Vasara būtų tikra palaima, jei ne vienas „bet”. Ne, kalbame ne apie meteorologus, kurių prognozės kartais sugadina planus. Kalbame apie uodus, kurie neleidžia šiltais vasaros vakarais ramiai sėdėti terasoje prie namų, pievoje prie ežero ar mėgautis pasivaikščiojimu paupiu. Nors šiandien priemonių nuo šių įkyrių vabzdžių – apstu, kyla klausimas, ką geriausia pasirinkti: repelentai, natūralūs būdai ar elektriniai prietaisai?
Padeda, bet gali pridaryti bėdų
Pasak dermatovenerologės Andrės Lideikaitės, yra keli būdai, kaip galima apsisaugoti nuo uodų. Vienas jų – ant odos naudojami repelentai.
„Repelentai naudojami individualiai žmogaus apsaugai. Jais padengiama žmogaus oda ar rūbai. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros – aerozoliai, tepalai, kremai, pieštukai. Reiktų žinoti, kad repelentai efektyvūs yra prieš kandančius nenuodingus nariuotakojus (uodus) – geliančių vabzdžių (pvz.: mašalų) jie neatbaido.
Pagrindinė įvairių formų repelentų funkcija – apsaugoti nuo vabzdžių, įskaitant ir uodus, įkandimų bei sumažinti riziką susirgti vabzdžių platinamomis ligomis. Visame pasaulyje populiariausi repelentų ingredientai yra N, N-dietil-m-toluamidas (DEET) arba natūralūs augaliniai eteriniai aliejai.
Rečiau naudojami permetrino purškalai ar piretrino dariniai“, – pasakojo gydytoja.
Nors dažniausiai naudojamas DEET yra efektyvi repelentų sudedamoji dalis, jis turi daug šalutinių reiškinių – gali sukelti ūmų apsinuodijimą, alergines reakcijas, randų atsiradimą, nervų sistemos sutrikimus ir k.t.
„DEET reiktų vengti mažiems vaikams, nes jų oda, nervų, kvėpavimo takų sistemos jautresnės, todėl būdingi dažnesni apsinuodijimai ir kitos nepageidaujamos reakcijos“, – perspėjo pašnekovė.
Veiksmingos liaudies priemonės Jei nenorite naudoti cheminių preparatų, medikė pataria atkreipti dėmesį į natūralias priemones.
„Pastebima, kad uodai nemėgsta česnakų, svogūnų ir gvazdikėlių kvapo. Būnant gamtoje įvairiose vietose galima padėti nulupto česnako ar svogūno. Patariama deginti aromaterapines lempas su gvazdikėlių eteriniu aliejumi arba šiuo aliejumi tiesiog patepti odą.
Taip pat nuo uodų apsaugo kedrų, eukaliptų, bazilikų, levandos, čiobrelių, citrinos, kvapiųjų citrinžolių, pipirmėtės, rozmarino eteriniai aliejai. Šiais aliejais galima tepti drabužius arba praskiedus tepti odą.
Tačiau aliejai yra labai lakūs, todėl jų poveikis būna trumpalaikis (15–20 min)“, – pasakojo gydytoja.
Anot jos, uodus gali atbaidyti ir tam tikri maisto produktai, kuriuos vartojame.
„Uodus traukia pieno rūgštis, kuri natūraliai išskiriama organizme. Jos padaugėja suvalgius daug kalio turinčių maisto produktų, tokių kaip bananai, bulvės, slyvos, avokadai ir kiti. Tačiau mokslu, tai iki galo nėra įrodyta, tik keli moksliniai tyrimai patvirtino šią mintį“, – sakė pašnekovė.
Kodėl vienus kanda labiau?
Pasak gydytojos, remiantis tyrimais, didesnė uodų įkandimo rizika yra nėščiosioms, nutukusiems ar turintiems antsvorį (nes iškvepiama didesnė CO2 koncentracija), turintiems O kraujo grupę, pavartojus alkoholio (alkoholis aktyvina medžiagų apykaita bei tuo pačiu CO2 koncentraciją iškvepiamame ore), turintiems aukštesnę kūno temperatūrą ar karščiuojantiems, pasportavus ar aktyviai pajudėjus, suprakaitavus, nenusiprausus ilgesnį laiką, vilkint tamsiais drabužiais.
„Kvėpuodami mes visi išskiriame anglies dioksidą. Šių dujų išskiriame daugiau, kai esame aktyvūs, pavyzdžiui, sportuodami. Uodai gali aptikti anglies dioksido pokyčius aplinkoje. Padidėjęs anglies dioksido kiekis gali įspėti uodą, kad netoliese yra potencialus šeimininkas.
Tada uodai judės link tos vietos. Uodus taip pat traukia tam tikros medžiagos, esančios ant žmogaus odos ir prakaito sudėtyje ir kurios mums suteikia specifinį kvapą. Nustatyta, kad uodus traukia pieno rūgštis ir amoniakas.
