemano rajono savivaldybės administracija (Kaliningrado sritis, Rusija) ir Gižycko rajono (Lenkija) mokyklų ir kitų edukacinių įstaigų valdymo įstaiga.
Kreivas, šleivas ir užsėtas pievų žole, o ne specialia veja. Tokius kaltinimus miesto stadioną rekonstravusiai įmonei ir atnaujinimą prižiūrėjusiems valdininkams meta sportininkai. Nors stadioną numatyta užbaigti birželio 15 d., tiek rajono, tiek apskrities futbolininkus vienijančios organizacijos kategoriškos – po beveik tris milijonus eurų kainavusios rekonstrukcijos aikštėje tebus galima ganyti ožkas.
Pasinaudojo parama
Jurbarko rajono savivaldybės administracija projektą „Infrastruktūros plėtra ir bendradarbiavimas sveikatinimo švietimo srityje“ įgyvendino pagal 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Šis projektas įgyvendintas su partneriais: Nemano rajono savivaldybės administracija (Kaliningrado sritis, Rusija) ir Gižycko rajono (Lenkija) mokyklų ir kitų edukacinių įstaigų valdymo įstaiga.
Visos trys projekte dalyvaujančios šalys įsipareigojo skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, sveiką gyvenseną bei tarpusavio bendradarbiavimą, o Jurbarkas ir Nemanas – dar ir sutvarkyti sportui ir laisvalaikiui būtiną infrastruktūrą. Jurbarke rekonstrukcijos reikėjo miesto stadionui, Nemane – apleistai buvusiai pionierių stovyklai.
Jurbarko stadiono rekonstravimo darbai buvo pradėti 2013-ųjų spalį, pasiryžus investuoti 2971 432 eurų. Pinigai „sugulė“ į stadioną, projekto terminai jau išseko, tačiau Jurbarko sportininkų neapleidžia nerimas dėl darbų kokybės.
Kelia abejonių
Panašu, kad dėl milijonus kainavusio stadiono kilusios aistros ir priekaištai greitai nenutils. Į redakciją užsukęs VšĮ „Jurbarko futbolas“ vadovas ir sporto klubo „Vulkanas“ prezidentas Gediminas Eiza rankose atsinešė kuokštą žolės. Pasak daugiau nei dešimtmetį futbolą remiančio verslininko, apie rungtynes duobėtame stadione ant esamos vejos galima tik pasvajoti.
„Pažiūrėkite, kokį kuokštą žolės atnešiau. Kaip manote, iš kur ji? Panašu, kad iš močiutės pievos būčiau parovęs. Deja, žolė – iš stadiono. Ir ne iš kokio pakraščio, kur galbūt galėtų nuo vėjo atneštų sėklų užželti. Visas stadionas toks, nes rangovas tokią žolę pasėjo. Ji visiškai netinkama žaidimui“, – nuoskaudas liejo G. Eiza.
Kad daugiau nei šimtą įvairaus amžiaus futbolininkų – vaikų, paauglių ir suaugusiųjų – vienijančios VšĮ „Jurbarko futbolas“ ir kitų rajono sportininkų viltys turėti aukšto lygio sporto kompleksą gali subliukšti, tikina ir Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentas bei Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto narys Sigitas Jukna.
Vyras žodžių į vatą nevynioja – aikštė nelygi, žolė prasta, o be drėkinimo sistemos stadionas pavirs dykviete. Šiuos priekaištus S. Jukna lankydamasis Jurbarke išsakė ir rajono merui Skirmantui Mockevičiui.
Pašnekovas įsitikinęs, kad nei valdininkai, nei projekto rangovai UAB „Statybos ritmas“, nei techninę priežiūrą atlikę UAB „Saugvila“ specialistai nesupranta, kad stadionui svarbiausia – aikštė. Tribūnos, persirengimo kambariai, dušai ir kita infrastruktūra – tik priedai.
„Kai Tauragėje ruošė stadioną, dangą keitė net du kartus. Statybininkai tiesiog neturi kompetencijos nuspręsti, kokia žolė tinkama stadionui. Perspėjome rajono valdžią, kad bus blogai, deja, neklausė, o paskui išleido krūvą pinigų. Jurbarko stadione žolė tikra pornografija. Ji netinkama. Maža to, dar ir pjaunama nemokšiškai“, – atviravo S. Jukna.
Daugybę stadionų Lietuvoje ir užsienyje matęs S. Jukna ne kartą įsitikino, kad kokybiškam futbolo žaidimui būtina speciali žolė. Tokie augalai ne tik švelnūs, bet ir atsparūs trypimui.
Problema ne tik žolė, bet ir nelygus, akmenuotas stadiono pagrindas. G. Eizą stebina duobių nematantys valdininkai. Iš tiesų pamatyti nelygumus paprasta, užtenka pavaikščioti ar nuo tribūnų apžvelgti teritoriją. Aiškiai matomos ne tik įdubos, bet ir kitokia nei visas stadionas žole užsėtos vietos.
„Mes su sportininkais ne kartą ėjome per stadioną ir rinkome paliktus akmenis. Gruntas turi būti švarus, kad sportininkai nesusižalotų, o čia kur pasisuki – ten akmenys, nelygumai ir ožkoms ganyti tinkanti žolė. Tribūnose stogai užstoja žiūrovams matomumą, treniruočių aikštelė apskritai tragiška“, – baisėjosi G. Eiza.