Tyrėjai tiria kūno kvapo kitimo priežastis, dėl kurių kai kurie žmonės tampa patrauklesni uodams. Priežastys gali būti genetika, tam tikros bakterijos ant odos ar jų abiejų derinys“, – sakė medikė.
Ką daryti uodui įkandus?
Pašnekovė teigė, kad ir kiek būtų erzinantys uodai, jų įkandimai dažniausiai nėra pavojingi gyvybei ir sugyja per 1–2 savaites be specifinio gydymo.
„Įkandimų vietas reiktų nuplauti šiltu vandeniu su muilu ir dezinfekuoti. Niežėjimo mažinimui galima naudoti niežulį mažinančius kremus, antihistaminius vaistus ar kremus su gliukokortikosteroidais.
Taip pat galima uždėti ir palaikyti šaltą kompresą ar prie niežtinčios vietos pridėti ledo gabalėlį ir švelniai juo pamasažuoti. Taip pat niežėjimą gali sumažinti ir maudynės vėsiame ežero vandenyje. Vaistinėse galima rasti įvairių šaldančių ir malšinančių niežėjimą odos priemonių.
Galima rasti priemonių su mentoliu, kuris pasižymi šaldančiu ir raminančiu poveikiu, taip pat mažina skausmą, niežėjimą ir perštėjimą. Priemonės su alijošiumi (aloe vera) taip pat pasižymi priešuždegiminiu, odą drėkinančiu ir niežulį malšinančiu poveikiu.
Tačiau šių priemonių reiktų vengti žmonėms jautriems alijošiui, nes jos gali sukelti iritacines odos reakcijas ar kontaktinį dermatitą“, – sakė medikė.
Anot jos, svarbu vengti įkandimų kasymo, geriau niežtinčias vietas lengvai patapšnoti ranka, nes taip sumažinama antrinės infekcijos rizika.
Vaikams rekomenduojama kirpti trumpai nagus, kad vaikas nevalingai ar miegodamas nenusikasytų ir neatsirastų antrinės infekcijos požymių.
„Natūrali priemonė nuo uodų įkandimų – šviežios citrinos ar laimo sultys bei obuolių actas skiestas su vandeniu. Galima naudoti arbatmedžio aliejų, mėtų eterinį aliejų, pušų eterinį aliejų ir beržų ekstraktus, kurie pasižymi dezinfekuojančiomis ir raminančiomis savybėmis.
Tačiau šias priemones reiktų naudoti atsargiai, nes neretai jie gali tapti iritacinio ar kontaktinio dermatito priežastimi. Taip pat įkandimo simptomus gali sumažinti dantų pasta, nes jos sudėtyje esantis mentolis šaldo ir mažina patinimą, tačiau gali ir labiau išsausinti odą.
Visos liaudiškos priemonės, turi natūralių alergenų, todėl gali išprovokuoti papildomas odos reakcijas į jas. Taip pat reiktų vengti naudoti jas, jeigu planuojate būti tiesioginiuose saulės spinduliuose“, – patarė gydytoja.
Elektriniai prietaisai padės ne visada
Jei nesinori teptis jokiais tepalais, bet ir uodų kompanija nevilioja, galima rinktis elektrinius prietaisus. Įmonės „Armijai ir civiliams” padalinio vadybininkas Vytautas Gintilas pasakojo, kad šiandien tokių priemonių pasirinkimas gana platus.
„Tokie prietaisai elektros ar dujų energija, kaitina repelento plokšteles arba kapsules. Repelentas garuodamas sukuria kažką panašaus į apsauginį kupolą kuris apimą 20-29 kv. m. (priklausomai nuo modelio).
Veikimo metu neskleidžia erzinančio ar intensyvaus kvapo. Repelentų veiklioji medžiaga yra praletrinas, tai viena efektyviausių uodus atbaidančių medžiagų“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, prietaisai skiriasi išvaizda, naudojamu repelento pavidalu: skystis arba plokštelės (skystas repelentas apima 29 kv. m. plotą, plokštelių efektyvumas apima 20 kv. m.), veikimui naudoja dujas arba elektrą.
Paklaustas, į kokius parametrus patartų atsižvelgti, renkantis tokį prietaisą, pašnekovas sakė, kad reikia žiūrėti, kas jums svarbiausia.
„Vieniems svarbiausia portabilumas, kitiems – spalva ar maksimalus veikimo plotas. Visada rekomenduoju įvertinti, kur naudosite prietaisą ir ar bus galimybė jį pakrauti. Mano nuomone, pakraunami įrenginiai yra patogesni naudoti ir efektyvesni, tačiau reikia rasti galimybę juos įkrauti“, – sakė specialistas.
Paprašytas įvardyti trūkumus, pašnekovas sakė, kad jei lauke vėjuota, didelė tikimybė, kad tokių prietaisų efektyvumas suprastės.