Trūkumus taisys
Jurbarko kūno kultūros ir sporto centro direktorius Antanas Domeika tikina, kad futbolininkų įvardyti trūkumai žinomi ir yra nurodyti rangovams. Šie, vykdydami įsipareigojimus, padėtį taisys.
Prieš pasirašant statybos užbaigimo aktą rangovai UAB „Statybos ritmas“ pasirašė ir garantinį raštą dėl nesudygusios žolės. Dokumentu įmonė įsipareigojo nupurkšti piktžoles ir iki šių metų gegužės 15 d. atsėti nesudygusią veją. Stadiono vejai numatyta garantija – penkeri metai.
Rangovams nurodyta užlyginti aikštėje atsiradusius įdubimus juodžemiu ir papildomai šias ir kai kurias kitas vietas apsėti žole. Taip pat prašoma pažeminti tribūnas užstojantį žaidėjų suolelio stogelį arba pakeisti jį permatoma danga.
Kiti trūkumai – lengvai išsprendžiamos smulkmenos: dušinėje sulūžęs vandens čiaupas, trūksta keleto raktų nuo durų, reikia palyginti automobilių stovėjimo aikšteles, vis dar nepastatyti regbio vartai.
„Ar žolė tinkama, neturiu kompetencijos pasakyti. Tačiau rangovams ne kartą buvo pabrėžiama, kad aikštės danga turi būti tinkama. Jie ne kartą pažadėjo sėti stadionui pritaikytą veją. Reikia suprasti, kad juodžemyje, kuris sudaro aikštės pagrindą, buvo piktžolių ir kitų augalų. Aikštę teks purkšti specialiomis priemonėmis, kad liktų tik reikiama žolė“, – sakė A. Domeika.
Šiuo metu aikštė užsėta raudonaisiais ilgašakniastiebiniais eraičinais, raudonaisiais kuokštiniais eraičinais, daugiametėmis svidrėmis, pievinėmis miglėmis ir šiurkščiaisiais eraičinais.
„Jei yra nelygumų, juos užlyginsime, kaip ir pašalinsime kitus pastebėtus trūkumus. Viską įgyvendinome pagal techninį projektą, kurį pateikė Jurbarko r. savivaldybė. Žolę sėjome tiksliai pagal projekto reikalavimus“, – tikino UAB „Statybos ritmas“ darbų vadovas Tadas Marcinkevičius.
Tiesa, kai kuriems darbams atlikti reikės laiko – stadiono pagrindas turi susigulėti. Iki tol nelygumus lyginti gali tekti ne kartą.
Tuštins piniginę
Kol tarp futbolininkų ir valdininkų verda ginčai dėl galimų stadiono trūkumų, jau dabar aišku, kad savivaldybė piniginės paploninimo neišvengs. Tarp nenumatytų išlaidų – stadiono laistymo sistema. Techniniame projekte buvo numatyta pirkti dirbtinei stadiono dangai pritaikytą žolės kedenimo techniką. Tačiau nusprendus sėti natūralią žolę tokia mašina tapo nereikalinga, o laistymo įranga – būtina. Kiek galėtų kainuoti futbolo-regbio aikštei tinkama technika, kol kas neaišku.
„Prašėme projekto koordinatorių Varšuvoje, kad leistų žolės kedenimo mašiną pakeisti į vejos laistymo sistemą. Deja, tokio leidimo negavome. Be laistymo įrangos neapsieisime, todėl teks prašyti savivaldybės, kad tokią nupirktų“, – neabejoja A. Domeika.
Kad laistymo sistema stadionui būtina, tikina ir futbolo atstovai. Lietuvos futbolo federacijos vykdomojo komiteto narys S. Jukna perspėja, kad nelaistant sportininkų trypiama žolė sunyks. Tada išlaidos bus dar didesnės.
Spaudžia terminas
Spausti rangovus ir valdininkus kuo greičiau sutvarkyti stadioną VšĮ „Jurbarko futbolas“ atstovus verčia rudenį Jurbarke numatytos Lietuvos antrosios futbolo lygos rungtynės. Jurbarko „Vulkano“ futbolininkai galimybę žaisti šioje lygoje gavo tik dėl naujojo stadiono. Jei stadionas iki to laiko nebus paruoštas, „Vulkanas“ praras teisę žaisti lygoje, o Jurbarkas praras viltis tapti traukos tašku ir populiarinti futbolą.
Pasak S. Juknos, sutvarkius stadioną miestas galėtų pritraukti ne tik antrosios lygos, bet ir aukščiausio lygio komandas. „Yra kur kas mažesnių miestų, kurių komandos žaidžia aukščiausioje šalies lygoje. Tai turėtų būti garbės reikalas“, – neabejoja S. Jukna.
„Vulkano“ sporto klubo prezidentas G. Eiza rekonstruoto stadiono trūkumus taip pat sieja su Jurbarko futbolo ateitimi. Ši sporto šaka įsuko didelį būrį futbolininkų, kuriems stadionas gyvybiškai svarbus. G. Eiza įsitikinęs, kad jei valdžiai terūpi padėti pliusiuką ties įvykdytu projektu, rezultato nebus, nes svarbiausia yra ne rekonstruoti stadioną, o darbus atlikti taip, kad jis būtų funkcionalus. Jei tik išleisti pinigai, bet negalvojama apie darbų kokybę, sportininkų poreikius, tokio darbo nė pradėti nevertėjo.
Lukas PILECKAS
gavosi kaip visada, nenustebino:)